Lietuvoje

2019.10.09 18:42

Airijoje dirbantis pedagogas: į Lietuvą grįžę tėvai gąsdinami, kad jų vaikui bus sunku

Adomas Šimkus, Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO projektas „4 milijonai", LRT.lt2019.10.09 18:42

„Mažesniuose Lietuvos miestuose tiek direktoriai, tiek mokytojai bijo pokyčių, bijo naujovių, bijo mokytis, bijo iššūkių, bijo dirbti kitaip, nei yra įpratę. Tokios mokyklos nenoriai įsileidžia reemigrantų vaikus. Tėvai yra gąsdinami, kad jų vaikui bus sunku ir sodina jį į žemesnę klasę. Kai kurios Lietuvos mokyklos net mūsų mokyklos pažymėjimo nepripažįsta“, – LRT RADIJUI sako lietuviškos mokyklos Airijoje „4 vėjai“ lietuvių kalbos mokytojas Julius Majauskas.

Pedagogikos studijos – nuotoliniu būdu

Julius Majauskas į Airiją atvyko prieš 5 metus. Emigrantas Kaune yra baigęs lietuvių filologijos studijas. „Atvykęs į Airiją nenorėjau pamiršti to, ko išmokau, – sako Julius. – Norėjau ne tik, kad neprarasti lietuvybės, bet ir ją skleisti“.

Pašnekovas pasakoja, kad internete rado informacijos apie Airijoje esančią lietuvišką mokyklą „4 vėjai“. „Parašiau elektroninį laišką tai mokyklai, visai nesitikėdamas greito atsakymo. Nustebau, ne tik operatyvaus atsakymo, bet ir pakvietimo prisijungti prie mokytojų kolektyvo“, – džiaugiasi emigrantas.

Vyras prisipažįsta, kad pedagoginio darbo patirties neturėjęs, tačiau tai jam kojos nepakišo. „Iš pradžių dirbau mokytojo padėjėju, stebėjau, kaip vyksta pamokos. Nuotoliniu būdu Kauno technologijos universitete (KTU) dar spėjau pabaigti pedagogikos studijas. Ir tuomet jau pradėjau mokytojauti“, – savo pasiekimais didžiuojasi jaunasis pedagogas.

Sąraše – ir lietuvių kalbos egzaminas

Julius pasakoja, kad visi gimę Airijoje, pagal čia esančią tvarką, privalo mokytis airių kalbos. Tačiau, pasak jo, visi gimę už šalies ribų ir atvykę čia gyventi, gali mokytis bet kurios kitos kalbos. Mokytojas sako, kad lietuvių kalbos egzaminą mokiniai čia gali rinktis drąsiai.

„Vienas iš egzaminų gali būti ir lietuvių kalbos, todėl šeštadieninės lietuvių mokyklos yra labai reikalingos tam, kad lietuviai ne tik, kad nepamirštų gimtosios kalbos, bet ir tinkamai galėtų pasiruošti egzaminui. Visų Europos kalbų egzaminai Airijoje gali būti laikomi, – tikina Airijoje dirbantis lietuvių kalbos mokytojas. – čia reikia bent 5 egzaminus laikyti. Moksleiviai dažniausiai pasiima daugiau – 6 ar 7. Kaip sakoma, dėl viska ko“.

Dublino lietuvis sako, kad į lietuvišką mokyklą vaikai ateina dėl įvairiausių priežasčių. „Mažiukai ateina dėl to, kad tėvai taip nori ir juos tiesiog atveda. Vyresni nori laikyti lietuvių kalbos egzaminą, tad reikia jam geriau pasiruošti. Yra ir tokių, kurie galvoja grįžti į Lietuvą, tad supranta, jog jei nesimokys lietuvių kalbos, integruotis nuvykus ten bus nelengva“, – sako J. Majauskas.

Moko to, kas aktualu moksleiviui

Pedagogas pastebi, kad Airijos lietuvių kalbos egzamine yra tik publicistiniai tekstai. Pasak jo, tai inovatyvesnis sprendimas negu lietuvių kalbos egzamine Lietuvoje.

„Autoriai ir tie visi laikotarpiai... Tai yra per sunku ir jau nebeįdomu šiuolaikinei mokinių kartai. Jiems tai yra tiesiog neįdomu ir netikslinga. Aš manau, kad tuos netikslingus dalykus reiktų labiau sukoncentruoti. Lietuvos mokyklose per savaitę yra 5 lietuvių kalbos pamokos. Per jas galima nuveikti žymiai įdomesnių ir prasmingesnių dalykų, – įsitikinęs jaunas pedagogas. – Čia, Airijoje, mes aptariame įvairias socialines temas: ką veikti paaugliui, baigusiam mokyklą, kokia yra narkotikų vartojimo pasekmė, šeimos santykiai. Tokios temos yra žymiai įdomesnės jaunam žmogui“.

Julius pripažįsta, kad testams, kuriuos daro mokiniams kas 3 mėnesius, publicistinius tekstus renka iš tokių šaltinių kaip „Šiaurės Atėnai“, „Bernardinai“ bei LRT.lt. „Interviu, kelionių tekstai mokiniams labai įdomūs. Trumpai tariant, nagrinėjame publicistinius tekstus, ne klasikinius rašytojų autorinius tekstus“, – pasakoja J. Majauskas.

„Lietuvių kalbos egzaminą Airijoje sudaro: 30 proc. teksto suvokimas, 30 proc. komentaras, kuris turi susidėti nuo 100 žodžių (jei iki 100 žodžių, komentaras vertinamas nėra – LRT.lt) ir 40 proc. samprotavimo rašinys. Taigi to samprotavimo rašinio moksleiviai neparašys, jei nebus to mokomasi ir apie tai diskutuojama klasėse“, – lietuvių kalbos egzamino sudėtį Airijos mokyklose komentuoja Julius.

Supranta permainų bijančius pedagogus

Pašnekovo nusivylimu, „Lietuvos mokyklose vis dar mokiniams neduodama kalbėti“. „Aš skiriu laiko ir stengiuosi, kad mokiniai kuo daugiau kalbėtų pamokų metu. Gaila laiko, tačiau skiriu jo, nes tai labai padeda samprotauti ir tinkamai pasiruošti brandos egzaminui“, – entuziastingai savo darbo specifiką dėsto mokyklos „4 vėjai“ lietuvių kalbos mokytojas.

Mokytojas Julius sako, kad praėjusiais metais turėjo mokinę, kuri ruošėsi lietuvių egzaminui su tikslu studijuoti Lietuvoje. Ji į pašnekovo klasę atėjo būdama jau 11-tokė. „Gimusi Airijoje. Jai labai patinka lietuvių kalba. Labai mėgsta skaityti knygas. Po vieną lietuvišką knygą į mėnesį perskaito. Egzaminą ji išlaikė labai gerai – 90 proc. Mergina planuoja vykti studijuoti į Lietuvą. Negana to, sako norinti sukurti šeimą ir gyventi Lietuvoje“, – savo mokine džiaugiasi pedagogas.

J. Majauskas sako girdėjęs apie Lietuvos mokyklose taikomą integracijos programą iš emigracijos grįžusiems vaikams, tačiau pasigendantis mokyklų vadovų ir pačių pedagogų noro priimti iššūkius.

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kiek teko skaityti spaudoje, problemų su iš emigracijos grįžusiais vaikais nėra. Tačiau mažesniuose miestuose tiek direktoriai, tiek mokytojai bijo pokyčių, bijo naujovių, bijo mokytis, bijo iššūkių, bijo dirbti kitaip, nei yra įpratę. Tokios mokyklos nenoriai įsileidžia reemigrantų vaikus. Tėvai yra gąsdinami, kad jų vaikui bus sunku ir sodina jį į žemesnę klasę. Kai kurios Lietuvos mokyklos net mūsų mokyklos pažymėjimo nepripažįsta“, – nuoskaudos neslepia entuziastingas jaunasis pedagogas.

Airijos lietuvis sakosi suprantąs Lietuvos mokytojų nenorą tobulėti. „Švietimo reformos Lietuvoje vyksta per dažnai, mokytojai apkraunami papildomais darbais, ruošiant mokymo programas ir panašiai. Juk iš tiesų mokytojo dėmesys pirmiausiai turėtų būti skiriamas gerai mokinio savijautai pamokų metu, po to būti autoritetu ir pagalbininku mokiniams, ir tik tada skirti dėmesį dalyko mokymui“, – sako „4 vėjų“ mokytojas.

Rūpi mokinių sveikata

Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu mokytojams mokinių savijauta nerūpės, tą moksleiviai puikiai pamatys ir supras. „Būdami paaugliai jie tiesiog nesimokys ir net negerbs mokytojo, jei mokytojas pirmiausia negerbs ir nesirūpins jais. Vadinasi, mokytojas privalo būti besimokantis, besikeičiantis, tobulėjantis, besidomintis mokiniais ir įdomus mokiniams“, – neabejoja pedagogas.

Veiklusis mokytojas sako suprantantis mokinius ir jų pastangas, todėl dirbti nuobodžiai jam būtų tiesiog gaila. „Man paprasčiausiai gaila mokinių laiko, kurį jie skiria ateiti į mokyklą ir išbūti pamokose, – sako Julius. – Stengiuosi skirti jiems laiko, kad ne tik aš pamokų metu mokyčiau, bet ir mokiniai patys turėtų laiko pasisakyti, išsakyti nuomonę ir padiskutuoti“.

Julius sako besidžiaugiantis tuo, kad į lietuvių mokyklas Airijoje atvyksta vis daugiau mokytojų ir dėstytojų iš Lietuvos. „Tuomet jie pamato, kad mes čia per pamokas ne šokame ir žaidžiame, kaip kad yra Amerikos mokyklose, kurias lanko jau kelinta gan nuo lietuvių kalbos atitrūkusi karta, o rimtai dirbame, ir per tas 4 valandas sugebame pasiekti išties labai gerų rezultatų. Mes juk standartizuotus testus lietuviškus čia irgi rašome“, – lietuviškų mokyklų svarba neabejoja J. Majauskas.

Parengė Vismantas Žuklevičius