Lietuvoje

2019.10.15 17:29

Nerimauja dėl politikų kišimosi į visuomeninių transliuotojų veiklą

Modesta Gaučaitė2019.10.15 17:29

Politinis kišimasis į visuomeninių transliuotojų veiklą pastebimas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse, sako ekspertai. Pastebima, kad kaimyninės Lenkijos visuomeninis transliuotojas atsidūrė valdančiosios partijos įtakos zonoje, skelbiama Europos žurnalistų federacijos pranešime. Nerimą keliančius stebuklus ekspertai pastebi ir Lietuvoje.

Transliavimo ekspertų grupei, kurioje dalyvavo dvylika žurnalistų iš skirtingų valstybių, kyla nerimas dėl didėjančio politinio kišimosi į visuomeninę žiniasklaidą. Briuselyje esančioje Europos žurnalistų federacijos būstinėje vykusio susitikimo metu diskutuota apie visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo raidą bei nerimą keliančią politinio kišimosi tendenciją.

Tokia tendencija pastebima visoje Europoje, net ir „tradiciškai demokratinėse šalyse“ Šiaurės ir Vakarų Europoje. Ypatingas dėmesys atkreiptas į Lenkijos situaciją, kurioje visuomeninis transliuotojas patiria stiprią politinę kontrolę ir yra tapęs valdžios įrankiu, o ne tarnaujančiu visuomenės interesams transliuotoju. Nuo 2015-ųjų dėl kritiškų pasisakymų ten daugiau nei 250 paliko darbą arba buvo atleisti.

Paklaustas, ar pasaulyje matomas kišimasis į visuomeninių transliuotojų veiklą, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) doc. dr. Deimantas Jastramskis komentavo, kad nors negalima teigti, jog politinė įtaka jaučiama visur, netrūksta ir atvejų, kur siekiama daryti tokią įtaką.

„Mūsų kaimynė Lenkija yra toks labai aiškus pavyzdys ir, kas įdomiausia, kai buvo visuomeninis transliuotojas vienaip ar kitaip instrumentalizuotas, tapo valdančiosios partijos įtakos zonoje, tai jo auditorija, reitingai sumažėjo per kelerius metus gana stipriai. Tai rodo, kad ir visuomenė gerokai mažiau pasitiki tokiais visuomeniniais transliuotojais, kuriuos galima vadinti tik iš dalies visuomeniniais transliuotojais, nes jie atstovauja tikriausiai tik daliai visuomenės“, – portalui LRT.lt komentavo D. Jastramskis.

Jis pastebėjo, kad kontrolė Lenkijoje akivaizdi, nes valdžia skiria visuomeninio transliuotojo vadovą, palankų valdančiajai partijai. O žmonės, kurie su tuo nesutinka ar yra nepalankūs, tiesiog „išprašomi“ lauk.

Kalbėdamas apie Šiaurės ir Vakarų šalis D. Jastrasmkis teigė negalintis išskirti itin blogų pavyzdžių, tačiau sakė, kad yra šalių, kur visuomeniniams transliuotojams yra mažinamas finansavimas. Pasak jo, tokių žingsnių ėmėsi politikai, kai kurios partijos, kurios „nelabai nori sąveikauti su demokratija“. Tačiau, anot D. Jastramskio, problemos ten nėra tokios gilios, kaip minėtoje Lenkijoje ar kitose pokomunistinėse šalyse.

„Čia nėra kažkokio žodžio, kuris galėtų išreikšti labai gilų susirūpinimą. Bet yra tam tikrų požiūrių iš atskirų politikų, deklaruojamų populistinių idėjų, finansavimo tam tikrų mažinimo projektų. Bet negalima kalbėti apie kažkokius labai ryškius politinius įsikišimus ar keitimą demokratiško visuomeninio transliuotojo mechanizmo valdymo”, – komentavo D. Jastramskis.

„Gana grubus kišimasis“

Problemų, su politikų siekiu daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui, D. Jastramskis mato ir Lietuvoje. Jau seniau Seime buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi LRT valdymą, ūkinę ir finansinę veiklą. Nors Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokios komisijos sudarymas buvo antikonstitucinis, remiantis jos išvadomis, kurioms nepritarė ir pats Seimas, rengiami įstatymo projektai.

„Jei KT sako, kad komisija, kuri tyrė LRT veiklą, sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir yra antikonstitucinė, tai akivaizdus dalykas, kuris parodo, kad politikų veiksmai yra neteisėti ir tokiu atveju, remiantis tos neteisėtos komisijos išvadomis, vienaip ar kitaip pateikiamas įstatymo projektas ir svarstomas.

Tai yra gana grubus kišimasis, kol kas tai yra proceso pradžia, bet užmojai tikrai yra labai netinkami, kalbant apie tai, kad visuomeninis transliuotojas turėtų būti laisvas ir kurti tai, ko reikia visuomenei, o ne vienaip ar kitaip skirti dėmesį siekiant išvengti politikų įtakos“, – komentavo D. Jastramskis.

Šiuo metu Seime dirba LRT darbo grupė, sudaryta iš Seimo ir LRT tarybos narių. Darbo grupė svarsto LRT įstatymo pataisas. Jai vadovaujantis valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau teigė, kad į LRT Tarybos pasiūlymus bus atsižvelgta, o Seimo narių grupės teikti pasiūlymai nėra galutiniai: „Visi nusiteikę dirbti tam, kad būtų priimtas geriausias sprendimas. Jokių pasiūlymų dėl nepriklausomumo pateikta nėra. Yra pateiktas tik siūlymas, kad ne 8 iš 12 tarybos narių būtų siūlomi politikų, o 4. Nepriklausomumas tik padidėtų.“

„Mes tikrai sutarsime, svarbu, kad LRT Tarybos nariai supranta, kad daug dabartinio įstatymo normų prieštarauja šiandienos aktualijoms. Seimo departamentas yra konstatavęs, kad 30 proc. pasiūlymų naujam įstatymo projektui buvo formuluotės iš dabar egzistuojančio įstatymo“, – teigė R. Karbauskis.