Lietuvoje

2019.10.14 15:01

Mokyklų laukia išbandymas: daugėja grįžtančių emigrantų vaikų

žadėtos paramos sulaukia ne visos
Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.14 15:01

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos.

Dvyniai Dominykas ir Martynas – pirmokai. Kelerius metus pagyvenę Didžiojoje Britanijoje jie neseniai grįžo į Lietuvą ir pradėjo lankyti netoli namų esančią mokyklą.

Šioje klasėje mokosi trys iš užsienio grįžę vaikai. Mokytojas neslepia – juos ugdant tenka įdėti daugiau pastangų. Ypač sunkiai sekasi lietuvių kalba.

„Sunkiau kai kuriuos garselius, bet mes po trupučiuką, įsivažiuoja, klasėje su draugais, stengiamės – pataisai, jeigu kas. Tiesiog juos daugiau kalbini ir pertraukos metu, toks bendražmogiškasis bendravimas“, – sako pradinių klasių mokytojas Arvydas Valukonis.

Vien pedagogų pastangų neužtenka, todėl vaikus stengiasi mokyti ir patys tėvai.

„Iš to, kas yra, jai sunkiausia – skaitymas, rašymas, lietuviškos raidės. Nesvarbu, kad mokėmės ten lietuvių kalbą, vis tiek viskas kitaip būnant čia“, – pasakoja mama Raigeda Ličkuvienė.

„Stengiamės labiausiai dirbti su logopediniais nurodymais, nes mum šiek tiek yra su ta lietuviška tarme ir lietuviškom raidėm, tai šiuo metu užsiimam tuo“, – pasakoja ir kita mama Audronė Griškutė.

Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas. Šiaulių Medelyno progimnazijoje mokosi 12 iš užsienio grįžusių vaikų, papildomų lėšų įstaiga negauna.

„Turime šiemet 5 vaikus grįžusius iš užsienio. Yra pirmokėliai 3. Ir turbūt pamanyta, kad jiems ugdymo procesas tik prasideda. Ir nesvarbu kiek metų jie pragyvenę užsienyje ir kokios yra lietuvių kalbos žinios, jiems nepriklauso tas padidintas krepšelis“, – sako Šiaulių Medelyno progimnazijos direktorė Ingrida Mazrimienė.

Daugėjant grįžtančių emigrantų vaikų, šalyje kuriamas juos galinčių ugdyti mokyklų tinklas. Kol kas jame yra apie 20 ugdymo įstaigų, daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 09.49 min.

Žinios. Karbauskis traukiasi iš Seimo „Valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos seniūno posto