„Tėvai, kurie dažniausiai angliškai kalba prastai ir su akcentu, bandydami su vaikais bendrauti anglų kalba daro meškos paslaugą, mat taip krauna vaikui į galvą netaisyklingus anglų kalbos konstruktus“, – LRT RADIJUI sako lietuviškos mokyklos Airijoje direktorius Arūnas Teišerskis.
Jo teigimu, geriausia būtų atsakyti lietuviškai – vaikas tikrai supras, atsakys, kaip jam patogiau, kad ir anglų kalba, tačiau jo galvoje visada bus išlaikyta vieta ir lietuvių kalbai.
Svarbus lietuvių kalbos egzaminas
A. Teišerskis Vilniaus universitete įgijo gamtos mokslų daktaro laipsnį. Į Airijos sostinę jis atvyko 2004-aisiais dirbti mokslo darbuotoju Dublino universiteto Šv. Trejybės koledže. Nuo pat atvykimo į Airiją vyras aktyviai įsitraukė į lietuvišką veiklą, tapo vienu iš pirmosios Airijoje lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ įkūrėjų, joje dirbo mokytoju, direktoriaus pavaduotoju, o dabar – vadovauja mokyklai. A. Teišerskis yra ir Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
„Esame Dublino „4 vėjų“ lituanistinėje mokykloje, kuri susideda iš 3 padalinių. Šiuo metu esame Blančarstauno rajone, Dublino priemiestyje, – pasakojimą pradeda mokyklos vadovas. – Čia yra didžiausias mūsų padalinys, kuriame mokosi virš 200 mokinių nuo 4 iki 18 metų, tai yra iki tokio amžiaus, kuomet galima ruoštis lietuvių kalbos egzaminams, kuriuos galima laikyti čia, Airijoje, pagal airišką sistemą, ir jie įsiskaičiuoja į atestatą. Tai tokia papildoma priemonė vaikams, toks paskatinimas mokytis lietuvių kalbos, nes tai gali būti naudinga pakeliant atestato pažymį.“
Lietuviška mokykla „4 vėjai“ užsiėmimus vaikams organizuoja šeštadieniais. „Mokyklą lanko mokiniai, kurie čia mokosi tik lietuvių kalbos, o visas kitas pamokas jie lanko nuo pirmadienio iki penktadienio airiškose mokyklose anglų kalba. O lietuviškai jie gali pakalbėti tik pas mus“, – sako A. Teišerskis.
Mokėsi virtuvėje ant grindų
Tokia mokykla, pasak veiklaus Airijos lietuvio, gyvuoja bendruomenės tėvų iniciatyva. „Mokyklą įkūrėme prieš 15 metų, taigi, šiemet švenčiame gražią mokyklos veiklos sukaktį“, – džiaugiasi direktorius.
Mokyklos vadovas pamena nelengvus pirmuosius mokyklos veiklos metus. „Kuomet kūrėme mokyklą, Airijoje dar net Lietuvos ambasados nebuvo. Vaikai rinkdavosi mažose diplomatinės atstovybės patalpose. Pamokos vykdavo net virtuvėje, vaikams sėdint ant grindų. Tokia štai buvo pradžia, – prisiminimais dalijasi A. Teišerskis. – Na, o dabar jau visai gerai gyvename. Mūsų mokyklos visuose padaliniuose dirba 60 mokytojų, jų padėjėjų, administratorių. Tikrai daug. Taip pat turime vaikų psichologę, logopedę.“
Paklaustas, ar visi dirbantys mokytojai turi pedagoginį išsilavinimą, A. Teišerskis patikina, kad jo vadovaujama mokykla, burianti didelę lietuvių bendruomenę, gali sau leisti rinktis mokytojus su išsilavinimu. „Turime daug pradinių klasių mokytojų. Lietuvoje buvo daug uždaroma pradinių mokyklų, tad mokytojai buvo priversti persikvalifikuoti arba atvyko ir dirba čia“, – teigia Dublino lietuvis.
Dirba ne dėl pinigų
Gamtos mokslų daktaras sako, kad šeštadieninėje lietuvių mokykloje einama dirbti iš patriotiškumo ir siekiant kelti kvalifikaciją, o ne dėl finansų.
„Mokytojams yra mokamas labiau toks simbolinis mokestis, iš jo tikrai nepragyvensi. Čia ateina iniciatyvūs žmonės, kurie nori visuomeniniais pagrindais padėti lietuvių bendruomenei, įgauti daugiau patirties. Jei kas ateina tik dėl pinigų, ilgai čia neužsibūna, – tikina mokyklos direktorius. – Mokyklą finansuoja mokinių tėvai. Iš jų gautų mokesčių mes išmokame minimalius atlyginimus mokytojams, atsiskaitome už patalpų nuomą, o taip pat perkame literatūrą. Iš Lietuvos gauname paramą lietuviškiems vadovėliams.“
Direktorius pastebi, kad vyresni mokiniai turi motyvacijos eiti mokytis lietuvių kalbos, o štai su mažaisiais moksleiviais tenka padirbėti.
„Mažiesiems yra labai svarbu turėti draugą. Jei bus draugas, kurio tu nematai visą savaitę ir susitinki šeštadieniais, tada vaikas noriai eis į mokyklą. Mokytojai netgi yra įpareigoti surasti jiems draugus, kad būtų motyvacija čia ateiti. Juk įsivaizduokite, kaip sunku šeštadieniais kažkur eiti mokytis, kai kiti vaikai žaidžia futbolą. Čia ne tik vaiko pastangų reikia, bet ir tėvelių pasiryžimo“, – kaip nelengva dėl mokslų aukoti šeštadienius, nušvietė „4 vėjų“ vadovas.
Mokykloje yra „Pelėdžiukų“ klasė, kurioje renkasi priešmokyklinio amžiaus vaikai. Jiems vos 4–5 metai. A. Teišerskio teigimu, vaikai ateina praktiškai nemokėdami lietuvių kalbos.
„Visi vaikai čia ateina jau gimę Airijoje. Vos vienas kitas būna gimęs Lietuvoje. Taigi, jie jau lanko airiškus darželius, kuriuose, žinoma, su auklėtojomis ir kitais vaikais yra bendraujama anglų kalba. Dažnai tokie vaikai, grįžę namo, tėvams atsako anglų kalba, o tėveliai taip pat pradeda bendrauti angliškai ir jų jaunoji atžala visiškai nutolsta nuo lietuvių kalbos, – konstatuoja mokyklos direktorius. – Čia atėję vaikai tiesiog mokomi kalbėti lietuviškai, nes dažnas jų turi labai elementarias buitinės lietuvių kalbos žinias.“
Koridoriuje bėganti šešiametė Gabija sako, kad šeštadieninės mokyklos pamokų niekada nepraleidžianti. Čia, pasak mergaitės, yra daug draugų ir labai linksma. Vaikai lietuviškoje mokykloje nezubrina žodyno, o daug žaidžia, piešia ir per tai išmoksta daug naujų lietuviškų žodžių.
A. Teišerskis įvardija dažniausią klaidą, kurią daro tėvai, bendraudami su savo vaikais.
„Atsakinėjimas anglų kalba ne tik kad nieko gero vaikui neduoda, bet dar ir blogina jo anglų kalbos taisyklingumą, – įsitikinęs lietuviškos mokyklos vadovas. – Vaikas yra labai imlus kalboms. Jo galvoje nuolat gali suktis kelios kalbos, jis racionaliai pasirenka, kuria kalba atsakyti ar pradėti bendravimą. Tėvai, kurie dažniausiai angliškai kalba prastai ir su akcentu, bandydami su vaikais bendrauti anglų kalba, daro meškos paslaugą, mat taip krauna vaikui į galvą netaisyklingus anglų kalbos konstruktus. Geriau atsakyti lietuviškai. Vaikas tikrai supras, atsakys, kaip jam patogiau, kad ir anglų kalba, tačiau jo galvoje visada bus išlaikyta vieta ir lietuvių kalbai. O tai yra labai svarbu, o ir pačiam vaikui naudinga.“
Parengė Vismantas Žuklevičius
