Lietuvoje

2019.10.15 13:47

Degutienė priminė Karbauskiui skaudų balsavimą: tai vienintelis Seimo vicepirmininkas, atstatydintas 72 balsų persvara

konservatorė abejoja, ar „valstiečiams“ pavyks „nuimti“ Pranckietį
Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.15 13:47

Netrukus Seimas balsuos dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, o šį balsavimą inicijavęs Ramūnas Karbauskis pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnų. Kokios intrigos yra apraizgiusios šį vieną svarbiausių valstybės postų ir ką reiškia šie Kultūros komiteto pirmininko manevrai?

„Dienos temoje“ – žurnalistės pokalbis su buvusia Seimo pirmininke ir dabartine Seimo vicepirmininke konservatore Irena Degutiene bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstove Agne Širinskiene.

– Ponia I. Degutiene, ar jus nustebino toks „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio šiandienis žingsnis?

I. Degutienė: Šis žingsnis nustebino todėl, kad 3 m. jau praėjo, politiškai mąstant, kai iki rinkimų liko metai, pasitraukti iš frakcijos seniūno pozicijų ir, kaip jis sako, kandidatuoti į Seimo pirmininkus – vadinasi, turės nuo frakcijos atsiriboti. Pagal Statutą, pagal taisykles nedalyvautų frakcijos darbe, tai tas žmogus, kuris vadovaus frakcijai, ar nebus pakrikimo pačioje frakcijoje po tokio pono R. Karbauskio manevro.

– Tai opozicijai kaip ir gerai?

I. Degutienė: Norėčiau pažiūrėti kitu kampu, ne kaip opozicijos atstovės, bet tiesiog kaip Seimo atstovės. Vis tiek mes visi šiandien esame tame pačiame Seime, kartais žmonės pasako: jūs ten iš Seimo visi vienodi. Arba neatskiria: pozicija – opozicija. Šiandien matau žymiai svarbesnių valstybei problemų ir tas mane labai jaudina. Kol kas iš viešosios erdvės tik girdžiu apie kažkokius mokestinius įstatymus, tuo metu koalicijos partneriai dar šiandien nematę, mes dar dokumentų, jokių įstatymų projektų nematę. Tam nepritars vieni, kitam nepritars kiti. Tai koks bus tas biudžetas. Galų gale tai yra mūsų valstybės ateitis. Matau dar daugiau iššūkių, vėl tada sakysime, kokie mes atsilikę nuo Estijos ir Latvijos. Pasižiūrėkit, „Brexitas“ ant nosies. Latviai ir estai jau turi „Brexito“ fondus susikūrę, o mes apie tai išvis nekalbame. Vadinasi, valstybėje yra labai daug problemų, o mes jau ketvirtas mėnuo kažkur čia trinamės asmenybių klausimuose. Dar vienas dalykas – visiškai nuvertinome Seimo pirmininko instituciją ir šita pozicija atrodo kaip šachmatų lentoje pėstininkas. Tikrai taip nėra, man dėl to tikrai skaudu.

– Ponia A. Širinskiene, bet gal R. Karbauskis ir neina į Seimo pirmininkus, nebuvo bent jau tokio ketinimo? Kaip tik kolegos sako, kad jeigu jis nori tapti Seimo pirmininku, turėtų tai deklaruoti?

A. Širinskienė: Klausausi ponios I. Degutienės ir jau politikoje mokausi niekuo nesistebėti, bet kartais žmogus ir nustembi. 3 m. opozicija priekaištavo, kad R. Karbauskis neina į Seimo pirmininkus, G. Landsbergis ne per seniausiai pasakė, kad remtų kandidatūrą, jeigu apsispręs, imtųsi to siekio. Paskui mes išgirdome senelį V. Landsbergį sakantį, kaip būtų baisu, jeigu R. Karbauskis būtų Seimo pirmininkas. Dabar matome konservatorių frakciją, aiškinančią, kad yra labai blogai, jog R. Karbauskis bando priimti vieną ar kitą sprendimą.

– Jūs galvojate, kad išsigando to realaus R. Karbauskio ėjimo?

A. Širinskienė: Manyčiau, kad pati situacija, retorika, kuri per savaitę keitėsi du kartus, rodo tai, kad opozicija iš tikrųjų blefavo anksčiau kalbėdama, kad reikėtų R. Karbauskiui prisiimti atsakomybę, melavo, kad remtų jo kandidatūrą. Dabar matome tą tikrąjį veidą, kuris visą laiką toks dviprasmiškas.

– Tai blefavote, ponia I. Degutiene?

I. Degutienė: Gerbiamoji Agne, man tiesiog įdomu klausyti, kaip greitai išvertėte tą, ką dabar pasakiau, visai kitu kampu. Aišku, kiekvienam vaizdiniai gali būti skirtingi, dėl to negaliu ginčytis. Tuo labiau, kad ponas R. Karbauskis šiandien pasakė, kad traukiasi iš frakcijos seniūnų ir jam tas pats, į kurią poziciją, Seimo pirmininko ar pirmininko pavaduotojo būti Seimo vadovybėje, aš tai taip girdėjau.

– Ponia A. Širinskiene, apskritai atsiribojant nuo visko, R. Karbauskis traukiasi, jau kaip ir priimtas toks sprendimas?

A. Širinskienė: Frakcija nėra priėmusi sprendimo.

– Bet ar jis asmeniškai, gal žinote, ketintų dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose, jeigu, žinoma, balsavimas dėl V. Pranckiečio bus teigiamas?

A. Širinskienė: Manau, atsakymas būtų tada, kai pono V. Pranckiečio nebus tame poste. Matyt, rinksis koalicijos taryba svarstyti, ką remiame kaip koalicija, ir kuris sprendimas turėtų būti priimtas, nes mes turime koalicijos sutartį. Bet iš to, ką pasakė R. Karbauskis, o jis pasakė, kad traukiasi iš seniūno pareigų, tai Seime yra vienintelė pareigybė, nesuderinama su seniūno pareigomis, tai yra Seimo pirmininko.

I. Degutienė: O tai kaip su koalicine sutartimi? Visą laiką kalbėjote, kad yra koalicinė sutartis, o sutartyje parašyta, kad šitas postas turi priklausyti „socialdarbiečiams“.

A. Širinskienė: Tai, ponia Irena, aš ir kalbu, kad reikėtų persvarstyti.

I. Degutienė: Tai dabar reiškia, kad koalicinė sutartis – pagrindas atstatydinti V. Pranckietį, o jį atstatydinus, perrašote koalicinę sutartį. Tai kas čia per manevrai?

– Koalicijos partneriai apie tai jau kalbėjosi Seime po šiandienio pareiškimo?

A. Širinskienė: Šiandien yra pirmadienis, o rytoj renkasi, kaip įprastai, koalicijos partneriai pasitarti. Manau, per savaitę priėmus sprendimus dėl V. Pranckiečio, rinksis ir, be abejo, be koalicijos partnerių sprendimo, mes tikrai negalime priimti jokio kito sprendimo, nes yra įsipareigojimai koalicijai, kurią, kaip žinote, sudaro tikrai ne viena ir netgi ne dvi partijos.

– Kitaip tariant, R. Karbauskis meta didžiausią kortą – save tam, kad galiausiai tą balsavimą dėl V. Pranckiečio laimėtų?

I. Degutienė: Įsiklausome į tokį dalyką: pagal dabartinę koalicijos sutartį jie ketina „nuimti“ V. Pranckietį, jeigu pavyksta, tada vėl iš naujo renkasi ir kitą sutartį rašo, tada sprendžia. Pažiūrėkite, čia dvigubi žaidimai. V. Pranckiečio „nuėmimas“ yra absoliučiai ne tai, kas koalicijos sutartyje parašyta, o dėl to, kad tai yra asmeninis dviejų žmonių konfliktas, dviejų politikų, R. Karbauskio ir V. Pranckiečio, o koalicijos sutartyje tas punktas, kur neva priklauso „socialdarbiečiams“, tampa kaip ir antraeilis. Tuo labiau, kad R. Karbauskis, turėdamas šitą koalicinę sutartį, kažkodėl net opozicijai – ir liberalams, ir socialdemokratams – siūlo Seimo pirmininko poziciją. Tai kaip čia suprasti? Vadinasi, ta koalicinė sutartis šiandien yra niekinė.

– Tai kaip yra iš tiesų, ponia A. Širinskiene?

A. Širinskienė: Visų pirma, tos pozicijos niekam nebuvo siūlomos, buvo kalbama.

– Bet jūs kalbėjote, buvo siūloma koalicijos partneriams.

A. Širinskienė: Tai per susirinkimą rodė pliuralizmą. Kitas dalykas, manau, reikia grįžti prie ištakų. Dabar girdime eskalavimą, kad čia yra kažkokie pykčiai, nesutarimai tarp V. Pranckiečio ir R. Karbauskio.

– Bet tai matosi jau plika akimi.

A. Širinskienė: Aš mačiau, kad V. Pranckietis devalvavo Seimo pirmininko postą nesikonsultuodamas su frakcija, neatnešdamas jokių naujienų iš tarptautinių renginių, į kuriuos vyksta.

– Kalbate apie LVŽS frakciją?

A. Širinskienė: Taip, kada frakcija balsavo prieš sudarydama koalicinę sutartį, svarstė, ar mums reikšmingiau turėti atsakomybę už Seimo pirmininko postą, ar mums svarbiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Praktiškai vienbalsiai buvo pasakyta, kad socialinė sritis mums yra tikrai didesnės atsakomybės reikalas.

– Bet nėra tikras pats R. Karbauskis dėl LVŽS frakcijos, kaip ji balsuos dėl V. Pranckiečio. Matyt, nėra tikras, nes turbūt anksčiau balsavimas būtų įvykęs?

A. Širinskienė: Tas atidėliojamas balsavimas leido išmėginti visus įmanomus demokratinius procesus. Jūs puikiai atsimenate, kad balsavo frakcija dėl Seimo pirmininko pozicijos, balsavo partijos taryba, kuri lygiai taip pat pasakė, kad tai nėra prioritetas, tai mes turėjome išbandyti visą procesą.

– Ar ne per ilgai užtruko šis procesas?

A. Širinskienė: Šis procesas trunka nuo gegužės pabaigos. Bet iš tikrųjų mes, kaip frakcija, puikiai supratome, kad su Seimo pirmininku, kurio delegavimą iš esmės ir nulėmėme, kaip frakcija neturime bendros kalbos, neturime jokio ryšio. Ir tas ryšys per 3 m. dar labiau tolo. Įsivaizduokite, kiek turi Seimo pirmininkas devalvuoti savo poziciją, kad didžiausia frakcija pasakytų, jog mums yra svarbiau turėti ministro postą ir atiduoti Seimo pirmininko.

– Ponia A. Širinskiene, nešokim per griovį, nes neaišku, koks bus balsavimas. Ponia Degutiene, gal tikrai R. Karbauskio tapimas Seimo pirmininku stabilizuotų Seimo darbą? Vėl pakeltų Seimo pirmininko posto ir pozicijos autoritetą ir baigtųsi visos šitos nesąmonės, užbaigtume intrigų laikotarpį?

I. Degutienė: Pirmiausia vėl noriu grįžti prie to, kad viskas yra pavėluota. Taip, sakiau ir sakysiu, kad Seimo pirmininkas yra ryški politinė figūra, antras žmogus valstybėje. 2016 m. jau reikėjo, kai S. Skvernelis tapo ministru pirmininku, jūsų frakcija turėjo siūlyti ir koalicija visa susiformavusi siūlyti poną R. Karbauskį į Seimo pirmininkus.

– Bet 3 m. prabėgo, kaip dabar?

I. Degutienė: Dabar, likus metams iki kitų rinkimų, tokia didelė abejonė kyla. Pirmas dalykas, ar jis bus išrinktas, nes dar „nenuimtas“ V. Pranckietis. Antra, ar pati koalicija balsuos už R. Karbauskį, neskaitant opozicijos. Trečia, būkim biedni, bet teisingi, visada retrospektyvoje labai daug ką matai. Norėčiau priminti, kad R. Karbauskis yra vienintelis per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvęs Seimo vicepirmininkas, kuris Seime buvo atstatydintas 72 balsų persvara. Tai iš tikrųjų abejoju, kad jis būtų puikus Seimo pirmininkas...

– R. Karbauskis net neabejoja, kad opozicija nebalsuos už jį. Paskutinis klausimas – kaip baigsis V. Pranckiečiui ketvirtadienį?

A. Širinskienė: Manau, jis neabejotinai bus atstatydintas.

I. Degutienė: O aš abejoju.

Dienos tema. Irena Degutienė: valstybėje yra daug problemų, o mes „trinamės“ asmenybių klausimuose