Lietuvoje

2019.10.10 05:30

Bernatonis: žmonių nusivylimas „valstiečiais“ – dėsningas

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.10 05:30

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vicepirmininkas, parlamentaras Juozas Bernatonis įsitikinęs – žmonių nusivylimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra dėsningas, mat, patyrusio politiko manymu, į šią partiją rinkėjai sudėjo per daug vilčių. Seimo narys neslepia, kad ir patys „socialdarbiečiai“ turi ne vieną priekaištą LVŽS dėl susitarimų nevykdymo. Jei tokia situacija tęsis, pasak J. Bernatonio, partneriams teks sėstis prie derybų stalo.

J. Bernatonis interviu LRT.lt pasakojo, kad pati LSDDP, nors ir mato „valstiečių“ silpnėjimą, tebeturi vilčių susitarti su koalicijos partneriais dėl dalyvavimo bendruose sąrašuose 2020 m. Seimo rinkimuose. Tiesa, parlamentaras neslepia, jog „socialdarbiečiai“ turi ir kitų planų, apie kuriuos „valstiečiai“ net nežino.

– Seime gimė nauja frakcija „Lietuvos gerovei“. Į jos gretas įsijungė ir Jūsų frakcijoje seniūno pavaduotoju dirbęs Algirdas Butkevičius. Kodėl paleidote kolegą?

– Man sunku pasakyti, kodėl buvo toks jo apsisprendimas. Pradžioje mes visi bendrai išėjome iš Socialdemokratų partijos, planavome kurti naują partiją, bet jis partijos kūrime nedalyvavo, liko frakcijoje. Mano supratimu, A. Butkevičius sėkmingai dirbo. Mes jam siūlėme įvairias pareigas, kad jis galėtų save labiau realizuoti, bet jis nusprendė, kad jam dėl rinkimų bus geriau būti toliau nuo buvusios partijos. Aš įsivaizduoju, kad jis bolotiruosis Vilkaviškio apygardoje, kur jis tikrai yra populiarus, daug metų išrinktas pirmame ture, ir sėkmingai pateks į kitą Seimą.

Kodėl jis iš mūsų išėjo? Mes atvirai pareiškėme, kad paliekame A. Butkevičiui atviras duris, suorganizavome gražų atsisveikinimą su kava ir pyragu, apsikeitėme nuomonėms, padovanojome gėlių. Jokio pykčio nėra, nes kiekvienas žmogus renkasi savo kelią. Jis, matyt, mato daugiau šansų be mūsų.

– O frakcijos „Lietuvos gerovei“ iniciatoriai kitus Jūsų frakcijos narius kvietė prisijungti?

– Man kažkaip niekas nesiūlo. Matyt, žino mano tvirtą apsisprendimą nejudėti iš frakcijos. Taip pat nesiūlo ir Gediminui Kirkilui, ir Andriui Palioniui. Anot gandų, buvo kalbinami kiti frakcijos nariai, bet tie gandai nepasitvirtino. Žinote, Seime būna daug gandų. Be to, ta frakcija buvo ant ribos – tik septyni į ją susirinko. Suprantama, kad jie bandė daugiau prisivilioti. Pamenate, jie ir Mindaugą Puidoką kvietėsi, bet jis atsisakė.

– Ar, Jūsų manymu, frakcija „Lietuvos gerovei“, kuri, atrodo, atsirado staiga ir iš niekur, išsilaikys iki kadencijos pabaigos?

– Ten beveik visi yra buvę partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais, tai yra iš Rolando Pakso partijos, tik keitėsi jų santykiai. Kiek suprantu, frakcija susikūrė grynai dėl asmeninių santykių, kadangi partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savarankiškai priimdavo sprendimus, o frakcija apie jo sprendimus sužinodavo iš žiniasklaidos. Todėl kilo tam tikri nesutarimai. Buvo noras aptarti, kur kas juda. Paprastai prieš rinkimus visą laiką Seime atsiranda tokių iniciatyvų persitvarkyti, bet ne visuomet tai duoda naudos.

– Koalicija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su frakcija „Lietuvos gerovei“. Ar toje sutartyje iš tikrųjų nėra jokio punkto, susijusio su tam tikrų pareigų siūlymu minėtai frakcijai? Kalbu apie postus ir Seime, ir Vyriausybėje.

– Yra tik vienas sutarties priedas, tai yra dėl turinio, dėl tų pačių Vyriausybės veiklos priemonių, dėl kurių buvo pasirašyta ir partijų koalicijos sutartyje, o apsitarimo dėl kokių nors postų nėra.

– Po neseniai įvykusio LSDDP tarybos posėdžio partijos pirmininkas G. Kirkilas teigė, kad „valstiečiai“ nesilaiko susitarimų su LSDDP, pavyzdžiui, dėl miško kirtimų normų, dėl sveikatos sistemos reformų ir – svarbiausia – dėl vaiko pinigų, tai yra 70 eurų ir papildomų 30 eurų daugiavaikėms šeimoms už kiekvieną vaiką. Jeigu šios priemonės nebus užfiksuotos kitų metų biudžeto projekte, ar „socialdarbiečiai“ nepalaikys biudžeto?

– Šiandien sunku į šį klausimą atsakyti, nes kol kas biudžeto projekto nematome. Kol kas yra tik žodiniai atskirų ministrų pasisakymai, o biudžeto projektas bus pateiktas vėliau. Tada matysime situaciją. Tačiau mes įsivaizduojame, kad turi būti laikomasi koalicijos sutarties arba ji turi būti keičiama. Negali būti taip, kad galioja koalicijos sutartis ir ji nėra vykdoma.

– Sakote, kad koalicijos sutartis galėtų būti keičiama. Ką turite omenyje?

– Reikėtų susėsti už derybų stalo, jeigu nėra vykdomi įsipareigojimai, jeigu galima pagrįsti, kad lėšų nėra. Nors, iš kitos pusės, kaip gali nebūti? Čia yra koalicijos susitarime surašyti prioritetiniai dalykai, tad, pirmiausia, turi būti finansuojami šie susitarimo punktai, o po to jau žiūrima, kiek pinigų lieka kitiems dalykams.

Vaiko pinigai yra labai svarbus dalykas, bet net kai kurių ministrų požiūris į juos nėra teisingas – į tai žiūrima kaip į tam tikrą pašalpą. Todėl atsiranda ir papildomi pinigai socialiai remtinoms šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Mano supratimu, tie dalykai turėtų būti išlyginami per kitus instrumentus, o pinigai visiems turėtų būti vienodi. Į vaiko pinigus reikia žiūrėti kaip į investiciją į ateitį, kaip į valstybės rūpinimąsi vaikais.

– Jūs turite ir daugiau pasiūlymų, pavyzdžiui, nemokamos bakalauro studijos.

– Mes turime seną problemą. Buvau Lietuvos ambasadoriumi Estijoje, toje šalyje teko darbuotis. Estai įvedė nemokamą aukštąjį mokslą vienos specialybės iki magistro estų kalba visiems savo piliečiams, motyvuodami tuo, kad tokiu būdu – kadangi tauta maža – galima sudaryti sąlygas atsiskleisti visiems gabiems žmonėms. Ir tai ne tiek daug kainuoja. Grįžęs iš Estijos pradėjau tą klausimą propaguoti ir visi tam pritardavo, bet kiekviena Vyriausybė aukštąjį mokslą paversdavo truputį mokamu, o kai mokslas yra truputį mokamas, tai nebeveikia. Taip pat ir Suomijoje valstybiniuose universitetuose mokslas yra nemokamas. Gal tai privertė ir estus įsivesti nemokamą mokslą.

Mes tiesiog negalime konkuruoti. Iš vienos pusės, daug gabių žmonių lieka neišsilavinę dėl finansinio stygiaus. Iš kitos pusės, tai yra pagrindas gabiems žmonėms išvykti kitur, nes užsienyje valstybiniame universitete mokslas yra nemokamas. Aišku, pragyvenimas ten kainuoja gal ir daugiau, bet paprastai žmonės dirba, prisiduria pinigų ir daugelis nebegrįžta į Lietuvą. Tad nemokamas mokslas galėtų tapti masės problemų sprendimu, tarp kurių – ir šeimų problemų sprendimas, nes atsilaisvintų finansų kitiems dalykams.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pasisakė už nemokamas bakalauro studijas, bet dabar diskutuojama, kad padarytume truputį mokamą mokslą, o tai vėl iškreips pačią idėją. Mūsų tai netenkina. Mes Lietuvoje kalbame apie nemokamas bakalauro studijas, nors drąsiai galime kalbėti ir apie magistro studijas, jei atsisakytume šios krepšelių sistemos. Galėtume realizuoti idėją įvesti nemokamus vienos specialybės lietuvių kalba mokslus. Jeigu nori kitą specialybę įgyti, tu jau moki.

– Bet Konstitucinis Teismas (KT) buvo išaiškinęs, kad nemokamo aukštojo mokslo idėja gali prieštarauti Konstitucijai.

– Man atrodo, kad konstitucinė doktrina, pagal KT išaiškinimus, kartais prisitaikoma kaip patogiau. Jeigu būtų priimti atitinkami įstatymai, kad tam tikros trukmės mokslas valstybiniuose universitetuose būtų nemokamas, tai tikrai neprieštaraus Konstitucijai. Juo labiau kad toje pačioje Estijoje yra ta sistema, kad tie, kurie neišsilaiko egzaminų, kurie yra nepažangūs, jie turi susimokėti už papildomą egzaminų laikymą. Tai yra mechanizmų klausimas, bet mes turime atverti kelią visiems gabiems žmonėms, kad jiems nereikėtų išvažiuoti.

– Grįžkime prie LSDDP iniciatyvų biudžeto projektui. Jeigu jame nebus atsižvelgta į „socialdarbiečių“ pasiūlymus, ar „valstiečiai“, kiti koalicijos partneriai rizikuoja netekti Jūsų, LSDDP, koalicijoje?

– Mes, be abejo, tokią situaciją svarstysime, nes nėra gerai, kai koalicinė sutartis yra nevykdoma. Nesvarbu, apie kokius punktus kalbame. Arba reikia koalicijos sutartį įgyvendinti, arba sėsti, derėtis ir ją peržiūrėti. Bet kol kas mes jokio judesio šia linkme neturime.

– „Socialdarbiečiai“ jau ne kartą minėjo, kad Jūsų Seimo pirmininko pozicija nedomina. Esate minėję, kad Jums daug svarbiau yra LSDDP iniciatyvų įgyvendinimas. Ar tai reiškia, kad dėl parlamento vadovo pareigų perleidimo Jums istorija yra baigta? Nuleidžiate rankas šiuo klausimu?

– Manome, kad koalicinė sutartis turėtų būti peržiūrėta ir susitarta, kam bus deleguojama ta pozicija. Jei liberalams, tai liberalams, jei „valstiečiams“, tai „valstiečiams“, bet turi būti tam tikras aiškumas susitarimuose ir turi būti apie tai kalbamasi. Mes manome, kad reikia rasti kompromisinį variantą. Nemanome, kad likus metams iki rinkimų čia kažkas ypatingo atsitiks, jei Seimo pirmininkas bus tas pats. Bet jis neturi palaikymo nei iš daugumos, nei iš opozicijos. Reikia kažkur tą palaikymą rasti.

– Ką patartumėte Ramūnui Karbauskiui? Galbūt Seimo pirmininko pozicija tiesiog galėtų likti „valstiečių“ rankose?

– Mes Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai jis pasitraukė iš „valstiečių“ partijos, pasiūlėme ateiti į mūsų partiją ir tą problemą išspręsti tokiu būdu. Kadangi jis yra nepartinis žmogus, politikoje, jei gerai suprantame, jis ketina dalyvauti, tai mes atitinkamai galime ne tik išspręsti tą konfliktinę situaciją, bet ir suteikti jam svorį. Bet jis šiuo klausimu dar nėra apsisprendęs.

– Bet pats V. Pranckietis yra sakęs, kad toks pasiūlymas jam kelia juoką.

– Ne, su juo pokalbiai buvo normalūs, tik jis kol kas tikisi, kad turės tam tikrą eilinių „valstiečių“ paramą savo apygardoje. Galbūt dėl to jis nekeičia savo pozicijos, nors tai būtų pats paprasčiausias koalicinės sutarties sutvarkymas.

– Kaip Jūs vertinate R. Karbauskio pasiūlymą naujajai liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pretenduoti į Seimo pirmininkus?

– Yra dvi versijos. Vieną papasakojo V. Čmilytė-Nielsen, kitą versiją papasakojo R. Karbauskis. Jos yra arti tiesos. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad buvo siūloma užimti Seimo pirmininko postą, o R. Karbauskis aiškino, kad jis siūlė jai dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose. Juose liberalai paprastai visada dalyvaudavo. Eugenijus Gentvilas konkuravo su V. Pranckiečiu, bet nesėkmingai. Gal dabar ji sėkmingiau konkuruotų? Bet, jei iškiltų Seimo pirmininko klausimas, dar nereiškia, kad mes nekeltume savo kandidato ir kad mes neturime stipresnio kandidato negu V. Čmilytė-Nielsen.

– Turite omeny ką nors konkrečiai iš savo frakcijos?

– Mūsų lyderis G. Kirkilas galėtų bolotiruotis. Jis Seime jau šešios ar septynios kadencijos. Problema ta, kad Seimo pirmininkui tiesiog pritrūko patirties. Jis, matyt, kai kuriose situacijose nežinojo, kaip Seime gali atsitikti, tai taip ir atsitiko. O mes jau daug metų darbuojamės ir matėme įvairių situacijų. Taigi mes savo kandidatūrą į Seimo pirmininkus keltume, bet galvojame, kad geriau būtų tą klausimą išspręsti tolerantiškai, susitariant. Patikėkite, ne Seimo pirmininkas nulems šio Seimo veiklos rezultatus, o tai, kas bus padaryta. O šie neišspręsti klausimai trukdo normaliam darbui.

– Trumpai grįžkime prie R. Karbauskio pasiūlymo V. Čmilytei-Nielsen. Ar pritartumėte tokiai situacijai, kad pirmasis asmuo valstybėje po prezidento būtų opozicijos, o ne valdančiųjų atstovas?

– Geriausia būtų, kad tai būtų bendras daugumos ir opozicijos sutarimas. Bet blogai, kad opozicija nusišalina nuo šio gan svarbaus klausimo sprendimo. Jeigu jie būtų pasakę, kad remia Seimo pirmininką, – tai būtų pakankamai stipri parama, nes opozicija turi daug balsų, tai gal ir mes peržiūrėtume savo poziciją. Bet nematau problemos dirbti su Seimo pirmininku, kuris neturi kažkieno paramos. Svarbiausia, kaip jis dirbs. Jeigu Seimo pirmininku būtų opozicijos atstovas, kuris kariauja su daugumos Vyriausybe, tai darbas būtų paralyžiuotas.

– Lieka laisvas ekonomikos ir inovacijų ministro portfelis. Galbūt šis postas galėtų atitekti Jums, „socialdarbiečiams“, kaip tam tikra kompensacija, kai neišsprendžiamas Seimo pirmininko pakeitimo klausimas?

– Tai gali būti derybų klausimas, jeigu bus peržiūrima koalicijos sutartis. Bet mes turime palaukti, kol mūsų komisaras bus patvirtintas Europos Parlamente (EP).

– Turėtume tinkamų kandidatų į ekonomikos ir inovacijų ministrus?

– Turime kandidatus į visas pozicijas. Nebūtinai tai būtų partijos nariai. Jeigu mums tektų atsakomybė, tai būtų deleguotas mums atskaitingas žmogus, o tai yra žymiai svarbiau negu žmogus, kuris niekam neatskaitingas.

– G. Kirkilas po LSDDP tarybos posėdžio sakė, kad visuomenė nusivylė tuo, kas vyksta „valstiečių“ partijos viduje. Kaip galvojate, kodėl mažėja „valstiečių“ populiarumas ir ar tai nekenkia ir Jums?

– Visų pirma, situacija yra ganėtinai tradicinė. Rinkėjai ieškojo naujų žmonių, kurie galėtų geriau valdyti valstybę negu prieš tai buvę. Ritosi ta banga ir su ta banga ėjo daug pakeleivių, tai yra žmonių, kurie nebuvo „valstiečių“ partijoje, kurie suteikė jiems papildomos jėgos, bet buvo kitų pažiūrų. Ir dabar matome Seime jų frakcijos nubyrėjimą. Išsiskyrė žmonės, kurie kitaip mąsto, kitaip galvoja. Nebūtinai dėl to, kad frakcijoje yra tam tikra drausmė, nors frakcijose ji turi būti. Tas „valstiečių“ frakcijos byrėjimas yra dėsningas, žmonių nusivylimas jais yra dėsningas, nes į juos buvo sudėti per dideli lūkesčiai, tas jų laimėjimas buvo netikėtas ir didžiulis.

Kaip tai veikia mūsų situaciją? Pamatysime 2020 metais, per rinkimus.

– Bet ar dabar nejaučiate, kad „valstiečių“ silpnėjimas veikia ir Jus? Juk visuomenė LSDDP veiksmus vertina ir per pačios valdančiosios koalicijos veikimo prizmę?

– Mes galvojame, kad problemos kyla ne dėl asmenybių, o dėl veiklos turinio, nes kai kuriais klausimais mūsų pozicija būna kitokia. Taip, ne visuomet atspindima mūsų frakcijos pozicija, nes frakcija, palyginti, yra nedidelė. Ne visuomet į mus atsižvelgiama, o „valstiečiai“ ir mes dažnai Seime balsuojame skirtingai.

– Jaučiatės užgožti „valstiečių“?

– Be abejo. Kai yra bendri geri darbai, tai žiniasklaida kalba apie „valstiečius“, o kai yra problemų, tai tuomet jau rašoma ir apie mus.

– Nutarėte, kad LSDDP gretose kandidatus Seimo rinkimuose teiksite iki spalio 20 d., žadate plėsti partijos skyrius. Ar iš tikrųjų tikite, kad verta investuoti į LSDDP? Ar tikite partijos ateitimi?

– Yra įvairių manymų, bet, jeigu kalbėtume apie būsimą Seimą, norint, kad partija jame turėtų frakciją, nepakanka laimėtojų vienmandatėse apygardose, kurių mes turėsime tris ar keturis. Seime reikia septynių žmonių ir reikia, kad partijos sąrašas įveiktų barjerą. Nors EP rinkimai parodė, kad kai kuriose apygardose, kur mes neturime skyrių, už mus balsavo daugiau negu ten, kur turime skyrius. Tai rodo, kad turime rezervą, – reikia partiją struktūrizuoti, organizuoti.

Aš manau, kad gerus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rezultatus kituose rinkimuose nulems jų struktūra, nes jų struktūra liko tokia vienintelė. Gintauto Palucko socdemai gerokai aptrupėjo, o „valstiečiai“ neišvystė savo partijos skyrių. Mūsų ambicijos – pasiekti bent 50 partijos skyrių. Šiuo metu turime 36, iš kurių 35 veikiantys.

– Prabilote apie rinkėjų pasitikėjimo barjerą partijoms. Šiuo metu Seime pateiktas įstatymo projektas, kuriuo minėtą barjerą siūloma sumažinti nuo 5 iki 4 proc. Mano šaltinių teigimu, Jūs su liberalais derinote šį įstatymo projektą, siekdami pasilengvinti kelią į parlamentą kitų metų rinkimuose. Ar tai yra tiesa?

– Tai yra ne silpnumo klausimas, kaip buvo žiniasklaidoje pateikta ši problema. Tai yra didžiųjų partijų, kurios nori išsisukti nuo konkurencijos, nuomonė. Yra pakankamai pavyzdžių kitose valstybėse, kur barjero nėra, kur barjeras yra 2 proc., kur yra 3 proc. Tas barjeras, kuris dabar yra, 5 proc., praktiškai, pagal tuos reitingus, kurie rodomi, leidžia patekti į Seimą daugiausia penkioms partijoms. Tai reiškia, kad didžiajai daliai žmonių parlamente nėra atstovaujama, nes kitos partijos surinks taip pat daug balsų, kurie bus neįskaitomi, neįveiks barjero. Todėl barjero mažinimas yra demokratijos klausimas.

Kokios sistemos mes norime? Ar norime eiti į dvipartinę sistemą? Tuomet galima padidinti barjerą iki 10 proc. ir kitame Seime bus tik trys partijos. Jeigu mes norime, kad būtų tam tikra įvairovė ir Seimas atspindėtų įvairių žmonių lūkesčius, tai reikia mažinti barjerą. Matote, kai tik išrenka parlamentą, visi nepatenkinti, nes rinkėjų balsai eina į šiukšlių dėžę ir vienmandatėse apygardose, ir daugiamandatėje.

Jeigu kalbėtume apie patį projektą, tai buvo diskutuojama, diskutavo įvairios partijos. Aš laikiausi tos nuostatos, kad partijai barjeras galėtų būti 3 proc., o koalicijai – 5 proc. Dabar liberalų nuostata įregistruota dėl 4 proc. barjero partijai ir 6 proc. – koalicijai. Tai neatitinka mūsų nuostatos, bet barjeras mums būtų nesunkiai įveikiamas. Jeigu dėl 5 proc. šiandien kas nors galėtų abejoti, tai dėl 4 proc., manau, abejonių nėra.

O liberalų interesas yra taip pat susijęs su tuo, kad jie visuomet buvo už plačią demokratiją. Antras dalykas – trys liberalų partijos konkuruos tarpusavyje ir dalinsis tuos pačius balsus. Kaip tie balsai sukris, sunku pasakyti. Būtų labai liūdna, jei iš tų trijų partijų patektų tik dvi arba viena. Nebūtų atstovaujama kitiems rinkėjams.

– Bet lygiai taip pat ir Jūs, „socialdarbiečiai“, konkuruosite su socialdemokratais.

– Manau, kad konkuruosime ne tik su G. Palucko socialdemokratais, bet ir su „valstiečiais“. Bet mes daug balsų nuo jų nenuimsime. Kalbame apie 5 proc., o G. Palucko socdemai turi apie 15 proc. populiarumo.

– Jūs su „valstiečiais“ tarėtės dalyvauti kartu EP, savivaldos, prezidento rinkimuose, bet šio plano nepavyko įgyvendinti, ar ne?

– Buvo pastangų bendradarbiauti, bet tai neatitiko mūsų lūkesčių, nes mes savivaldos rinkimuose sudarėme koalicinį sąrašą tik Vilniaus rajone, o su G. Palucko socdemais – Zarasuose. Visur kitur ėjome vieni. Jeigu kalbėtume apie EP rinkimus, manau, „valstiečiai“ suklydo kviesdami kitas žvaigždes. Jeigu kalbėtume apie europinius reikalus, tai G. Kirkilas juose yra tikrai stiprus ir jų sąrašą būtų labiau patempęs.

– Kalbėdamas apie „kitas žvaigždes“ turite omeny Šarūną Marčiulionį?

– Taip, kadangi Š. Marčiulionis yra daugiau žinomas sporto pasaulyje, o europiniuose reikaluose Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs premjeras G. Kirkilas būtų pritraukęs daugiau balsų sąrašui. Bet toks buvo „valstiečių“ pasirinkimas.

Prezidento rinkimuose kėlėme Saulių Skvernelį ir tiek, kiek leido jo štabas, dalyvavome rinkimų kampanijoje.

– G. Kirkilas tvirtina, kad 2020 m. Seimo rinkimuose valdančiosios koalicijos partijos galėtų dalyvauti konsoliduotai, kitaip tariant, visi kartu galėtų dalyvauti bendruose sąrašuose. Ar Jūs tikite, kad po to, kai nepavyko su „valstiečiais“ susitarti dalyvauti kartu trejuose rinkimuose, dar įmanoma susitarti dėl visos koalicijos bendro dalyvavimo kitų metų parlamento rinkimuose?

– Mes labai gerai dirbame su G. Kirkilu tandemu, nes jis yra optimistas, o aš esu realistas. Aš jį bandau statyti ant žemės. Dabar tarimasis su „valstiečiais“ dėl bendradarbiavimo vienmandatėse apygardose yra, bet problema tokia, kad mūsų rinkimų sistema yra dvipusė ir bendradarbiavimas vienoje iš rinkimų formų neduoda rezultatų.

Man atrodo, kad bendradarbiavimas turi būti ir vienmandatėse apygardose, ir daugiamandatėje, tai yra viename sąraše, – yra tikimybė, kad tie balsai, kuriuos renka vienmandatininkai, eis bendram sąrašui. Jeigu vienmandatėse apygardose keltume bendrus kandidatus, tai jie rinks balsus savo sąrašui ir tada viskas priklausys nuo tų proporcijų, kiek tų kandidatų vienmandatėse apygardose būtų. Apie visus tuos dalykus kalbamės, vyksta tam tikros derybos, bendravimas, bet jokių sprendimų dar nėra priimta.

– Ar LSDDP turi planą B ar C, jei nepavyks susitarti?

– Planas A yra eiti į rinkimus savo jėgomis. Planas B – susitarti su „valstiečiais“. Dar yra planai C ir D, bet apie juos mes su „valstiečiais“ nekalbame.

– Ar tarp tų C ir D planų yra sumanymų LSDDP jungtis su kokia kita partija ar partijomis dar iki Seimo rinkimų?

– Partijų jungimasis nėra racionalu ir naudinga dėl rinkimų. Kalbu tik apie koalicinius sąrašus, partijų susijungimai gali būti po rinkimų.

– „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija. Ar tai nėra tos partijos, su kuriomis LSDDP galėtų bendradarbiauti rinkimuose, o galbūt ir susivienyti?

– Su „darbiečiais“ turime tam tikrų problemų, kaip ir su G. Palucko socialdemokratais. Dalis „darbiečių“, kurie nepakluso Viktoro Uspaskicho diktatui, atėjo į mūsų partiją ir tai yra gan ryškios asmenybės. Čia bendradarbiavimo problemos yra. Nei V. Uspaskicho, nei G. Palucko pozicija mūsų atžvilgiu nėra pasikeitusi.

Jeigu kalbėtume apie „tvarkiečius“, tai šiandien neaišku, kas tai yra. Ar tai yra Vytautas Kamblevičius, ar tai yra R. Žemaitaitis, ar tai yra R. Paksas? Mes tikimės, kad po jų suvažiavimo paaiškės, kas tai yra per partija, ir tuomet bus aiškiau, su kuo kalbėti, nes dabar, mano supratimu, ir R. Žemaitaičio, ir V. Kamblevičiaus įtaka partijoje yra tolygi, o prezidentas R. Paksas irgi šiuo metu kokios nors politinės pozicijos neužima, bet tai dar nereiškia, kad jis nesugrįš.

– Ar aš gerai supratau, kad, kol socdemams vadovaus G. Paluckas, Jūs nematote ne tik partijų susijungimo, bet net ir bendradarbiavimo galimybių?

– Tai yra netiesa. Mes su G. Palucku tikrai galime kalbėtis. Jis yra gana racionalus, konstruktyvus žmogus ir, jei jų vadovybėje būtų norų kokia nors forma bendradarbiauti, tikrai su juo susitarti galima. Kita problema – G. Paluckui sunkiai sekasi vadovauti partijai ir kažkaip neauga jo reitingas. Matėte, kaip jis netikėtai pralaimėjo Žirmūnuose. Bet tai nereiškia, kad tai yra žmogus, su kuriuo ar mūsų lyderis, ar mes negalime kalbėtis.

– Seime dirbate jau šeštą kadenciją. Ar toliau norite darbuotis parlamente? Ar dar nepavargote?

– Apie nuovargį nėra ko kalbėti. Tie, kurie pasirinkome politiko kelią, tikime ir suprantame, kad šis kelias yra gana nestabilus, bet kartu tai yra pakankamai įdomus darbas. Jeigu reikės dalyvauti rinkimuose ir matysime, kad dėl to kažkiek balsų partijai parinksiu, tai eisiu į rinkimus. Jeigu matysiu, kad nereikės, tai galvosiu apie tai, ką veiksiu toliau. Kol užtenka sveikatos, kol yra minčių, nieko neveikti labai sunku.

– Neoficialiai kalbama, kad Jūs turite ir planą B. Jei ne Seimas, tai siektumėte tapti KT teisėju?

– Tai nėra planas B ir tai nepriklauso nuo manęs. Aš tiesiog atitinku tuos reikalavimus, kad galėčiau užimti tas pareigas. Kandidatus į KT siūlo trys asmenys, o balsuoja Seimas. Taip kad čia mano sėkmė būtų diskutuotina.

Matyt, lengviau būtų patekti į kitą Seimą su šia partija. Sunku pasakyti, kokia bus pozicija, bet aš esu tam (kandidatuoti į KT teisėjus – LRT.lt) pasirengęs, kadangi seniai dirbau toje srityje, pradedant nuo pirmų bylų KT, nes atstovaudavau Seimui, ir baigiant teisingumo ministro pozicija, kuri yra labai susijusi. Tad ten (KT – LRT.lt) darbuotis man nebūtų didelis iššūkis.

– Seime Jums gana seniai lipdoma pilkojo kardinolo etiketė. Kaip į tai reaguojate?

– Tas epitetas turbūt atsiradęs dėl to, kad aš nemažą dalį gyvenimo dirbau patarėju įvairiose pozicijose: tiek prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, tiek premjero A. M. Brazausko, tiek premjero G. Kirkilo komandoje. Paprastai tuos žmones, kurie patarinėja, o ne veikia patys, vadina įvairiai. Bet kartais tie dalykai per daug sutirštinami, ypač kai priskiriami žmonės vienai ar kitai grupei.

Aš, mano supratimu, visą laiką buvau pakankamai savarankiškas ir būdamas patarėju reikšdavau tas mintis taip, kaip man atrodė. Mes, tie, kurie tiek metų esame politikoje, į epitetus nereaguojame. Tai manęs nei žeidžia, nei džiugina.