Po dvejų metų teismuose gali atsirasti tarėjų. Seime registruoti įstatymai, apibrėžiantys, kokiose bylose jie galėtų dalyvauti, kas jais galėtų tapti. Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas teigia, gerai, kad pagaliau prieita prie konkrečių darbų, nes šis klausimas niekaip neišsprendžiamas jau daugybę metų.
Teismai tampa vis atviresni. Čia, pavyzdžiui sulaukus pensinio amžiaus, gali užsiimti seniai dominusia veikla. Taip daro buvusi mokytoja Liubovė Venskūnienė, ji Šiaulių apygardos teisme savanoriauja jau ketverius metus.
„Nuo pat pradžių, aišku, buvo nejauku, todėl, kad aplinka buvo nepažįstama, bet labai greitai susiorientavome, pripratome prie aplinkos ir pradėjome darbuotis“, – pasakoja L. Venskūnienė.
Savanorė sako, kad kartais užtenka į teismą atėjusiam žmogui paduoti stiklinę vandens ir į teismo salę jis jau eina visai kitaip nusiteikęs.
Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas pritaria – žmonėms teisme būtina padėti susiorientuoti, taip pat ir nuraminti.
„Visi žmonės yra buvę parduotuvėje, jie žino, kaip atrodo parduotuvė, kavinė, restoranas, bet kai žmonės ateina į teismą, ne visi žino, kaip jame elgtis. Atėjo toks laikas, supratome, kad tiems žmonėms, kai jų daug – 20 liudytojų ir 10 nukentėjusiųjų – tiesiog reikia jiems padėti susiorientuoti, nekalbant apie tai, kad reikia jį nuraminti“, – sako V. Jončas.
Jau po dvejų metų gali būti, kad teismuose įvairių profesijų žmonės ne tik savanoriaus, bet kartu ir dalyvaus nagrinėjant bylas – tai darytų tarėjai. Nors apie jų atsiradimą diskutuojama kone dešimtmetį, Seime tik dabar užregistruoti konkretūs įstatymai apibrėžiantys, kad tarėjai dalyvautų korupcinėse bylose, tai pat susijusiose su valstybės padaryta žala, kai piliečiai siekia atlygio dėl žalos iš prokurorų ar teisėjų.
„Tarėju galės siūlytis tapti bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, kuris moka lietuvių kalbą kaip valstybinę kalbą, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, kuris patenka į tarėjų sąrašus. Jeigu jis neturi teisinio išsilavinimo, tiesiog turės praeiti tam tikrus mokymus ir išlaikyti egzaminą“, – LRT sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai galėtų padidinti žmonių pasitikėjimą teismais.
„Tai tikrai padėtų teismams atsiverti, padidintų pasitikėjimą teismais, įtrauktų visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą. Tik dabar yra diskusija dėl konkrečių bylų, kokiose bylose turėtų (jie būti – LRT.lt)“, – sako premjeras.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Ramūno Gadliausko, dar laukia nemažos diskusijos, kad būtų palikta kuo mažiau povandeninių minų, trukdančių darbui. Vienas iš daugiausia klausimų keliančių – tarėjų savanoriškas dalyvavimas.
„Ko mes labiausiai bijome, kad ta gera idėja apie visuomenės atstovavimą, kad ją įgyvendinant ji nebūtų diskredituota. Seniau dirbantys teisėjai dar prisimena darbą su tarėjais ir prisimena ne vien tokiomis šviesiomis spalvomis, nes būdavo problemos su tarėjų suradimu, kalbinimu ateiti į teismo posėdį, jų pasyvumu, galbūt šališkumu kai kuriais atvejais“, – sako R. Gadliauskas.
Sovietmečiu Lietuvoje liaudies tarėjus rinko Aukščiausioji Taryba penkeriems metams. Aukščiausiajame Teisme jie dirbo iki 1994-ųjų.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 04.44 min.
