Lietuvoje

2019.11.03 14:15

Psichologinės tarnybos realybė: specialistai gauna vos 500 eurų, o tėvai eilėse laukia mėnesius

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2019.11.03 14:15

Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (VPPT) iš 49 numatytų psichologų etatų šiandien užimti vos 16. Pagrindinė priežastis – menka alga, siekianti vos 500 eurų į rankas. Dėl specialistų trūkumo, norint nustatyti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP), eilėje tenka laukti daugiau nei mėnesį.  

Pedagoginėms psichologinėms tarnyboms psichologų kvota nustatoma pagal aptarnaujamoje teritorijoje esantį vaikų skaičių. Vienam psichologui tenka apie 2 tūkst. teritorijoje esančių vaikų. Vilniuje praėjusiais metais bendrojo ugdymo mokyklas lankė 65 tūkst. mokinių, ikimokyklino ugdymo – dar apie 33 tūkst. vaikų. Pagal bendrą skaičių VPPT turėtų dirbti 49 psichologai, tačiau iš numatytų etatų užimta tik 16. Su tokiais skurdžiais resursais tarnyba per 2018 m. įvertino apie 2,5 tūkst. vaikų, turinčių SUP.

„Pagal turimą finansavimą šiandien yra apie 11 laisvų etatų. Į tai įeina ne tik psichologai, bet ir logopedai bei specialieji pedagogai, nes mums trūksta ir jų. Psichologų daugiau mažiau turime – kokie 3–4 bus įdarbinti dar šiais metais. Reikėtų įdarbinti dar kokių 10–12 specialistų. Lėšų tam yra. Jeigu atsirastų tiek kvalifikuotų žmonių, tada gyvenimas tikrai palengvėtų. Dabar mes daug darome su tuo, ką turime, tik tiek, kad esame priversti dirbti įtempčiau, daugiau, o tai veda prie darbuotojų perdegimo, nes darbas nėra lengvas ir funkcijų daugiau, ne vien pedagoginis psichologinis vertinimas“, – sakė VPPT direktorė Roma Vida Pivorienė.

Tokio pobūdžio savivaldybėms priklausančios tarnybos nustato mokinių ugdymosi problemas, įvertina specialiuosius vaikų poreikius ir nustato jų lygį. Pagal tarnybos išvadas ir rekomendacijas vaikams su negalia, raidos ar kitu sutrikimu, patyrusiems smurtą ar turintiems psichologinių problemų, sudaromi mokyklose specialūs ugdymosi planai, atitinkantys jų gebėjimus.

Greta darbo su vaikais PPT specialistai teikia pagalbą ir mokyklose dirbantiems pedagogams. Tokios pagalbos, diegiant inkliuzinį ugdymą, vis labiau reikia, nes ir čia juntamas milžiniškas specialistų trūkumas. Vien Vilniaus mieste rugsėjo pradžioje trūko šiek tiek daugiau nei 120 ugdymo pagalbos specialistų.

„Nuo šių metų sausio 1 dienos, kada buvo įvestas naujas etatinio ir klasės krepšelio modelis, ugdymo lėšos iš ministerijos, pasiekiančios savivaldybes, buvo skirtos tik pedagogams, bet ne ugdymo pagalbos specialistams. Taip visose savivaldybėse be išimties atsivėrė biudžeto trūkumas. Vilniuje šis lėšų trūkumas siekia apie 3 mln. eurų pagal jau dirbančius ugdymo pagalbos specialistus, o pagal normatyvus, kiek turėtų dirbti, tai tas trūkumas būtų vertinamas net apie 12 mln. eurų metams“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Vargani atlyginimai jaunų specialistų nemotyvuoja

Per mokymosi ugdymo įstaigoje laikotarpį vaikas VPPT specialistų tikrinamas kelis kartus. Mažiausiai vaiko raida ir SUP lygis nustatomas 2 kartus, tačiau dažniausiai, siekiant tikslesnių rezultatų, tenka vaiko gebėjimus įvertinti ir 3-4 kartus per jo ugdymosi bendrojo lavinimo mokykloje laiką iki 10 klasės.

Laukimas eilėje pas VPPT specialistus gali užtrukti, priklausomai nuo sezono. Didžiausias antplūdis būna pavasarį, nuo kovo link vasaros, nes reikia vertinti vaikus, kuriems ikimokykliniame ar priešmokykliniame ugdyme buvo nustatyti SUP. Atėjęs vaikas į mokyklinio ugdymo įstaigą turi pristatyti VPPT vertinimo pažymą vėliausiai iki rugsėjo 10 dienos.

„Šiuo metu eilėje reikia palaukti mėnesį, bet labai greitai bus ir 2. Jeigu būtų visas reikalingas sąstatas, tada galėtume aktyviau teikti paslaugas. Galbūt galėtume daryti daugiau pakartotinių vertinimų, sektume pokyčius. Daugiau laiko galėtume skirti mokytojų konsultacijoms, metodinės pagalbos teikimui. Mokytojas ne visada turi pakankamai specifinių žinių, galbūt jam reikia mokyti vaiką, turinį įvairiapusį raidos sutrikimą, o tam reikia pasiruošimo. Mūsų tikslas tokioje situacijoje konsultuoti mokytoją, papasakoti apie atvejo specifiką,– sakė R. V. Pivorienė.

Specialistų poreikiui patenkinti, anot VPPT direktorės, pirmiausia koją kiša maži atlyginimai ir didelis darbo krūvis. Dirbantis visu etatu, per 35 val. savaitę, bet stažo neturintis PPT specialistas gali tikėtis 500 eurų algos per mėnesį. Turint omenyje, kad psichologu gali dirbti tik asmuo su magistro diplomu, ši alga mažai ką įkvepia. Apie 800-900 eurų per mėnesį gali tikėtis tie, kurie turi virš 15 metų darbo stažą ir eksperto kategoriją.

„Studijuoti stoja, bet baigę studijas žmonės linkę įsidarbinti kitur, pavyzdžiui, užsiima privačia praktika. Jauni specialistai nėra motyvuoti dirbti ugdymo įstaigose, kai darbo krūvis didelis, o alga – maža. Galbūt savivaldybė gali galvoti, kaip motyvuoti studijas baigusius žmones.Dabar žmonės, nori ar nenori, turi ieškoti papildomo darbo. Dirbant mūsų tarnyboje to papildomo laiko nelieka“, – tikino VPPT direktorė.

R. V. Pivorienės teigimu, VPPT šiandien didžiąją dalį specialistų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, darbą pradėję prieš 23 metus. Visgi dalis jų šiandien jau pensijoje, kiti – arti jos.

Savivalda laukia pagalbos ir ministerijos

Vilniaus miesto valdžia tikina stebuklingo plano specialistų trūkumui išspręsti neturinti. Viena iš trumpalaikių priemonių – papildomos priemokos, skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Pastaruosius keletą metų sostinės valdžia iš miesto biudžeto primoka ikimokyklinio ugdymo auklėtojams po 150 eurų per mėnesį papildomą priedą. Papildomų priemokų sulaukia ir poliklinikose dirbantys gydytojai bei slaugytojai.

„Nors savivaldybė to daryti neturėtų, bet specialistų trūksta taip, kad be šitų Vilniaus priedų jie nedirbtų“, – tikino V. Mitalas.

Anot Vilniaus vicemero, didžiausią pagalbą galėtų suteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra davusi pažadą skirti lėšų ne tik pedagogų, bet ir ugdymo pagalbos specialistams. Tiesa, pyrago dalis nebus didelė – apie 10 mln. eurų metams, kurių turės pakakti visos šalies ugdymo pagalbos specialistų algoms.

„Gerai, kad kai kurios mokyklos susikooperuoja ir dalinasi tais pačiais specialistais, dirbančiais ne visu etatu. Mes stengiamės darbuotojų paiešką vykdyti integruotai, kad visos savivaldybės įstaigos darbo skelbimus talpintų vilnius.lt. Kai kuriais atvejais, kur įmanoma, būtų galima iš vieno tiekėjo, nevyriausybinių organizacijų, psichologų paslaugą nusipirkti ir taip į mokyklas juos pakviesti dirbti. Bet tam reikalingos ir didesnės investicijos ir valstybės pripažinimas, kad įvairūs ugdymo pagalbos specialistai taip pat yra ugdymo dalis. Tada šių lėšų poreikis būtų įskaičiuotas į ugdymui skiriamas lėšas, kurios yra nacionaliniu lygmeniu planuojamos“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras.

Tėvai pamiršta, kad gali iš dalies vaikui padėti ir patys

Kad su specialistų trūkumu susidariusi nenormali situacija, pripažįsta ir ŠMSM viceministras Arūnas Plikšnys. Rugsėjo pabaigoje surengtoje konferencijoje, skirtoje aptarti SUP vaikų problemas, viceministras išskyrė, kad labiausiai šokiruojantys skaičiai yra susiję su psichologų ir mokytojo padėjėjų trūkumu.

„Dvi probleminės sritys, kur tikrai reikia intervencijos: tai dėl psichologų, kur vienam psichologui tenka 547 vaikai, tai čia yra problema, ir mokytojo padėjėjų, kur vienas specialistas dirba su 10 vaikų – tai yra nenormali situacija. Ne tik mokyklose, bet pedagoginėse–psichologinėse tarnybose yra problema. Kitur dar tie skaičiai nėra tokie blogi“, – kalbėjo A. Plikšnys.

Apie galimybę nacionaliniu mastu skirti lėšų šių specialistų algoms didinti užsiminta nebuvo. Vietoje to ŠMSM gręžiasi į savivaldybes, kurios sudaro darbo sutartis su mokyklose ir PPT įdarbinamais specialistais. Esą tos sutartys, kurios buvo sudarytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų projektų pagrindu, nėra pratęsiamos.

Kita sritis – pedagogų kvalifikacijos kėlimas, kad jie būtų paruošti priimti pagal inkliuzinį modelį į ugdymo ateinančius SUP turinčius vaikus. Du šią sritį apimantys projektai taip pat finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

VPPT direktorė primena, kad dalis atsakomybės už SUP vaikų ugdymą gula ir ant pačių tėvų pečių, kurie gali pagalbos sulaukti ne tik mokyklose ar specialiose tarnybose.

„Dabartinė integracija, kuri yra, įtraukusis ugdymas, jam jau dabar mums reikėtų mokyklose turėti daugiau specialistų, negu turime, jeigu norime teikti kokybišką pagalbą. Dalį paslaugų tėvai gauna mokykloje, bet nebūtinai viską. Dalį gali pasidaryti patys, dalį – kreiptis į poliklinikas arba privačiai.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas turi tam tikrų sutrikimų, tėvai, ruošdami su vaiku namų darbus, gali atlikti logopedinius pratimus, skirtus taisyti kalbos sutrikimus. Tai taip pat padėtų rezultatą pasiekti greičiau. Bet dalis tėvų linkę perkelti visą atsakomybę švietimui: aš atvedžiau vaiką į mokyklą ir vaikas turi gauti viską, valstybė turi viskuo pasirūpinti. Tai nėra teisingas ir vaiko problemas padedantis spręsti požiūris. Turi būti ir tėvų atsakomybė bei geranoriškumas“, – sakė VPPT direktorė R. V. Pivorienė.