Lietuvoje

2019.10.14 13:26

Prezidentūra: didesnėms pensijoms per 2 metus reikės apie 65 mln. eurų

Šarūnas Sabaitis, BNS2019.10.14 13:26

Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius dvejus metus kainuos papildomai apie 65 mln. eurų. Spartesniam iš valstybės biudžeto finansuojamos bazinės pensijos indeksavimui kitąmet reikės maždaug 31,8 mln. eurų, o 2021 metais – dar 33,2 mln. eurų.

Prezidentūros Seime registruotos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto. Taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę, kad ji iki 2020-ųjų birželio 1 dienos pasiūlytų, kaip tobulinti indeksavimą, o jis apimtų tiek bazinę, tiek individualią pensijų dalį.

Pagal dabartinę tvarką nuo kitų metų pradžios pensijos turėtų būti indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0811. Dėl to vidutinė senatvės pensija turėtų augti 8,11 proc. iki maždaug 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 395 eurų. Kiek didėtų pensijos, jei būtų pritarta prezidento pataisoms, nenurodoma.

Lėšų spartesniam pensijų didinimui G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Tai numatančios Akcizų be Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisos taip pat užregistruotos Seime.

Akciją žemdirbių dyzelinui siūloma didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų. Tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų – lengvatos kaina biudžetui, šiuo metu siekianti 85 mln. eurų, sumažėtų 20 procentų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukiant Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui didinimui įtakos.

Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.

Prezidentūros teigimu, sumažinti, o ne visiškai atsisakyti lengvatos žemdirbių naudojamam dyzelinui siūloma atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką, kuri susijusi su veikla žemės ūkyje, įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat atsižvelgiantį į tai, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma nuo 15 iki 20 proc. padidinti tarifą gyventojų gaunamiems dividendams (juridiniams asmenimis toliau būtų taikomas 15 proc. tarifas) bei kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms – iš turto pardavimo ar nuomos, autoriniams atlyginimams ne iš darbdavio, honorarams, azartinių lošimų laimėjimams, dovanoms, prizams.

Individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, kurios per metus viršys 35 tūkst. eurų ir kurioms dabar yra apmokestinamos 15 proc. GPM, tarifą siūloma laipsniškai didinti iki 20 proc., kuris būtų taikomas per metus pasiekus 45 tūkst. eurų ribą. Individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų apmokestinimas nedidėtų.

Prezidentas siūlo nekeisti galiojančio lengvatinio 5 proc. GPM tarifo ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus atliekas, taip pat 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms.

Skaičiuojama, kad dėl siūlomų GPM pakeitimų valstybės ir savivaldybių biudžetai 2020 metais gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų, o 2021 metais – 40 mln. eurų.

Prezidentūros teigimu, Lietuvoje didžiausias skurdo lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – jis sudarė 37,7 proc., arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei 2017 metais. Dar didesnis skurdo lygis buvo tarp senatvės pensininkų – jis siekė 41,7 proc., o vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.

Pensijų pakeitimo norma 2018 metais sudarė 0,4 proc. (2017–aisiais – 0,43), tuo metu, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje pakeitimo norma siekė 0,54–0,58 procento.