Lietuvoje

2019.10.09 21:38

Karoblis: Rusija yra strateginė grėsmė, bet trumpalaikėje perspektyvoje pavojaus nenusimato

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.09 21:38

Dalis trečiadienio turėjo būti pažymėta „slaptai“: ryte iš anksto neskelbtas specialiame saugumo reikalavimus atitinkančiame kabinete vyko krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio susitikimas su Seimo valdyba, popiet – posėdis Valstybės gynimo tarybos (VGT), apie kurios sušaukimą per neapdairumą informacija išlindo viešumon. Kai kurie dalyviai buvo akivaizdžiai nepatenkinti. Ar turime pagrindo nerimauti? „Dienos temoje“ – ministras R. Karoblis.

– Turkija pavakarę pradėjo puolimą, ir tarptautinė bendruomenė reiškia susirūpinimą. Lietuva – tarp tų šalių. Ar turime dėl ko nerimauti? Ar yra kokios nors grėsmės?

– Mes nežinome, kokia ten iš tikrųjų informacija yra. Iš dalies ta informacija keitėsi. Vieną informaciją turėjome, kur gana ramiai atrodė, valdoma situacija. Turėsime patikrinti, kokia dabar yra. Jeigu iš tikrųjų tas puolimas pradėtas – kokio masto, kokioje geografijoje, konkrečiai Sirijoje.

Bet taip, tai yra tam tikra situacijos destabilizavimo grėsmė būtent šiame regione – yra Asado režimas, ISIS, terorizmo grėsmė visam pasauliui yra. Iš esmės matosi, kad įsivelta viduje, – Turkija su kurdų interesais, įtakos plitimas jau į kitą teritoriją. Tam tikros rizikos yra. Aišku, Lietuva irgi mano, kad tos rizikos, situacija turi būti vienaip ar kitaip suvaldyta.

– Bet po slapto turėjusio būti VGT posėdžio, jūs nedaugžodžiavote, bet patvirtinote, kad ne apie Siriją ir tikrai ne apie Baltarusiją buvo jūsų susitikimas. Tai apie ką? Kam tas slaptumas ir nesaugumo jausmo arba sąmokslo teorijų kurstymas?

– Ne, tai nėra klausimas. Šeimininkas yra šiuo atveju prezidentūra, jeigu biurokratiškai galėčiau taip atsakyti. VGT kai kurie klausimai, natūralu, gali būti slapti. Tikiuosi, kad dėl ko, kas buvo svarstoma ir kaip, turbūt paaiškės artimiausioje perspektyvoje. Tikrai ne Krašto apsaugos ministerija yra atsakinga, bet tai tikrai nėra nei apie Siriją, nei apie Baltarusiją, nei apie klasikinius gynybinius pajėgumus.

– VGT posėdyje paprastai dalyvauja prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Kartais yra pakviečiami kiti pareigūnai, priklausomai nuo svarstomo klausimo. Šį kartą tai buvo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Ar galite patvirtinti arba paneigti, kad vienas užklausimų buvo Maskvos keliama byla Sausio 13-osios bylos teisėjams?

– Tikrai nenoriu daugiau lįsti į detales. Neturiu teisės lįsti į detales. Tikrai esu prie ribos pasakydamas, kokie klausimai nebuvo svarstomi. Tiesiog daugiau neturiu teisės. Bet gerai, išlįsiu, tada susitariame, kad tai būtų paskutinis mano atsakymas. Nebuvo apie Sausio 13-osios bylą. Viskas. Baigiame. Negaliu daugiau. Yra slaptumo dalykai. Nenoriu, kad būčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kitas dalykas, esu įsitikinęs, kad klausimai, kurie buvo svarstomi, yra slapti tik laikinai ir bus geriau mūsų visų interesams, kad jie liktų tokie, kaip yra dabar.

– Apie jūsų susitikimą su Seimo valdyba taip pat nebuvo iš anksto pranešta. Tas susitikimas vyko irgi specialiai saugumui pritaikytame kabinete, nekomentavote ir po jo, tačiau po VGT patvirtinote, kad buvo kalba ir apie lietuvių karių siuntimą į Siriją dalyvauti amerikiečių vadovaujamoje operacijoje. Ar po Turkijos puolimo šis planas nekeičiamas?

– Mes nežinome, kokie bus planai JAV, kurios vadovauja šiai koalicijai. Mūsų manymu, kad kardinaliai neturėtų pasikeisti, kadangi vis tiek grėsmės šaltinis yra. Ir koalicija, kurioje jau dalyvaujame, dalyvaujame Irake, tos grėsmės nesikeičia. O ISIS yra matoma ir matysis istoriškai, kad tai yra grėsmė neperdedant visame civilizuotame pasaulyje teroristiniai aktai, kad ir Paryžiuje, ir daug kur kitur, būtent ėjo iš ten.

Bet, aišku savaime, kalbame apie nenaują misiją. Kalbame apie jos geografijos, kaip vieną iš sprendimų, išplėtimą į kitą teritoriją. Tik ta teritorija geografiškai žinant, kad tas taikinys galėtų būti vienas iš grėsmių šaltinių. Tačiau vėl viskas priklausys nuo situacijos, kuri čia (klostysis) nuo sąjungininkų dalyvavimo, jų poreikių, saugumo garantijų ir visa kita. Tai toks būtų mano, kaip krašto apsaugos ministro, kartu su kitais ministrais siūlymas prezidentui.

Šis klausimas buvo paliestas ir prieš 3 savaites vykusioje VGT, ir, aišku, tvirtina tą Seimas. Trečiadienį pasišnekėjimas buvo ir bendrai apie mandatą tarptautinėms operacijoms. Dabartinis mandatas baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną. Reikalingas bet kuriuo atveju naujas kitiems 2 metams. Ir, aišku, nauji netradiciniai klausimai. O slaptas todėl, kad tikrai yra susijusios su saugumu detalės, – jos viešai negali būti atskleidžiamos.

Galų gale informacija ir prašymai, kurie gaunami iš mūsų sąjungininkų, taip pat yra užslaptinti. Mes vien dėl to turime slaptame kambaryje su tais žmonėmis šnekėti, kurie turi atitinkamus leidimus. Bet pratimas yra tas pats, kad mes neturime užsisklęsti savyje ir turime sakyti informacijos tiek, kiek turime, nebandydami išsisukinėti tam, kad visi prisiimtų tą atsakomybę, kurią turime prisiimti visi konkrečiose situacijose. Tiktai tokiu būdu, manau, gali būti legitimūs sprendimai.

– Vienas iš svarstomų dalykų, kuris tikrai nėra slaptas, – kitų metų valstybės biudžetas, kuriame mėginama išlaikyti bent jau Lietuvos įsipareigojimus NATO, tai yra skirti krašto gynybai 2 proc. BVP, bet jūs esate išsakęs tokius nuogąstavimus, kad Seime nėra tiek palaikymo, kiek jo turėtų ar galėtų būti, ir prognozės dėl ekonomikos lėtėjimo gali Lietuvą, kuri dabar yra pirmūnų sąraše vykdant tuos įsipareigojimus, nustumti į nevykėlių sąrašus. Kiek tai realu?

– Atsitiko taip, kad mes nesame šiais metais klube tų, kurie yra pasiekę 2 proc. nuo BVP. Buvo politinė valia pasiekti, bet realus ekonomikos augimas buvo žymiai didesnis negu tos prognozės. Jeigu žiūrėtume praeitus metus, tai buvo prognozuotas pagal, atrodytų, patikimiausius paskutinius duomenis prognozavimo, t. y. lapkričio mėnesio EBPO prognozes, bet, pasirodo, ir jie kartu su mūsų statistikais-finansininkais apsiriko – trūko 0,2 procento.

Tris mėnesius buvome klube, po to buvome išbraukti. Tais metais mums atleido dėl, sakykime, aritmetinės klaidos ir tos gerosios problemos, kad ekonomika tikrai auga, bet dabar mes neturime teisės daryti tokių klaidų, ir ypač tai aktualu prieš Londono aukščiausio lygio NATO susitikimą. Mes tikrai turime labai aiškiai parodyti, kad tie 2 proc., kurie yra nekvestionuojami, jie ir bus užtikrinti.

– Ar Vyriausybė skolinsis?

– Taip, tai yra numatyta jau dabartiniame įstatyme, kuriame nustatomi skolinimosi rodikliai – galimybės skolintis krašto apsaugai iki 2 proc. ir 0,05 proc. – Vyriausybės teisė, manau, šiuo atveju pareiga, tą ir daryti iki būtent tokio lygio, kad užtikrintų bent jau tą minimalų 2 proc. skolinimąsi. O koks turi būti tas skaičius, suprantu tuos biudžetinius finansinės drausmės aspektus, kurie yra tiek pagal mūsų įstatymus, tiek pagal europinius reglamentus ir direktyvas, tai turime tą pratimą ir viskas visiškai suprantama. Tačiau vis tiek reikalingas optimalus sprendimas, kad vėl nekartotume tokių klaidų.

O kitas dalykas yra dėl biudžeto. Aišku savaime, perspektyva – kiti metai, taip pat trimetis biudžetas 2021–2022 m., kad vis dėlto būtų finansavimas toks, kuris užtikrintų pirmiausia Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimą, atsižvelgiant į esamas mūsų grėsmes, strateginius dokumentus ir planus, kaip mes tuos pajėgumus turime vystyti.

– Kalbant apie perspektyvą. Pagal daugumos partijų, išskyrus socialdemokratų, pasirašytą Nacionalinį susitarimą per ateinančius 10 metų, tai yra iki 2030 m., krašto apsaugai turėtų būti skiriama 2,5 proc. BVP. Ar vėl įvertinus klaidas, kurias darome apskaičiuodami net, kaip jūs sakote, pagal tiksliausius prognozuotojus, realu, kad tas partijų įsipareigojimas bus įgyvendintas?

– Tai priklausys nuo politinės valios tiek šios Vyriausybės, tiek Seimo, tiek nuo būsimų vyriausybių ir, aišku, atitinkamų būsimų Seimų. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas. Bet turbūt pirmiausias dalykas yra ne konkretūs skaičiai, kada pasiekėme padėtį, padidiname finansavimą, pavyzdžiui, 0,05 proc. per metus. Svarbu yra tai, kad mes galėtume pagal nustatytus planus vystytis, stiprinti tuos gynybinius pajėgumus ir užtikrinti kariuomenės personalo plėtrą.

O ekonomika auga greičiau, negu buvo prognozuota, negu pirminiai planai. Tai, ką matau dabar, yra tikrai geros galimybės tiesiogiai, netgi neprisirišant prie tų procentėlių, kad siektume to plano. Procentėlis svarbiausias – tie 2 proc., o visa kita tikrai yra daugiau, kad tie gynybiniai pajėgumai didėtų, atsižvelgiant į tai, kokie jie turi būti pagal mūsų visas bendrai politiškai patvirtintus, atsižvelgiant į saugumo poreikius, gynybinius poreikius, visus mūsų strateginius planus.

– Ministre, baigiant pokalbį, ar galėtume jautresnių nervų žiūrovus nuraminti, kad jie gali ir šiąnakt, ir kitą naktį miegoti ramiai?

– Taip, tikrai absoliučiai. Jokios grėsmės nėra niekur padidėjusios. Tikrai nematome jokių ženklų nei Baltarusijoje, nei visur kitur. Platesne prasme grėsmės nėra pasikeitusios. Rusija yra strateginė grėsmė, bet trumpalaikėje perspektyvoje 2 metus tikrai nieko nesimato, kad kas nors būtų.

Kitas dalykas – tas pats sąjungininkų buvimas nuolat. Yra Vokietijos vadovaujamo bataliono per 1 000 karių Lietuvoje. Beje, ketvirtadienį Vokietijos gynybos ministrė, „krikdemų“ partijos lyderė, atvyksta į Lietuvą aplankyti karių. Nuo spalio 14 d. – JAV batalionas, 500 žmonių, sunkusis batalionas, iki dantų apsiginklavęs. Tai irgi yra garantijos.

Dienos tema. Raimundas Karoblis po slapto posėdžio ramina: jokios grėsmės nėra padidėjusios (su vertimu į gestų k.)