Lietuvoje

2019.10.13 20:58

Karbauskį ragina patį sėstis į Seimo pirmininko kėdę, bet jis išsisukinėja

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.10.13 20:58

Nuo gegužės su Viktoru Pranckiečiu kovojantis Ramūnas Karbauskis ir iš saviškių, ir iš opozicijos girdi siūlymus pačiam sėstis į šitą kėdę. Nepanašu, kad R. Karbauskis sužavėtas idėjos, bet sako, kad linkęs svarstyti tokias kalbas.

Balsavimas dėl V. Pranckiečio Seime numatomas kitą savaitę, spalio 17-ąją. Jei užteks balsų, „valstiečiai“ bus priversti apsispręsti dėl savo vado, nors šiaip jau formaliai pagal koalicijos sutartį Seimo pirmininko vieta pažadėta Socialdemokratų darbo partijai ir jau kurį laiką kaip kandidatas minimas Gediminas Kirkilas.

Na, o Seimas turbūt pamena, kad istorijoje – prieš 18 metų – buvo toks faktas, kai 72 parlamentarų balsais iš posto buvo pašalintas vicepirmininkas R. Karbauskis.

Ragina R. Karbauskį prisiimti atsakomybę

Nesibaigiant V. Pranckiečio nuvertimo istorijai, konservatoriai padrąsino „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį pagaliau prisiimti atsakomybę – pačiam pretenduoti į Seimo pirmininkus, liautis vadovauti nuo galinio suolelio.

„Manau, kad jeigu jis būtų prisiėmęs atsakomybę 2016 m. vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, man atrodo, kad situacija dabar būtų kitokia. Ji būtų stabilesnė, tiesą sakant, nepriklausomai nuo mano požiūrio į p. Karbauskį. Ar dabar jis prisiims, aš stipriai abejoju“, – abejoja TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis.

Lig šiol R. Karbauskio ir V. Pranckiečio ginče palaikęs dabartinį Seimo pirmininką premjeras Saulius Skvernelis paremtų R. Karbauskį, jei šis apsispręstų, – Vyriausybės darbui stabilumas Seime tikrai neprošal.

„Jeigu reikėtų balsuoti, žinoma, aš tikrai balsuočiau už R. Karbauskį Seimo pirmininko poste. Vienareikšmiškai“, – praėjusią savaitę patikino S. Skvernelis.

Rugsėjį atmetusi R. Karbauskio siūlytą ir iki šiol vis dar užimtą Seimo pirmininko postą, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen situaciją Seimo vadovybėje vadina beprecedente, tačiau liberalai yra nusprendę nesivelti, nors R. Karbauskio kandidatūrą svarstytų.

„Žinoma, tai būtų logiškas žingsnis ir mes galimai persvarstytume savo poziciją. Kaip suprantu, pagal jų frakcijų koalicijos sutartį, šis postas tenka kitiems partneriams, bet tai tikrai yra jų vidaus reikalai“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Liepą pasirašytoje koalicinėje sutartyje Seimo pirmininko pozicija numatyta „socialdarbiečiams“. Į šį postą neoficialiai nominuojamas G. Kirkilas tikina, kad jie šio posto nei prašė, nei laikosi įsikibę. Jei R. Karbauskis išsikeltų, „socdarbiečiai“ jo kandidatūrą palaikytų.

„Taip, mes jau šitą pareiškę esam. Mes palaikom Ramūno Karbauskio kandidatavimą į Seimo pirmininkus. Manau, kad tai būtų logiška“, – patvirtina G. Kirkilas.

R. Karbauskio „vilionės“

R. Karbauskio vilionių atsisakė ne tik Liberalų sąjūdžio lyderė. Paaiškėjo, kad šią savaitę R. Karbauskis kalbino ir opozicinius socialdemokratus. Jiems už paramą kovoje su V. Pranckiečiu R. Karbauskis žadėjo Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko vietą.

Jos atsilaisvintų, jei dabartinis komiteto pirmininkas G. Kirkilas užimtų Seimo pirmininko postą. Tačiau Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sandorį atmetė.

„Buvo kalbama apie minėtas pozicijas, bet nebuvo kalbama apie personalijas. Bet esminis dalykas, susijęs su santykiu pozicijos ir opozicijos, jeigu mūsų santykiai nesikeičia, jeigu priežastis, kodėl mes palikom koaliciją, nesikeičia, tai kalbėti apie pozicijų užėmimą irgi nėra jokios prasmės“, – aiškina G. Paluckas.

Seimo veteranas, dabar opozicijos lyderis Julius Sabatauskas abejoja R. Karbauskio gebėjimais prisiimti atsakomybę.

„Jis buvo gana arti tų pareigų, kai buvo Seimo vicepirmininku, tačiau jas atliko labai neatsakingai, tiksliau sakant, visai neatliko, nes jis net nelankė Seimo posėdžių“, – primena J. Sabatauskas.

Pats R. Karbauskis, nors kelis mėnesius kovojantis su V. Pranckiečiu, pasisukus kalbai, kad jis pats turėtų pakeisti V. Pranckietį, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėja.

„Mes tą klausimą svarstysime“, – tiek tepasakė R. Karbauskis.

Seime įsigalėjo dar neregėta politinė kultūra

Profesorė Jūratė Novagrockienė pastebi, kad su R. Karbauskio vedamų „valstiečių“ atėjimu, Seime įsigalėjo dar neregėta politinė kultūra.

„Atsirado visiškai naujas darbo stilius Seime organizavime, santykiuose tarp politinių partijų ir opozicijos, kuriam diktuoja faktiškai Karbauskis. Dėl painiojimo savo asmeninių interesų su valstybės interesais, nes jis tik kartais prisidengia, kad čia yra valstybės interesas, bet iš tikrųjų, jeigu pradedant nuo Gretos klausimo ir einant link kiekvieno klausimo, tai yra jo asmeninis interesas.

Taip pat kažkokios interesų grupės, kurios galbūt stovi už jo nugaros. Kitaip tariant, jis elgiasi kaip oligarchas, ir čia, tiesą sakant, visai neseniai nuskambėjo V. Pranckiečio pasakymas, kad tai – oligarchinis valdymas. Jis elgiasi kaip ne visai doras verslininkas, kuriam pinigai nekvepia ir kuriam iš tikrųjų svarbiausia, kad jis pasiektų savo tikslą“, – įsitikinusi J. Žemaičio karo akademijos profesorė J. Novagrockienė.

Mėginimas užimti aukštas pareigas Seime, R. Karbauskiui prieš kurį laiką baigėsi labai nemaloniai. VIII šaukimo Seimo kadencijoje R. Karbauskis buvo išrinktas parlamento vicepirmininku, tačiau beveik nesirodė Seimo valdybos ir plenariniuose posėdžiuose.

Jam siūlyta iš parlamento vadovybės trauktis pačiam, tačiau R. Karbauskis atsisakė, todėl 2001 gegužės 16 d. inicijuota nepasitikėjimo procedūra, 72 Seimo nariai pasisakė „už“.

R. Karbauskis tapo pirmuoju nuo pareigų nušalintu po Nepriklausomybės atkūrimo Seimo vicepirmininku.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

Savaitė. Krizė Sirijoje: neramina ne tik nekaltų civilių žūtys, bet ir suirute galintys pasinaudoti ISIS džihadistai