Iki rinkimų liko metai, o Lietuvoje jau pradėjo formuotis naujos partijos. Tiesa, ekspertai kol kas naujosioms politinėms jėgoms laurų nežada, tačiau spėja, kad artėjant rinkimams gali atsirasti nauja partija, apsiimsianti „tautos gelbėtojų“ vaidmenį.
Rugpjūčio pabaigoje buvo paskelbta apie inicijuojamą naujos krikdeminės politinės partijos kūrimą, spalį apie būrimąsi į naują politinę jėgą pranešė „tvarkiečiai“ ir Arvydas Juozaitis. Ekspertai neatmeta, kad tai – ne vienintelės partijos, kurios apie savo gimimą praneš iki 2020-ųjų Seimo rinkimų. Pasak politologų, prieš kiekvienus parlamento rinkimus Lietuvoje užgimsta „gelbėtojų“ partija, tad nereikėtų tikėtis, kad šie rinkimai bus kitokie.
Be to, politologai pastebi, kad išnaudoti savo savivaldos rinkimuose patirtą sėkmę gali ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas kalbėjo, kad nors savivaldos rinkimuose sužibėję rinkimų komitetai Seimo rinkimuose dalyvauti negali, tai nereiškia, kad jie nesistengs į parlamentą deleguoti savo atstovų.
Taip pat skaitykite
„Jie kels savo kandidatus vienmandatėse apygardose, pateiks juos kaip komitetų atstovus ir tie komitetai, kurie neblogai pasirodė savivaldos rinkimuose, gali savo žmones per vienmandates apygardas įtaisyti Seime. Toks atvejis neatmestinas“, – svarstė politologas.
Taip pat skaitykite
Gali atsirasti ir „gelbėtojų“ partija
Pasak V. Dumbliausko, realu, kad prieš pat 2020-ųjų Seimo rinkimus gali įsikurti nauja partija, kuri apsiimtų „gelbėtojų“ vaidmenį. Kaip kalbėjo politologas, tokia tradicija matoma jau nuo 2000-ųjų.
„2000-aisiais išlindo Naujoji sąjunga, Rolandas Paksas pakėlė Liberalų sąjungą, 2004-aisiais Darbo partija, 2008-aisiais Arūnas Valinskas su kompanija pokštus krėtė, 2012-aisiais buvo „Drąsos kelias“, nors ir nereikšmingai pasirodė, o 2016-aisiais „valstiečiai“ iš nereikšmingos regioninės partijos virto valdančiąja. Manau, kad ta tradicija rimta ir įmanoma“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Jis priminė, kad A. Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija buvo įsteigta 2008-ųjų balandį, kitaip tariant, likus pusei metų iki Seimo rinkimų. Anot politologo, labai realu, kad artėjant 2020-ųjų Seimo rinkimams gali įsikurti nauja politinė jėga, sieksianti pergalės rinkimuose.
Jam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, sakydamas, kad „gelbėtojo sindromas“ Lietuvoje gajus, jį suponavo rinkimų sistema. Tačiau prieš būsimus rinkimus, kaip teigė politologas, atsiras tų, kurie bandys tautą gelbėti nuo „gelbėtojų“, nes šio vaidmens ėmęsi politikai žmones nuvylė.
Pasak B. Ivanovo, „gelbėtojais“ bandė būti jau kelios „vieno lyderio“ ar „vienos problemos“ partijos, o ir visuomenės apklausos rodo, kad yra kas balsuotų už tokias partijas: „Reitingai rodo, kad žmonės pasitiki partija, kurios dar nėra. Galime pažiūrėti, kiek jų laukia tokių „gelbėtojų“, – jų visada būna apie 12 proc. Jau dabar matome, kad tokių partijų sąrašas yra ir jie visi eis į rinkimus. O tikslas paprastas – plėtoti negatyvią rinkimų kampaniją, pulti kitus, bet nieko nepasiūlyti. Šis ratas sukasi jau 30 metų.“
Taip pat skaitykite
VDU politologas pastebėjo, kad sistema yra palanki prieš rinkimus kurtis naujoms partijoms, kurios „niekuo nesusitepusios“ ir gali kritikuoti tradicines partijas. Būtent politikos senbuvėms partijoms yra sunkiau, nes jos turi save pateikti kaip naujas, pasikeitusias politines jėgas, o tai yra sudėtinga.
„Neabejotinai matysime gelbėtojus, kokias dvi ar tris partijas, ir tikrai tradicinėms partijoms reikės su jomis ieškoti bendros kalbos“, – sakė B. Ivanovas.
Paklaustas, į kokį elektoratą taikytųsi naujoji partija, V. Dumbliauskas tvirtai teigė, kad jei tokia partija atsirastų, ji siektų patraukti kairiojo elektorato balsus. Pasak eksperto, dešiniajame elektorate jai vietos nebūtų, o, be to, dešiniųjų partijų rinkėjai yra ištikimi ir nepasiduotų „gelbėtojų“ įtakai.
„Niekada nesugundysi Tėvynės sąjungos ar Liberalų sąjūdžio rinkėjo balsuoti už kažkokius „gelbėtojus“. Jie yra ištikimi. Taigi tokia partija galėtų atsirasti tik kairiajame elektorate, turėtų socialinio teisingumo reikalavimus, žmonėms, kurie gyvena iš mažų atlyginimų, šnekėtų ausį glostančius dalykus. Tik šioje pusėje galėtų atsirasti tokie „gelbėtojai“, – svarstė politologas.
Politinis laukas nepakankamai platus
Visgi V. Dumbliauskas pastebėjo, kad politinis laukas Lietuvoje nėra pakankamai platus visoms besikuriančioms ar galinčioms kurtis naujoms partijoms. Jis taip pat pabrėžė, kad politinė patirtis rodo, jog „atskilėlių“ sukurtos partijos sėkmės dažniausiai nesulaukia.
„Atskilo Viktoras Muntianas nuo Darbo partijos. Kur ta V. Muntiano partija? Gedimino Kirkilo pavyzdys irgi tai greitai patvirtins, jis su savo „socialdarbiečiais“ išnyks, išeis į pensiją. Tokie atskilėliai neturi ateities. To lauko nėra daug“, – komentavo politologas.
O VDU politologas B. Ivanovas komentavo, kad Lietuvoje gausu politinių darinių, kurie save vadina partijomis, bet į jas nėra itin panašūs. „Tikras partijas Lietuvoje primena tik dvi organizacijos: socialdemokratai ir konservatoriai. Visi kiti tik vadinasi partijomis“, – teigė politologas. Jis pridūrė, kad naujai politinei jėgai, kurią tipiškai vadintume partija, vietos Lietuvos politiniame lauke kaip ir nėra, tačiau politinei struktūrai – gali būti.
Paklaustas, ar sėkmės sulauktų nauja politinė jėga, kuri būtų kuriama prezidento Gitano Nausėdos rėmėjų pagrindu, V. Dumbliauskas svarstė, kad tokia partija, greičiausiai, nebūtų itin sėkminga. Jis priminė, kad G. Nausėda rinkimų kampanijoje save pateikė kaip visų prezidentą, todėl jam būtų nepalanku atvirai palaikyti kurią nors, kad ir naujai įsteigtą, partiją.
„Nemanau, kad jam vertėtų tai daryti, bet jei darytų, nemanau, kad partija būtų labai veiksminga. Tas laukas nedidelis, jei yra vieta, ją gali paimti partija, apie kurios kūrimą galbūt nežinome. Dar yra šansas, kad likus pusei metų iki rinkimų atsiras minėti „gelbėtojai“, kurie būtų populiaresni nei G. Nausėdos rėmėjų inicijuota ir jo remiama partija“, – teigė V. Dumbliauskas.
O štai B. Ivanovas sakė manantis, kad artėjant rinkimams kuri nors iš partijų bandys prisišlieti prie prezidento G. Nausėdos ir tikėsis jo paramos rinkimuose. Jis neatmetė ir to, kad gali susikurti G. Nausėdos „politechnologų“ politinė jėga, kuri aktyviai dirbtų regionuose, skirtų didelius resursus ir rinkimuose turėtų šansą.
