Lietuvoje

2019.10.09 13:07

VSD vadovas patvirtino – tyrimas dėl Rozovos buvo vykdomas daug metų

atnaujinta 13.31
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.09 13:07

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis trečiadienį pateikė reikalingą informaciją parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). VSD vadovas detaliai nevertino I. Rozovos ryšių pavojingumo, tačiau neslėpė, kad tyrimas dėl jos vyko „daug metų“.

„Pateikėme VSD informaciją, kurią mes turime, tai yra informaciją, kurios pagrindu mes nerekomendavome išduoti (I. Rozovai – LRT.lt) leidimo (susipažinti su slapta informacija – LRT.lt)“, – po tris valandas trukusio uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė VSD direktorius D. Jauniškis.

Jis patikino, kad I. Rozovos atžvilgiu vykdomas tyrimas VSD truko ne vienerius metus.

„Jis (tyrimas – LRT.lt) vyko daug metų. Galiu tik tiek pasakyti. Kol kas į detales neisime“, – sakė VSD direktorius.

D. Jauniškis patikslino, kad tyrimą vykdantiems Seimo nariams jis pateikė visą informaciją, kurios jie prašė.

„Kol kas jokių raudonų linijų nėra peržengta“, – tvirtino VSD vadovas.

VSD vadovas nenorėjo vertinti, kiek pavojingi yra I. Rozovos ryšiai nacionaliniam saugumui. Vis dėlto jis pažymėjo, kad vien tai, kad VSD nerekomendavo jai suteikti leidimo susipažinti su slapta informacija, jau yra įrodymas, jog saugumas parlamentarės kontaktuose įžvelgia pavojų.

„Pats faktas, kad mes nerekomenduojame išduoti leidimo dirbti su slapta informacija, yra pakankamai reikšmingas. Aš nenoriu daugiau komentuoti, kol nebus NSGK išvadų. Nenoriu eiti vežimui iš priekio ar iš galo“, – tvirtino D. Jauniškis.

D. Gaižauskas: informacijos pakanka tyrimui pradėti

NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad VSD atstovai pateikė daug informacijos. Todėl, pasak jo, NSGK trečiadienį rengs du posėdžius, tirdami I. Rozovos ryšius.

„Šiandien darome du posėdžius, nes informacijos iš tikrųjų yra labai daug“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Jis patikino, kad parlamentarai gavo daugiau informacijos dar ir dėl to, kad NSGK yra suteiktas parlamentinės tyrimo komisijos statutas.

„Pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą ir pagal principą „būtina žinoti“, pavyzdžiui, komitetų nariai ar tam tikri politikai gauna ribotą informaciją – tiek, kiek jiems reikia jų pareigoms. Komisijos statutas yra ženkliai didesnis ir komisija gali gauti arba reikalauja absoliučiai visos informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu. Dėl to mes dabar gavome visą įslaptintą informaciją“, – pažymėjo D. Gaižauskas.

NSGK vadovas teigė, kad kol kas, atsižvelgiant į VSD pateiktą informaciją, atrodo, kad jos pakanka pradėti tyrimą.

„Tos informacijos, kiek mes dabar gavome, iš tiesų galiu pasakyti tyrimui pradėti tikrai pakanka. Jos yra ženkliai daugiau“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Komiteto pirmininkas teigia kol kas nežinantis, ar NSGK iš VSD prašys daugiau informacijos. D. Gaižausko teigimu, kol kas informacijos pateikiama daug ir įvairios.

„Tai yra galima Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai per I. Rozovą, kaip veikia Rusijos arba Rusijos diplomatai. Visa informacija, reikalinga tyrimui“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Seimas šiai iniciatyvai pritarė.