Lietuvoje

2019.10.15 10:10

Gitano Nausėdos šimtadienis: priešaky – įtemptas laikotarpis

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.15 10:10

Spalio 19 dieną sueis lygiai šimtas dienų nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Per 3 mėnesius šalies vadovas patvirtino Vyriausybę, vetavo keturias įstatymų pataisas, pasakė pirmąją kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, susitiko su kaimyninių šalių vadovais.

G. Nausėda taip pat pasirašė dekretus dėl į korupcijos skandalą įsivėlusių teisėjų atleidimo, inicijavo Kultūros forumus, skirtus diskusijoms apie šalies kultūros politiką, pateikė įstatymų pataisas, leisiančias didinti pensijas.

Prezidentas Lietuvoje priėmė Indijos viceprezidentą Venkaiahą Naidu, Latvijos prezidentą Egilą Levitą, Sakartvelo prezidentę Salomę Zurabišvili, Moldovos ministrę pirmininkę Maią Sandu, Portugalijos gynybos ministrą Joao Gomesą Cravinho, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankų atstovus, JAV verslo delegaciją ir kitus.

Artėjantis laikotarpis – ypatingas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas, kalbėdamas apie G. Nausėdos elgesį vidaus politikoje per 100-ą prezidentavimo dienų, tvirtino matantis prezidento siekį tampriai bendradarbiauti su Seimu. Anot jo, nors prezidentas keturis kartus vetavo parlamento priimtas įstatymo pataisas, tai dar nereiškia, kad G. Nausėda siekia kontroliuoti parlamentą.

Kaip pastebėjo politologas, G. Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kurios pradėtos svarstyti dar prieš jo kadencijos pradžią, ir jis neturėjo jokios įtakos pataisų priėmimui.

„Šiuo atveju tai (veto – LRT.lt) yra labiau techninė funkcija. [...] Kol kas tai tikrai nerodo, kad prezidentas yra linkęs į kažkokius konfliktus su Seimu. Galbūt labiau priešingai. Prisiminus, kad prezidentui teko per pirmuosius mėnesius bendrauti su įvairiomis Seimo frakcijomis, parlamento komitetais, galima sakyti, kad tai rodo, jog G. Nausėda buvo pozityviai nusiteikęs išklausyti iš esmės visas puses Seime – tiek poziciją, tiek ir opoziciją. Manau, prezidento laikysena buvo garbinga“, – pažymėjo VU TSPMI profesorius.

LRT.lt primena, kad valdantiesiems „valstiečiams“ įvardijus ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių kandidatu į eurokomisarus, bet premjerui Sauliui Skverneliui teigiant, kad toks sprendimas nėra suderintas, prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad „stumdymasis dėl eurokomisaro kandidatūros, Seimo nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir jos vadovu šiuo klausimu ne tik stabdo, bet ir diskredituoja naujo Europos Komisijos nario parinkimo procesą, menkina mūsų derybines galimybes, kurias šiuo metu išnaudoja kitos šalys“. Tąkart G. Nausėda akcentavo, kad pats imsis iniciatyvos suderinti eurokomisaro kandidatūrą su Vyriausybe ir Seimu.

Politologo T. Janeliūno teigimu, šis griežtesnis G. Nausėdos tonas parodė, kad prezidentas „Europos Sąjungos politiką nori išlaikyti savo rankose“. Vis dėlto tai, pašnekovo teigimu, dar nereiškia, kad šalies vadovas nėrė į konfliktą su valdančiaisiais.

„G. Nausėdos įsitraukimas į eurokomisaro paieškas buvo ne tiek prezidento noras perimti iniciatyvą, kiek siekis atkreipti dėmesį į tai, kad kandidatų į šią poziciją siūlymas prasidėjo chaotiškai. Tai galbūt buvo G. Nausėdos noras užimti dirigento arba taikytojo vaidmenį, kad Vyriausybė, Seimas sklandžiau ir greičiau apsispręstų dėl kandidato“, – aiškino politologas.

T. Janeliūnas, analizuodamas G. Nausėdos sprendimus ir elgesį per 100-ą dienų, atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas buvo ir tebėra daug aktyvesnis vidaus politikoje, kai yra sprendžiami ekonominiai, finansiniai klausimai. Šiuo atveju, anot politologo, artimiausias laikotarpis, kai bus svarstomas kitų metų biudžeto projektas, gali tapti įtemptas, kadangi didės konflikto tarp šalies vadovo ir Seimo tikimybė.

„Manyčiau, kad dabar prasideda tas laikotarpis, ypač kai yra rengiamas konkretus biudžeto projektas, kada G. Nausėdos susikirtimai su valdančiąja dauguma gali išryškėti labiau, nes yra konkretūs pasiūlymai, ateinantys iš prezidentūros, dėl rengiamų lengvatų mažinimo žemės ūkio sektoriui, dėl kitų dalykų. Tai gali kelti politinę įtampą santykiuose su Seimo dauguma, nes joje, atrodo, nėra palaikymo Vyriausybės projektams.

Šiuo atveju prezidentas, mano galva, yra labiau linkęs ieškoti sutarimo su Vyriausybe, su Finansų ministerija. Tai, kad kai kurie Seimo nariai, net iš valdančiosios daugumos, iš anksto priešinasi Vyriausybės siūlymams, yra ženklas, kad gali kilti įtampų jau dabar, pradėjus svarstyti biudžeto projektą, kai kuriuos mokesčių sistemos pakeitimus arba lengvatų mažinimo klausimus“, – dėstė T. Janeliūnas.

VU TSPMI profesorius tvirtino manantis, kad G. Nausėda artimiausiu metu imsis siekio realizuoti savo gerovės valstybės idėją ir čia, pasak T. Janeliūno, prezidentas gali susidurti su įvairiais interesais Seime.

„Šiuo metu, mano galva, yra vienas tinkamiausių laikotarpių G. Nausėdai praktiniais pasiūlymais bandyti įtvirtinti tą gerovės valstybės idėją. Jeigu iš Seimo daugumos šiuo atveju G. Nausėda nesulauks akivaizdaus palaikymo, tai aišku, kad politinis konfliktas tarp prezidento ir valdančiųjų gali iškilti“, – patikslino pašnekovas.

Įdomiau bus daugiašaliuose susitikimuose

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala kalbėjo, kad pirmieji G. Nausėdos užsienio vizitai buvo įprasti, pasirinkta keliauti ten, kur būtų keliavęs bet kuris kitas rinkimus laimėjęs kandidatas. Be to, L. Kojala pastebėjo, kad visi iki šiol vykę vizitai ir susitikimai buvo dvišaliai, pirmiausia skirti susipažinti, tad susipažinti su prezidento taktika ir strategija galimybės dar nebuvo.

„Tai pasimatys tokiuose svarbiuose daugiašaliuose formatuose, kaip Europos Vadovų Taryba šią savaitę ir NATO viršūnių susitikimas gruodžio pabaigoje. Ten bus įdomiau stebėti Lietuvos prezidentą, susitinkantį daugiašalėje aplinkoje su kitų šalių lyderiais, manau, kontroversiškomis aplinkybėmis: ES atveju „Brexitas“, NATO, diskusijos apie transatlantinius santykius“, – komentavo L. Kojala.

Tiesa, jis teigė, kad dvišaliai susitikimai taip pat yra būtini, nes per juos užmezgami ryšiai su kitų valstybių lyderiais, kurie svarbūs ir daugiašaliams formatams. Pasak eksperto, Europos Vadovų Taryboje prezidentui bus lengviau, nes jau susitikta su Lenkijos premjeru, Vokietijos kanclere.

„Daugiašalė politika yra grįsta daugiausia asmeniniais lyderių santykiais, jie yra užmezgami pirmiausia su draugiškomis valstybėmis“, – sakė L. Kojala.

RESC direktorius kalbėjo, kad dėl santykių su Rusija viskas aišku, – manevro laisvė nėra plati, o ir pats G. Nausėda sakė, kad nėra dialogo priežasčių. Anot L. Kojalos, šiuo klausimu aiškiai matomas tęstinumas. Tačiau, jo teigimu, įdomiausias aspektas yra Baltarusija: „Tas noras turėti glaudesnį dialogą, bet, be abejo, tam reikia suteikti turinį ir jo suteikimas bus konkreti politika. Kol kas tai yra įžanginės frazės į galimą politikos kaitą Baltarusijos atžvilgiu arba bent jau tam tikro lygmens dialogo skatinimą, ko anksčiau nebūdavo.“

Paklaustas, kokie prezidento žingsniai užsienio politikoje būtų logiški toliau, L. Kojala kalbėjo, kad Lietuvai reikia ieškoti sąjungininkų, stiprinti turimus ryšius. RESC vadovas kalbėjo, kad partneriai lieka tie patys – ES ir NATO valstybės.

„Tiesiog reikia rasti naujų priėjimo būdų, nes yra labai daug reikšmingų klausimų. ES biudžetas po britų išstojimo, tikėtina, bus mažesnis, vadinasi, mums reikės geriau ginti savo interesus, norint ir toliau gauti struktūrinių fondų paramą arba bent jau suvienodinti paramą, kurią gauna mūsų ūkininkai. Tam reikia koalicijos su ta pačia Lenkija ir kitomis Vidurio Europos šalimis, kalbant bendrai.

Jeigu Astravas ims veikti, man atrodo, kad Lietuva galėtų būti viena iš vėliavnešių kalbant apie bendrą ES energetikos politikos dėmenį, būtent branduolinėje energetikoje, kuri yra aplinkui ES, ne tik Baltarusijoje. Tikrai terpių yra daug, čia jau yra kūrybinis procesas, bet aš manau, kad kiekvienu klausimu mes ieškome vis kitų draugų, nėra permanentinių aljansų ES, tai yra klausimas po klausimo“, – kalbėjo RESC vadovas.