Lietuvoje

2019.10.10 16:04

Istorikai suabejojo, ar Bružas tikrai aptiko Basanavičiaus žmonos kapą

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.10 16:04

Žinia apie galimai rastą Vasario 16-osios akto signataro, patriarcho Jono Basanavičiaus žmonos kapą nustebino Lietuvos istorikus. Nors kapavietę radęs žurnalistas Rimas Bružas sakė esąs 99 proc. tikras dėl palaidojimo vietos autentiškumo, radybas supančios detalės kelia istorikams abejonių. Pats žurnalistas sako, kad, kol nėra identifikuoto kūno, džiaugsmo salvių nešaudo.

Vilniaus Universiteto (VU) istorikas dr. Eligijus Raila antradienį paskelbtą žinią apie galimai rastą J. Basanavičiaus žmonos kapą žvelgia gana skeptiškai. Istorikas tikina, rasto kapo vieta bei jos apipavidalinimas nesutampa su žinomais istoriniais šaltiniais. R. Bružas skelbia, kad galimai Gabriela Elenonora Mohl palaidota žydų kapinėse, Lomo mieste Bulgarijoje.

„Juk aiškiai parašyta J. Basanavičiaus, kuriuo, kaip supratau, R. Bružas remiasi, kad žmona palaidota bulgarų kapinėse. Reiškia – bulgarų ortodoksų. Popai dalyvavo, nes tiesiog katalikų nebuvo tuo metu. Tai aš nelabai suprantu, kaip galima ieškoti žydų kapuose, jeigu ten ji net nebuvo palaidota“, - stebisi istorikas. – „Aš nenoriu žmogaus entuziazmo sutramdyti ar numalšinti, tai labai gražu, kad jis tuo užsiima, bet jeigu jau tu ieškai, tai žiūrėk, ką rašo pirminiai šaltiniai“.

Apie galimą G. E. Mohl žydišką kilmę, anot istoriko, nė kalbos būti negali, nes dokumentuose nurodoma, kad J. Basanavičiaus žmona buvo kilusi iš pasiturinčios katalikų šeimos, gyvenusios Prahoje, Čekijoje.

Panašios nuomonės laikosi ir VU Mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas, dalyvavęs Napoleono karių masinės kapavietės tyrinėjimo darbuose, Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, 1863–1864 m. m. sukilimo vadų, kitų istorinių asmenybių palaikų tyrimuose. R. Bružo galimą atradimą profesorius vadina žurnalistine prielaida, kuri kelia labai daug abejonių.

„Tai nėra profesionalaus tyrimo rezultatas. Tai yra žurnalisto ekspedicija. Aš labiau pasitikiu profesionaliais istorikais, kurie būtų dirbę archyvuose. Taip pat turėtų būti daugiau įrodymų. Aš nežinau, kaip kapavietė atrodo ir pagal kokius principus, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad tai yra ta pati kapavietė. Profesionalų atliekami detalūs archyviniai tyrimai, toliau žiūrima, tikrinama vietoje, kas irgi tuo metu buvo palaidota, kas yra aplinkinės kapavietės, vertinamas visas kontekstas“, – sakė prof. R. Jankauskas.

Šiuo metu vis dar Bulgarojoje viešintis R. Bružas nenorėtų sutikti su istorikais dėl kapo vietos. Jis tikina, kad žydų kapinės toje vietoje įkurtos vėliau, nei buvo palaidota J. Basanavičiaus žmona. Bet ar prieš žydų kapines ten buvo įkurtos bulgarų ortodoksų – žurnalistas negali tiksliai pasakyti.

„Čia yra didysis klausimas, nes daug faktorių sutampa. Tos kapinės yra arčiausia ligoninės, o pagal faktologiją yra žinoma, kad J. Basanavičius ėjo pėsčias iš ligoninės kiekvieną dieną. Tai kitų kapinių žinomų nėra arti ligoninės. O antra – žydų kapai jau yra datuojami XX a. Bulgarai turi labai įdomų paprotį dėl kapų neprižiūrėjimo – ten kapas yra labai greitai apleidžiamas, o po to tai reiškia, kad yra laisva vieta. Žydų kapinės irgi neveikiančios, jau seniai. Čia žydų bendruomenės nebėra, nes kapai yra visiškai apaugę medžiais.

Kitos kapinės yra sąlyginai netoli, bet jos vadinamos turkų ir jos yra veikiančios. Buvome mes tose kapinėse, vaikščiojome, bet mes turkų versiją irgi atmetėme. Kitos kapinės visiškai toli. Mes kalbame apie keletą kilometrų. Turint omenyje, kad po pasikėsinimo daktaras labai prastos sveikatos buvo, tai mažai tikėtina, (kad jis būtų keliavęs kasdien po keletą kilometrų – LRT.lt)“, – svarstė R. Bružas.

Įtaria, kad Ellei skirtas obeliskas įmūrytas cerkvėje

Istorikui dr. E. Railai įtarimų kelia ir paties G. E. Mohl kapo apibūdinimas. Istorijas sako žiniasklaidoje pastebėjęs vieną detalę – rašoma apie granitą. Anot dr. E. Railos, istoriniai dokumentai nurodo visai kitą medžiagą – trachitą, iš kurio buvo nukaldintas obeliskas, žymėjęs J. Basanavičiaus žmonos kapo vietą.

„Šita meilė jam (J. Basanavičiui – LRT.lt) buvo labai svarbi ir jis fiksavo kiekvieną smulkmeną kaip tam tikrą atsiminimą. Kapas turi būti 2 aukštų: pirmame aukšte jo žmona palaidota, antrą aukštą jis pats sau buvo numatęs. Tegul tikrina, ar ten yra toks kapas“, – sako dr. E. Raila.

R. Bružas atkreipia dėmesį, kad istorikai turėtų žinoti faktą, kad obelisko ant G. E. Mohl kapo lankytojai neberado jau 1936 m.

„Antanas Poška jau 1936 m. buvo prie to kapo ir pusę obeliskų jau buvo nugriauta. A. Poška labai aiškiai aprašo, kad kapo apvadas buvo raudono akmens, raudono granito, tai čia tas faktorius sutampa. Obelisko visiškai nėra. Mano pagalbininkas sakė, kad čia aplinkiniai namai, kurie buvo statomi, jiems naudoti kapinių akmenys. Obeliskas buvo 4 metrų juodo marmuro. A. Poška rašo, kad tas obeliskas panaudotas naujosios cerkvės statybai. Aš vakar (antradienį – LRT.lt) prie jos buvau, ta bažnyčia pastatyta 1935 m. Sutampa tie dalykai, bet klausimų iš tikrųjų yra daug“, - pasakojo žurnalistas.

R. Bružas sutinka, kad abejonių dėl kapavietės ir J. Basanavičiaus žmonos palaidojimų yra ir bus tol, kol faktas nebus galutinai patvirtintas. Tam būtina pradėti kasinėjimus kapavietėje.

„Mes tikrai neskubame džiaugtis, tai būtų visiškai neprotinga. Reikia labai daug patikrinti. Tas kapas – visaip gali būti, gal jis perkeltas ir čia nieko nėra viduje. Dabar didžiausias iššūkis – gauti leidimą archeologiniams tyrinėjimams. Dabar šitais klausimais užsiima Vyriausybės kanceliarija. Aš jiems perdaviau informaciją ir dabar ne labai galiu kažką įtakoti. Aš va dabar prie kapo esu. Pabandysiu čia dar vietoje pasižiūrėti. Dar noriu į Varną nuvažiuoti, nes ten irgi dar yra medžiagos šiokios tokios“, – sakė R. Bružas.

DNR tyrimui koją kištų bevaikė santuoka

Anot prof. R. Jankausko, tolesni tyrimai priklauso nuo Bulgarijos teisinio reguliavimo ir tvarkos. Profesoriaus nuomone, didelių keblumų su šia šalimi kilti neturėtų. Profesoriaus praktika rodo, kad kur kas sunkiau rinkti informaciją, jeigu ieškoma palaikų ar duomenų apie palaidojimus tokiose valstybėse kaip Baltarusija.

„Pavyzdžiui, Konstantito Kalinausko brolio menamos kapavietės mes mėginių nuo liepos mėnesio taip ir negavome. Nesidalina medžiaga, jokia informacija nesidalina“, – sakė prof. R. Jankauskas.

Didesni iššūkiai laukia nustatant kape aptiktų palaikų tapatybę. Šiuo atveju, norint atlikti DNR tyrimą tapatybei patvirtinti, tektų ieškoti artimų giminaičių ar jų palaikų. J. Basanavičius su G. E. Mohl vaikų neturėjo, moters seserų palaidojimo vieta nėra žinoma. Vienintelis artimas giminaitis greičiausiai yra motina, palaidota Prahoje. Anot, dr. E. Railos, motinos kapavietę surasti neturėtų būti sunku.

„Milžiniškos kapinės, bet turbūt ten buvo vykdoma sklypų registracija, numeracija, tai turbūt įmanoma surasti“, – sakė dr. E. Raila.

Anot prof. R. Jankausko, DNR tyrimų tikslumui įtakos turi ir dirvožemis, kuriame išbuvo palaikai. Pavyzdžiui, iš sukilimo vadų K. Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikų buvo išskirta genetiškai gera medžiaga, kuri identifikuoti asmenis leido kone 100 proc.

„Galima genetinius tyrimus atlikti ir pagal moterišką liniją. Tėvystės, motinystės tyrimus Teismo medicinos taryba atlieka, turi visas technines galimybes ištirti DNR iš kaulinės medžiagos ir tą mūsų patirtis įrodė nustatant tapatybes. Pavyzdžiui, Našlaičių kapinėse kai kurie palaikai identifikuoti naudojantis ne vien tik vyriška linija, bet ir linija tėvas-duktė ir panašiai“, - tikino VU Mokslo prorektorius.

Pats R. Bružas sako, kad galimas tapatybės nustatymas remiantis ir kitais antropologiniais būdais, pavyzdžiui ieškant atitikties pagal lytį, amžių ir mirties priežastį.

„Jeigu sutampa, kad tai yra moteris iki 30 metų, kurios mirties priežastis yra tuberkuliozė – tai prideda tam tikrą procentinę dalį tikimybės. Gal yra kažkokių kitų būdų. Pats J. Basanavičius yra rašęs, kad į žmonos kapą jis įdėjo sidabrinį pinigą. Tai irgi gali būti. Yra labai daug nežinomųjų ir tiesiog toks procesas. Tai – ne Z. Sierakausko atvejis, kai randi žiedą su žmonos vardu ir pavarde. Čia truputėlį sudėtingiau“, - pripažįsta R. Bružas.

Ar atiduotų bulgarai mylimo Basanavičiaus žmonos palaikus?

Aptikęs galimą J. Basanavičiaus žmonos kapavietę žurnalistas iš Bulgarijos grįžti dar neskuba.

„Aš va dabar prie kapo esu. Pabandysiu čia dar vietoje pasižiūrėti, kokie čia judesiai. Aš galvoju apie 20 dieną (grįšiu į Lietuvą), bet dar noriu į Varną nuvažiuoti, nes ten irgi dar yra medžiagos šiokios tokios“, – laukiančius darbus vardijo žurnalistas.

Jeigu pasitvirtintų, kad žurnalisto rastame kape iš tiesų ilsisi J. Basanavičiaus žmona, gali būti svarstoma galimybė jos palaikus pervežti į Lietuvą ir palaidoti šalia patriarcho Rasų kapinėse. Anot prof. R. Jankausko, didelių kliūčių tam kilti neturėtų, nes artimų G. E. Mohl giminaičių nėra, kurie galėtų užprotestuoti palaikų ekshumaciją ir pergabenimą. Be to, moteris mirusi daugiau kaip prieš 100 metų, reiškia – jau yra suėjusi senatis, kada pretenzijos didelės įtakos neturi. O ir patys bulgarai didelių emocijų G. E. Mohl atžvilgiu neturi.

„Pačiam J. Basanavičiui – turi. 1989 m. aš irgi buvau pakviestas į Bulgariją, į vieną jų konferenciją, nes jie šventė Bulgarijos antropologijos šimtmetį. J. Basanavičius laikomas Bulgarijos antropologijos tėvu, tai jį ten labai gerbia, tai yra žinoma istorinė asmenybė, bet apie žmoną... Aš manau, kad dėl palaikų perdavimo didelių keblumų nebūtų“, – sakė prof. R. Jankauskas.

LRT.lt primena, kad Čekijos vokietaite įvardijamos patriarcho žmonos G. E. Mohl paiešką R. Bružas sako pradėjęs dar pernai, ekspedicijoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.