Lietuvoje

2019.10.11 21:41

Juozaitis žada keisti PVM – būtiniausioms prekėms jis būtų mažinamas, o maistui netaikomas

apie Pakso dalyvavimą partijos veikloje: šiandien jo nėra, tačiau neaišku, kaip bus po mėnesio
Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.11 21:41

Nuo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atskilusi Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ ir buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis kuria politinę partiją. Naujasis darinys vadinsis santalka „Lietuva yra čia“. Politinei organizacijai žada vadovauti pats filosofas A. Juozaitis. „Dienos temoje“ apie tai kalba A. Juozaitis.

– Tai radote širdžiai mielą kompaniją, ar ne?

– Širdžiai miela tik Lietuva, o joje yra visko, netgi priešininkai kartais būna širdžiai mieli, nes be jų nepagyvensi.

– Centro partija jums taip pat siūlė būti vienam jų, bet nesutikote?

– Ne visai taip. Pasibaigus prezidento rinkimų kampanijai, dar gal net atsimenate, studijoje tada gerbiamas Naglis Puteikis pakėlė plakatą, kad už mane pasisakytų žmonės, tiesiog akyse tą parodė, kad nori draugauti. Paskui dar ne vieną sykį tą sakė. Bet čia buvo, žinote, ketinimų protokolas, ketinimai tokie. Mūsų darbas buvo kas kita.

„Lietuva yra čia“ – aš visus metus, per visą Lietuvą važiuodamas, garsinau ir supratau, kad prisigyvenome tiek, jog tikrai reikia sakyti, kad „Lietuva čia“, – jau nebeišvažiuojanti jinai. Paprasta tiesa? Tai jinai jau dirbo visą vasarą. Mes dar kreipėmės į 11 partijų, su 5 turėjome įvairiausių derybų.

– O kas tarp jūsų ir frakcijos „Lietuvos gerovei“?

– „Tvarkos ir teisingumo“ programa, pavadinimu „Kelkis, Lietuva“, su kuria jie ėjo į Seimą. Tai yra beveik broliai dvyniai tos mūsų programos su „Tvarka ir teisingumu“. Mes paskui pažiūrėjome, kai rugsėjį prasidėjo derybos, kad tikrai nėra ko ypatingai derinti – programos labai aiškios: šeima, bendruomenės savivalda, regioninė politika, smulkusis ir vidutinis verslas – viskas tas yra. Tai šita frakcija ir išgrynina tą programą, nes, kiek supratau daug nedalyvaudamas politikoje, ten vadovybė neatitinka to dydžio partijos. Ten kažkoks teatras daugiau, ne partijos vadovybė, nežinau, kaip net pavadinti, man buvo juokinga truputį.

Bet kai šitas skilimas įvyko, ir jie jau į mane vis dėlto kreipėsi, nes aš jau buvau irgi kreipęsis į juos, buvau išsiuntęs 11 partijų tokį manifestą savo prezidentinės kampanijos. Mūsų valdyboje buvo parengtos politinės kampanijos gairės politinei partijai „Lietuva yra čia“. Mes dirbame rimtai ir posėdžiaujame porą kartų per savaitę. Pamatėme, kad taip jie savo programą bandys vykdyti. Nes tai, kas atsitiko jų viduje, aš nelabai domiuosi, bet jie skyla ir masiškai palieka, partijos skyriai netgi užsidaro.

– Projektuojamas naujasis politinis darinys. Kiek turite žmonių, kurie jau būtų pasiryžę dalyvauti kuriant naują partiją, nes šiaip reikia 2 500 narių?

– Kad būtų garantuota 2 500, kad tikrai būtų garantuota, mes 3 tūkst., manome, turėtume turėti. O šiaip tai yra pildomos anketos, labai kruopščiai ten viskas numatoma, kad žmogus nebūtų su kriminaline praeitimi, korumpuotas – viską mes patikriname, mūsų tarnybos veikia. Keli žmonės tikrina šitą, valdyba tvirtina kiekvieną anketą.

– Tai kiek jau turime?

– Dabar turime per kelis šimtus žmonių, kurie jau užpildė į pačią santalką politinę.

– O steigiamasis suvažiavimas gruodžio viduryje?

– Taip, gruodžio viduryje. Yra dar vadinamasis asociacijos sparnas jaunimo, kurie net nenori dalyvauti politikoje, bet bus socialiniuose tinkluose, – jų yra per tūkstantį.

– Jūsų programiniuose nuostatuose, įsteigiant šitą organizaciją, akcentuojamas patriotizmas, stiprinti Europos Sąjungoje tėvynių sąjungą. Jūs norite stabdyti migraciją? Jūs esate labiau patriotas negu globalistas?

– Manau, visi normalūs žmonės yra, net neįsisąmonindami šito, patriotai, jeigu jie gyvena savo žemėje. Savo žemėje gyvendamas, jei dirbi, tu esi patriotas, jeigu ją palieki, dar bandai kažką daryti, bet jau nebesi už ją atsakingas taip, nes esi palikęs. Taigi šia prasme ir mes abudu su jumis esame vienodi patriotai.

– Jokios pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių?

– Jau yra dempinguojama mūsų jėga. Įsivaizduokite, prisiveža iš trečiųjų šalių pigios darbo jėgos ir nekels mūsiškiams atlyginimų vien dėl to, kad vežasi dar tokius pusiau vergus. Tai, klausykite, šito negalima leisti.

– Jūs sakote, kad iš esmės neturėtų būti jokių sąsajų su „Tvarka ir teisingumu“, bet iš principo vis tiek programinės nuostatos tai bus „Tvarkos ir teisingumo“ atskirų dalykų. Atskirą programą rašysite ar vis dėlto kažkiek remsitės „Tvarkos ir teisingumo"?

– Štai, matote, čia susiliečia su jūsų pirmuoju klausimu ar teiginiu, kad aš apsiimsiu vadovauti. Viską spręs steigiamasis suvažiavimas. Ten „Tvarkos ir teisingumo“ dabartinės programinės nuostatos sueis su mūsų, bus bendra programinė grupė. Mes dar tikimės, kad ateis ir iš Centro žmonės, ir iš tautininkų, su kuriais mano buvo labai artimas ryšys, bet dabar nėra tokio, bet ateina.

Kartu solidarumas pensininkų – jų yra masė Lietuvoje, mes jiems norime padėti. Mažindami PVM būtiniausioms prekėms, maistui iki nulio, pastoviai mažindami, nes į Lenkiją dėl to ir važiuoja. Visiems būtiniausiems maisto produktams: duonai, pienui, cukrui, sviestui ir daržovėms.

– Gerai, o kodėl turėtų iš „Tvarkos ir teisingumo“ žmonės eiti, jeigu, kaip sakote, partijų programos panašios?

– Čia jau jų klausti reikėtų, kodėl jie eina. Reiškia, tikrai liepto galą priėjo. Mes net neagituojame, sakyčiau, tik informuojame. Mes keliese iš dabartinės frakcijos važiuojam, aš tiesiog turiu prisistatyti, nes mane, žinoma, kels kaip lyderį, bet jie gali dar kažką galvoti. Ir kas įdomiausia, kad aš matau daug paprastų žmonių, šitiek vargo išalintų, ir galvoju dabar kalbėti apie kažkokius ten partijos praeities šleifus.

Tiktai tiek, kad ta partija, kaip ir visos partijos Lietuvoje, yra įklampinama į kažkokias teismines bylas, bet man galvos dėl to neskauda. Paprasti žmonės išeidami irgi tos naštos neatsineša. Ir kas yra įdomiausia, kodėl mes negalėjome susitarti su partijomis, kurios jau yra įsisenėjusios arba netgi niekad nepatenkančios į Seimą, bet ambicingos, kad ir tautinės orientacijos. Gal kad jos sako: „Mes kolektyviai išspręsime“, o kolektyviai Lietuvoje niekas nenusprendžiama – reikia kirsti. Šitas kirtimas, kurį dabar atlieka „Tvarka ir teisingumas“, tai yra jie pabyra, ir jie vėl susirinks, tik kitoje vietoje.

– Yra visokių versijų, kiek tenka bendrauti, kad gali būti taip, kad suvažiavimas įvyks, kai jūs jau sutelksite pakankamą politinei partijai narių skaičių, ir kai rinks pirmininką, nebalsuos už A. Juozaitį, o pasirinks ką nors kitą, pavyzdžiui, R. Paksą. Kaip jums tokia versija?

– Šiandien spaudos konferencijoje užduotas klausimas, ar jisai dalyvauja. Buvo atsakyta vienu žodžiu: „Ne.“ Kas bus po mėnesio, negaliu žinoti.

– Jaunimo klausimas. Vis tiek politinės partijos stengiasi atsijauninti ir pritraukti jaunų žmonių. Ar jauni žmonės jau pas jus ateina į politinę organizaciją?

– Jie gana gausiai dalyvavo prezidentinėje rinkimų kampanijoje. Kaip sakiau, jie nenori dalyvauti politikoje. Apskritai jaunimas – tas apolitiškumas yra tradiciškas tarp jų. Jie dalyvauja šiuo metu socialiniuose tinkluose, skleisdami mano idėjas, mūsų „Keturių bokštų“ idėjas – kalbos, šeimos, švietimo ir teisingumo. Taip, tas yra paties jaunimo, jeigu procentaliai paimtume, tai nėra dauguma iš Lietuvos, taip nėra kol kas.

– Iš kokių nors žymių žmonių, pavyzdžiui, dabartiniam Seimo pirmininkui, jis liko be partijos, dar kokiems, siūlysite įstoti į jūsų organizaciją?

– Jeigu jie patys norės, tada žiūrėsime, nes, kaip sakiau, anketa yra griežta, visi turės užpildyti, dar valdyba patvirtina. Neužtrenksime durų.

– Jūs kažkaip skeptiškai nusiteikęs prieš dabartines didžiąsias partijas. Tai su kuo jūs, jeigu pakliūtumėte į Seimą, eitumėte?

– Sąjungos ir koalicijos yra nusistovėjusios, jos gauna dotacijas milijonines, minta iš mokesčių mokėtojų, visų žmonių pinigų, jos niekur nenori eiti, jos tvirtos. Mes turime šalia jų atsistoti, ir jos gali būti opozicijoje, mes negalime griauti sistemos. Valdžia, opozicija – taip kad viskas bus. Jie savo, mes savo – visi dirbsime Lietuvos labui.

– Jūs vis dar manote taip, kaip sakėte per prezidento rinkimų kampaniją: „Mėgstame rinkti gražius ponus. Vadinasi, baudžiava dar neišgaravusi iš Lietuvos žemės ir mūsų kūno, baudžiavą dar sustiprina televizijos ekranas. Vaizdas ima valdyti galvą kaip mažamečio vaiko.“ Kartu jūs ir vadinote būsimą prezidentą, dabartinį prezidentą „mamytės sūneliu“?

– Ne. Čia paskutinis yra juokas, nes daug kas juoku pavirsta, paskui tarsi bomba. Čia dėl to, kad tą baisiai brangų šunelį atsivedė. Aš pagalvojau, kad man juokingai atrodo, ir pasakiau, bet čia yra juokas, čia ne patyčios. Kitas dalykas dėl tos televizijos, tai aš netgi iš šios studijos esu vieną sykį išėjęs, kai buvo svarstoma korupcija ir buvo nutylima, kad per 5 metus padaromas gražus vaizdinys.

– Vis dėlto jūs pritariate prezidento gerovės valstybei?

– Pritariu, iš principo pritariu ir pritarčiau labai, jeigu jisai švedų bankus apribotų, nes ką dabar jie daro, tai jau viskas. Žiūrėkite, tiktai eurus palieka, tai čia nežinau, kur kaimyninėje valstybėje taip gali būti. Mes prarasime vėl milijoną.

– Jums taip pat atrodo, kad 2 proc. ir ne daugiau gynybai reikėtų skirti?

– Kadangi BVP gali kristi. Reiškia, jeigu mes dar kelsime savo žmonių sąskaita ir vėl didinsime migraciją, nefinansuodami švietimo, medicinos ir pensijų neindeksuodami. Tai reikia galvoti apie šitą pirmiausiai, o 2 proc. visa Europa vykdo, kam tie spartuoliški iš kažkokios epochos prisiimami įsipareigojimai. Darykime šitą ir stiprinkime valstybę iš vidaus.

– Ar jūs iš esmės matytumėte tai, kad daugiau filosofų, pavyzdžiui, politinei partijai reikėtų? Turite su kuo pafilosofuoti?

– Filosofuoju sekmadieniais su gamta, su žmona, su vaikais. Apskritai filosofija buvo pradžioje svarbi, kai Sąjūdis gimė. Mūsų buvo 6 rimti filosofai, faktiškai filosofiniai istorikai. Vienas filosofas A. Šliogeris Lietuvoje yra, kuris yra savarankiškas. O šiaip tai nereikia. Aš dabar net pats vengiu šito, nes tai kelia šypseną, bet jūs supraskite, tai yra humoras irgi tam tikras. Aš daugiau diplomatas dabar negu filosofas.

– Kaip susitvarkėte su skolomis, kurios liko po prezidento rinkimų?

– Žinoma, čia man štabas paliko šiek tiek tų skolų, bet jos dėl tų mano geradarių žmonių, kurie remia individualiai. Mes po truputį grąžiname, iki Naujųjų metų turėtume grąžinti.

Dienos tema. Buvęs kandidatas į prezidentus, filosofas Arvydas Juozaitis (su vertimu į gestų k.)