Lietuvoje

2019.10.08 13:00

Ginčai Seime: papildomos išmokos gali tikėtis tik pradinukų tėvai ir darbą praradusios nėščiosios

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.10.08 13:00

Į Seimo rudens sesiją grąžintos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos sukėlė audrą posėdžių salėje. Kitame posėdyje greičiausia bus pritarta tik dėl motinystės išmokų moterims, nėštumo metu išėjusioms iš darbo. Kiti projektai, kuriais siūlyta leisti užsidirbti papildomai šeimoms pirmais vaiko gyvenimo metais bei dvigubai ilgiau slaugyti sergantį suaugusį šeimos narį, buvo atmesti.

Antradienio Seimo posėdyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos skilo į keturis projektus, iš kurių kelią link pritarimo prasiskynė tik vienas. Šiomis pataisomis siūloma motinystės išmokas mokėti ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė sportinę veiklą ir tapo neapdraustos. Iki šiol ši spraga užkirsdavo kelią kai kurioms moterims gauti motinystės išmoką, kuri įprastai mokama būsimai mamai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų.

Dar viena naujovė, kurią siekiama įteisinti šiomis pataisomis – kad dabar ne tik priešmokyklinukus, bet ir pradinukus auginantys tėvai galės pasinaudoti ligos išmoka, jei švietimo įstaigose nustatomas karantinas dėl epidemijos. Ligos išmoką vaikus karantino metu prižiūrintys tėvai ar globėjai galės gauti ne ilgiau kaip 14 dienų.

Pasak pataisų iniciatorių, planuojama, kad siūlymui įgyvendinti reikėtų apie 700 tūkst. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Pataisas dėl darbo pirmais vaiko priežiūros metais grąžino tobulinti

Jei pirmosios pataisos kelią Seime prasiskynė sėkmingai be replikų, tai likę trys projektai supriešino parlamentarus. Antruoju projektu siekiama sudaryti sąlygas pajamų gavusiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais gauti išmokas, ne mažesnes nei 50 proc. dydžio priskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos. Tai esą padidintų galimybę asmenims, auginantiems vaikus iki vienerių metų amžiaus, grįžti į darbo rinką.

Preliminariais skaičiavimais, dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto pakeitimų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto per metus vaiko priežiūros išmokoms bus išmokama iki 3,7 mln. eurų daugiau, tačiau įmokų iš šių asmenų bus surenkama iki 2 mln. eurų.

Klausimą pristatinėjęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas siūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes dabartinis variantas yra palankesnis tik didesnes pajamas gaunantiems asmenims.

„Projektu teikiamas siūlymas sudaryti galimybę pirmais vaiko auginimo metais dirbant gauti 50 proc. dydžio vaiko priežiūros išmokas iš esmės palankesnės didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Išmoka būtų mokama tik tiems, kurių pajamų ir išmokų dydis yra lygus arba didesnis už 50 proc. apskaičiuotas vaiko priežiūros išmokas. Be to, būtų sudarytos didesnės paskatos didesnių pajamų gavėjams grįžti į darbo rinką pirmais vaiko priežiūros metais negu antrais“, – iš tribūnos kalbėjo A. Sysas.

Šis projektas bendru sutarimu buvo grąžintas tobulinti iniciatoriams.

Papildomas uždarbis greta pašalpos iškreipia socialinės paramos esmę

Tuo pačiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu siūlyta leisti tėvams pirmaisiais vaiko priežiūros metais dirbti papildomai darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tėvai, pasirinkę 2 metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna 70 proc., antraisiais – 40 proc. iki atostogų apdraustų pajamų.

Šiomis pataisomis siekta „panaikinti dabartinių įstatymų sukurtas nepagrįstas kliūtis šeimoms gauti papildomų pajamų. Tai yra ypatingai aktualu, nes valstybė nesukuria reikiamų finansinių garantijų saugiai motinystei ar tėvystei užtikrinti“, – rašo aiškinamajame rašte pataisų iniciatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Monika Navickienė, priklausantys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Tokia pataisa, jei būtų priimta, reikalautų papildomų „Sodros“ biudžeto išlaidų, tačiau šios esą būtų nežymios, nes tėvai nuo gaunamų pajamų mokėtų gyventojų pajamų mokestį.

Šis siūlymas Seimo salėje sukėlė audrą. Klausimą pristatinėjęs A. Sysas pabrėžė, kad tokios pataisos yra populistinės ir iš principo iškreipia socialinio draudimo esmę.

„Atsižvelgėme tiek į Teisės departamento, tiek į Lietuvos Vyriausybės išvadą, ir komiteto sprendimas yra projektą atmesti. Valstybinio ir socialinio draudimo išmoka savo esme yra skiriama dėl nustatytos socialinės rizikos įvykio, netekto darbo, pajamų ir jų dalies kompensavimo“, – kalbėjo A. Sysas ir pridūrė, kad ši pataisa būtų taikoma ne visiems vaikus iki vienerių metų auginantiems asmenims, bet tik tiems, kurie turi darbo ar tarnybos santykius arba verčiasi individualia veikla.

Komiteto siūlymą atmesti palaikė ir Mišrios Seimo grupės narys Rimantas Jonas Dagys, atkreipęs dėmesį į tai, kad projektas neatitinka kompensacinio pajamų principo ir gultų ant pensininkų pečių, nes iš to paties socialinio draudimo fondo bus paimamos lėšos dirbantiems tėvams pašalpoms mokėti. Be to, įteisintą 20 val. per savaitę daro krūvį būtų sunku sukontroliuoti.

„Čia vienas tų atvejų, kai mes neteisingomis priemonėmis siekiame įgyvendinti savo tikslų. Labai gaila, kad tie parlamentarai, kurie teikia (projektą – LRT.lt), atstovauja tai politinei jėgai, kuri kaip tik mėgino sutvarkyti ir išgryninti socialinio draudimo visus įstatymus. Ir tai darė labai skausmingomis sąlygomis, o dabar mes norime pakeisti esmę ir atsitraukti nuo pajamų kompensavimo principo, kas iš esmės sugriauna sistema“, – kalėjo R. J. Dagys.

„Šiuo įstatymo projektu siūlome, kad dirbančios šeimos, mamos, auginančios vaikus, ne tik antraisiais vaiko gyvenimo metais, bet ir pirmaisiais galėtų papildomai užsidirbti ir neprarasti ligos ir motinystės išmokos. Tokia sistema jau galioja antraisiais vaiko gyvenimo metais. [...] Vyriausybė pačiam principui pritaria, kad reikia spręsti šitą problemą ir eiti ta kryptimi “, – pabrėžė M. Navickienė.

Nepaisant projekto iniciatorių pastangų seimo narių balsų dauguma projektas buvo atmestas ir toliau parlamente nagrinėjamas nebus.

Suaugusiojo ilgesnę slaugą reguliuoja kiti teisės aktai

Panašaus likimo sulaukė ir kita to paties įstatymo M. Navickienės inicijuota pataisa dėl slaugymo laikotarpio dėl ligos pratęsimo. M. Navickienės bei Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teiktose pataisose buvo numatyta leisti ne tik sergantį vaiką, bet ir suaugusį artimąjį slaugyti 14 dienų ir gauti ligos išmoką.

„Šiuo metu galiojanti nuostata, kad slaugant sergantį šeimos narį apdraustasis asmuo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų turi teisę gauti ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, o slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, nėra teisinga. Asmens įsipareigojimai šeimos nariams, nesvarbu ar tai vaikai, ar sutuoktinis, ar tėvai, turi būti suprantami kaip lygiaverčiai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Priėmus šias pataisas padvigubėtų lėšų poreikis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Jeigu šioms reikmėms 2018 m. buvo išmokėta virš 310 tūkst. eurų, reiškia, priėmus pataisas lėšų poreikis preliminariai pasiektų ne mažiau kaip 620 tūkst. eurų.

Seimo salėje projektui pasipriešino parlamentarų dauguma, palaikydama Socialinių reikalų ir darbo komiteto išsakytus motyvus, kad sergantis vaikas iki 14 metų savimi pasirūpinti negali tiek, kiek suaugęs asmuo. Ne kartą Seimo salėje pabrėžta, kad šiuo atveju nekalbama apie sunkų suaugusį ligonį ar negalią turintį asmenį, kurio slaugą ir globą reglamentuoja kiti teisės aktai. Balsų dauguma nutarta pataisų projektą atmesti.