Lietuvoje

2019.10.08 16:08

LRT žurnalistas Rimas Bružas teigia radęs Jono Basanavičiaus žmonos kapą

susisiekė su prezidentūra, kuri turėtų imtis tolimesnių žingsnių; atnaujinta 17.09
LRT TV naujienų tarnyba, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.10.08 16:08

LRT žurnalistas Rimas Bružas teigia radęs Jono Basanavičiaus žmonos kapą – Bulgarijoje, Lomos mieste.

Čia kadaise kelerius metus darbavosi Lietuvos nepriklausomybės patriarchas Jonas Basanavičius.

Rimas Bružas teigia radęs Basanavičiaus žmonos kapą: ji palaidota apleistose žydų kapinėse Bulgarijoje

Čekijos vokietaite įvardijamos patriarcho žmonos Gabrielos Eleonoros Mohl paiešką R. Bružas sako pradėjęs dar pernai, ekspedicijoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.

Kapą sako radęs apleistose žydų kapinėse.

Istorikas: reikėtų sulaukti radėjo argumentacijos

Istorikas Rimantas Miknys LRT RADIJUI teigia, kad, pasitvirtinus faktams, jog rastas kapas iš tiesų yra Jono Basanavičiaus žmonos, tai svarbi žinia, tačiau, visų pirma, būtinas fakto pagrindimas, taip pat svarbu ir archyvinių duomenų patvirtinimas, kuris leistų kone garantuoti, kad rastame kape – iš tiesų J. Basanavičiaus žmonos palaikai.

„Pirmiausia reikia žiūrėti, kokiais argumentas tas radimas bus paremtas. Visų pirma, greičiausia yra tam tikri dalykai, kurie žurnalistui R. Bružui leidžia manyti, kad rastas kapas iš tiesų yra J. Basanavičiaus žmonos. Tokie dalykai gali būti realūs, jeigu randi užsikabinimą, visų pirma, archyvuose. Aš įsivaizduoju, jeigu yra kažkoks liudininkas, kuris gali sakyti, kad iš senelių ar prosenelių yra girdėjęs ir man parodė, kad yra tam tikroje vietoje. Žinoma, tai dar nereiškia, kad tai yra įrodymas. Viskas turi būti dokumentuota“, – sakė istorikas.

Anot R. Miknio, tuo metu žmonių laidojimas taip pat buvo registruojamas, todėl kapavietės vieta taip pat archyviniuose dokumentuose turėtų būti registruota ir žinoma.

„Kitas dalykas yra tai, kad kapai, jei jie ilgą laiką yra netvarkomi ar neprižiūrimi, tokioje vietoje būna vykdomi perlaidojimai. Šiuo atveju, kad tai iš tiesų realus žmonos kapo radinys – gali būti, bet sulaukime dar tos argumentacijos“, – LRT RADIJUI kalbėjo istorikas.

R. Bružo paieškos – įraše:

Rimas Bružas teigia radęs Basanavičiaus žmonos kapą: ji palaidota apleistose žydų kapinėse Bulgarijoje

Neabejoja atradimu

R. Bružas sako, kad versijų apie tai, kur galėtų būti palaidota J. Basanvičiaus žmona Gabriela Eleonora Mohl, buvo daug, tačiau dabar žurnalistas teigia neabejojantis, kad J. Basanavičiaus žmona amžinojo poilsio atgulė žydų kapinėse, Lomos mieste.

„Iš pradžių nusprendėme apieškoti turkų kapines, tačiau ten nieko neradome. Pasikalbėję su vietiniais, išsiaiškinome, kad visai šalia yra senosios žydų kapinės. Pagal visas versijas, jos yra netoli ligoninės, kurią buvo įkūręs J. Basanavičius. Nuvažiavę ten radome tik hebrajiškus užrašus su Dovydo žvaigžde.

Kiek vėliau pamačiau 1936 metais Antano Poškos aprašytą raudono granito kapo apvadą. Nuvaliau kapą ir pamačiau, kad tai visiškai Balkanams nebūdinga kapavietė, nes bulgarai tiek dėmesio kapams, kiek lietuviai, neskiria. Ten žmogus palaidojamas ir, galima sakyti, užmirštamas, o čia, akivaizdu, kad kapas yra didelis ir prabangus. Tą patvirtino ir istorikai, kuriems nusiunčiau nuotraukas. Mano manymu, 99 proc., kad Eleonoros kapas yra pagaliau atrastas“, – sako R. Bružas.

R. Bružas tikisi, kad Gabriela Eleonora Mohl pagaliau galės atgulti greta savo vyro Rasų kapinėse. „Tai būtų visiškai logiška žinant jų dramatišką ir tuo pačiu gražią meilės istoriją. Šitos dvi sielos turėtų būti šalia“, – LRT RADIJUI komentuoja žurnalistas.

LRT žurnalistas teigia susisiekęs su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, kuri turėtų imtis tolimesnių žingsnių.

„Galbūt bus sudaroma valstybinė komisija prie Vyriausybės. Čia dabar įsijungia visai kiti mechanizmai – mano darbas buvo tik surasti“, – sako R. Bružas.

Dokumentinis filmas „Nežinoma Čekijos Lietuva“. Praha ir Basanavičius
Mano tėviškė. Jonas Basanavičius ir Mykolas Biržiška

J. Basanavičius savo autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija“ apie savo žmonos laidotuves rašė:

[Ellė] mano glėbyje pasimirė, pragyvenusi 26 metus, 2 mėnesius ir 23 dienas.
Quiesce in pace, carissima mea! [Ilsėkis ramybėje, mano brangiausioji!] – taip aš užrašiau, mylimai mano
Ellei akeles užmerkus. Jai persikėlus į kitą, rasi laimingesnį gyvenimą, baisus peršulis, liūdnumas ir
nusiminimas mane visą apėmė, nuo kurių aš ilgai, labai ilgai pasiliuosuoti negalėjau, ir mano omenyje
liko ant visados neužmirštinoji, idealė Ellės esybė ir meilė. Išsipildė jos spėjimas, ką ji savo dienyne buvo
rašius: jog pas savo motiną į kapus neilgai trukus iškeliausianti. Tik gaila, kad negalėjo pilnoje to žodžio
prasmėje savo tikslo pasiekti – atsigulti šalia motinos neteko jai, nes ji liko svetimoje jai bulgarų žemėje:
vasario 17 (kovo 1) d. apie 4 val. po pietų ji tapo palaidota Lom Palankos bulgarų kapinėse. Kadangi
katalikų dvasiškio neturėta, tai laidotuvės su bulgarų popais ir jų būdu atlikta. Ant duobės kranto karstą
užvožiant, iš užpakalio stovėdamas vienas bulgaras atkreipė mano atidą į reikalą įdėti karstan kokį
pinigą, nes pas bulgarus yra dar likęs labai gilios senovės paprotys, kad lavonams, juos laidojant,
duodama drauge pinigai – ką aš ir padariau.
Dabar liko velionei, dainos žodžiais tariant, įtaisyti namelius „be langelių, be durelių“ ir pastatyti jos
atminčiai tinkamą ant kapo paminklą. [p. 63–64]