Lietuvoje

2019.10.11 12:21

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo gaubia juodi debesys: kalbėtis nori, bet kai kur nuomonės – radikaliai skirtingos

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.10.11 12:21

Netyla kalbos apie būtinybę gerinti Lietuvos švietimo situaciją, o kaip viena iš priemonių vis minimas nacionalinis susitarimas dėl švietimo politikos. Nors visos politinės partijos turi savo pasiūlymų, kuriuos norėtų įtraukti į tokį susitarimą, kai kurių lyderiai abejoja dokumento sėkme ir apskritai galimybe jį pasirašyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda komentuodamas planus pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo sakė, kad mato „įžeistos savimeilės žaidimus“. Duodamas interviu naujienų agentūrai „Elta“ jis sakė: „Dėl to, man atrodo, švietimo susitarimas šiek tiek stringa.“

Premjeras Saulius Skvernelis rugsėjo viduryje pakvietė partijas rengti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų. Dalyvauti kuriant susitarimo tekstą kviesta ir prezidentūra.

Ministro pirmininko patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė portalui LRT.lt sakė, kad šiuo metu vyksta susitikimai su partijomis bei frakcijomis, išklausomi jų siūlymai. Tiesa, aiškios datos, iki kada susitarimo tekstas turi būti paruoštas ar net pasirašytas pats dokumentas, pasak U. Kaunaitės, nėra.

„Dabar yra pirminis etapas, kurio metu susitinkame su kiekviena partija ir bandome rasti tuos bendrus taškus. Pirmiausia norime pamatyti, kiek yra tų bendrų taškų ir kiek lengva ar sudėtinga bus judėti toliau. <...> Toks susitikimų formatas buvo naudojamas ir kuriant partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių. Nuostatų, kurias iš karto atmestume, tikrai nėra – bandome išgirsti visus ir vėliau formuoti bendras pozicijas“, – nacionalinio susitarimo ruošimo procesą komentavo U. Kaunaitė.

Portalas LRT.lt pasikalbėjo su keturių didžiųjų partijų – socialdemokratų, „valstiečių“, liberalų ir konservatorių – lyderiais ir paklausė jų, ką siūlo nacionaliniam susitarimui ir kokių nuostatų nieku gyvu neatsisakys.

Reikalavimai jau aiškūs

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas kalbėjo, kad su Vyriausybės atstovais jo vadovaujamos partijos atstovai jau susitiko ir išdėstė savo pozicijas, kurias nori matyti dokumente: „Žiūrėsime, kur yra sutariama, o kur yra kategoriškai nesutariama, ir mėginsime kažką iš to iškepti, jeigu pavyks. Jeigu bus pernelyg dideli prieštaravimai – deja.“

Paklaustas, dėl kokių reikalavimų neketina nusileisti, G. Paluckas išvardijo kelis. Socialdemokratai siekia, kad švietimo finansavimas siektų 6 proc. BVP, kad privačios ugdymo įstaigos nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, kad daugiau teisių skirstyti švietimui skirtus asignavimus būtų suteikta savivaldybėms, taip suteikiant didesnę laisvę ir savivaldybėms, ir ugdymo įstaigoms. Jie taip pat siekia, kad būtų visiškai uždrausta steigti jungtines klases ir atsisakyti egzaminavimo priimant vaikus į valstybines mokyklas.

„Tikiu, kad bus trinčių, bus nesutarimų (su kitomis partijomis – LRT.lt). Tikiu, kad liberalai pasisakys už egzaminavimą, o konservatoriai už privačių mokyklų finansavimą valstybės lėšomis ir pan. Bet ar pavyks pasirašyti susitarimą, ar bus per daug prieštaravimų ir nepavyks – mes liksime prie savo nuostatų. O tada tik 2020-ųjų rinkimai viską išspręs“, – portalui LRT.lt sakė G. Paluckas.

O štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad jo partijos atstovai jau paruošė ir pateikė savo susitarimo projektą. „Dabar negaliu pasakyti, ar darbo grupėje ta versija yra pagrindinė, ar jie siūlys pradėti nuo balto lapo, bet mūsų buvo paruoštas visas projektas“, – sakė R. Karbauskis.

Paklaustas, kokios esminės jų siūlomos nuostatos, „valstiečių“ lyderis teigė, kad dėl daugelio jų sutaria visos politinės jėgos, tai yra švietimo kokybės gerinimas ir švietimo prieinamumas. Jis sakė nežinantis, dėl kokių nuostatų gali būti nesutarta, teigė, kad dėl daugelio sutarti įmanoma.

„Kitas dalykas yra, kaip veikia pati sistema, kaip valdininkai vykdo tuos įstatymus, kuriuos mes priimame. Čia didžiausia problema. Pavyzdžiui, priėmėme sprendimą dėl kadencijų, jis įgyvendinamas ministerijos sprendimais. Dabar kyla problemų dėl tvirtinimo sistemos, kada Lietuvoje vienu metu vyksta kadencijų pasikeitimas 300 mokyklų. Galbūt tai yra dalykai, kurie gali diskredituoti sprendimą. Manau, kad visų partijų ir valdininkų, kurie atlieka savo funkcijas, dėka judėsime į priekį“, – teigė LVŽS lyderis.

Tarp LVŽS pasiūlymų – ikimokyklinio, bendrojo, profesinio mokymo sričių, taip pat aukštojo mokslo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo bei pedagogų rengimo pokyčiai. Siekiama, kad iki 2030 m. išlaidos švietimui sudarytų 6 proc. BVP, atsižvelgiant į atitiktį švietimo politikos uždaviniams ir poreikiams.

Pasirašymu abejoja

Tačiau atrodo, kad ne visos partijos yra nusiteikusios pozityviai. Nors Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad dėl nacionalinio susitarimo vyksta aktyvios diskusijos, garantuoti, kad dokumentas bus pasirašytas, ji nesiryžo.

Politikė kalbėjo, kad jos vadovaujamos partijos tikslas yra pasiekti, kad susitarimas būtų kuo mažiau aptakus, nes konkrečias problemas, jos manymu, visos partijos mato panašiai: „Tai ir neadekvatus mokytojų atlygis, ir labai netolygus mokyklų tinklas, kai vienose mažose mokyklėlėse administracijos ir mokytojų daugiau nei mokinių, o kitose, didesnėse mokyklose klasės lūžta nuo moksleivių. Na ir bendros strategijos stoka švietimo srityje.“

V. Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt sakė, kad jau ne pirmus metus skambinama pavojaus varpais, tačiau niekas dėl to nevyksta. Anot jos, galima daryti prielaidą, kad po dešimties ar daugiau metų situacija bus dar labiau apverktina. Kaip sakė liberalė, dviračio išradinėti nereikia, tereikia pažiūrėti į, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijas.

„Toks yra standartas, kad išsivysčiusiose šalyse mokytojai gauna 30 proc. didesnį atlyginimą, nei yra valstybės vidurkis. Toks užmokestis yra pakankamai motyvuojantis. Mums taip pat atrodo svarbus ikimokyklinis ugdymas, kuris padeda pagrindus ateičiai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų apmokėjimas turėtų būti sulygintas su pradinių klasių“, – paklausta, kokių reikalavimų liberalai neketina atsisakyti, vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, nors liberalų vedlė ir sakė, kad jau susitinka su premjero atstovais ir kalbasi apie nacionalinio susitarimo nuostatas, neatmetė, kad dokumento pasirašymas gali ir neįvykti.

„Pasirašymą sunku numatyti dėl to, kad tikėtina, jog politikai mėgins šią iniciatyvą uzurpuoti. Suprantame, kad yra priešrinkiminis periodas ir visi nori savo vardą pridėti prie to susitarimo. Tiesą pasakius, nesiimčiau prognozuoti, kada pavyks ir ar apskritai pavyks pasirašyti tokį susitarimą. Toks susitarimas kur kas labiau aktualus būtų kitą rudenį, kai ateis naujas jėgų išsidėstymas į Seimą, į Vyriausybę.

Šiandien tai bus lyg būdas šiek tiek užmaskuoti problemas, su kuriomis nesėkmingai buvo tvarkomasi pastaraisiais metais ir, tam tikra prasme, supančioti tuos, kurie ateis po šitos valdančiosios daugumos“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Arba dokumentas bus tuščias, arba bus ilgas procesas“

Didžiausiai opozicinei partijai vadovaujantis Gabrielius Landsbergis nacionalinio susitarimo pasirašymo perspektyvą taip pat vertina skeptiškai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis sakė su frakcijos kolegomis aptaręs, kad pirmiausia reikėtų ne tartis einant į Vyriausybę, o Seime visoms frakcijoms susėsti ir nutarti, „dėl ko gali sutarti“.

Konservatorių siūlymuose dėmesys skiriamas pedagogų rengimui, jų kvalifikacijos kėlimui ir saviugdai, atlyginimų didinimui, programų ir ugdymo turinio tobulinimui. Taip pat siūloma tvarkyti prasčiausiai veikiančias šalies mokyklas, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes, susitarti dėl tinklo optimizavimo, sureguliuoti stojimo į aukštąsias mokyklas proporcijas, didinti investicijas į švietimą ir t. t.

G. Landsbergis portalui LRT.lt teigė, kad reikia visoms politinėms jėgoms diskutuoti, ar galima sutarti dėl esminių klausimų švietimo srityje: „Pavyzdys galėtų būti mokyklų tinklas. Švietimo ministerija lyg ir kalba apie tai, bet akivaizdu, kad rugsėjo 1-ąją kai kuriose mokyklose buvo tuščios klasės ar net tuščios mokyklos visiškai. Bet tada išeina valdantieji ir pasako: „Ne, tinklo pokyčių nebus.“ Akivaizdu, kad šiandien tuo klausimu su valdančiaisiais diskutuoti nėra galimybės.“

TS-LKD pirmininkas taip pat minėjo pedagogų rengimą ir sprendimą Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto svarstydamas, ar dar galima būtų grįžti prie šio klausimo. Politikas pakartojo, kad pirmiausia reikėtų Seime susitarti partijoms, ar toks susitarimas kur nors vestų, ir tik sulaukus teigiamo atsakymo galima būtų diskutuoti.

Paklaustas, ar gali būti, kad TS-LKD nepasirašytų partijų susitarimo dėl švietimo, kaip, pavyzdžiui, socialdemokratai nepasirašė dėl krašto gynybos, G. Landsbergis tiesiai neatsakė, tačiau pabrėžė, kad pasirašyti susitarimai turi veikti, įsipareigojimų turi būti laikomasi.

„Manau, kad tas dokumentas bus arba tuščias, arba bus labai ilgas procesas. Daug kas pavyzdžiu mini gynybos susitarimą. Praėjusiais metais S. Skvernelis pakvietė pasirašyti susitarimą. Šiais metais krašto apsaugos ministras jau kalba, kad nebus realiai vykdomas tas susitarimas. Turbūt tai prastoka indikacija apie susitarimų laikymąsi.

Kokia prasmė pasirašinėti tuos susitarimus, jeigu tik tuo metu pasidžiaugėme, iššautas šampanas, visi vienas kitam paplekšnojom per petį, nes „šauniai padirbėjom“, tačiau tuoj pat nustojam jį vykdyti. Žaidimėlis, o ne politinis procesas. Pirmiausia noriu įsitikinti, kad yra noro susitarti, o jei nori susitarti esmingai, tai nėra lengva“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Tiesa, jis pasidžiaugė, kad „valstiečių“ gretose yra norinčių kalbėtis ir įvardijo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą. Pasak G. Landsbergio, E. Jovaiša sutinka tartis ir ieškoti švietimui reikalingų sprendimų.