Lietuvoje

2019.10.08 13:59

Dėl nuolatinio skausmo moteris numetė 10 kilogramų: jauti tik skausmą ir daugiau nieko

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.10.08 13:59

Nuolatinį stiprų skausmą kenčiantys žmonės neretai jaučia depresiją, patiria psichologinių sutrikimų, negali atlikti elementarių darbų, konferencijos metu teigia Santaros klinikų specialistai. Čia pat veikianti Skausmo klinika ir priima tokius pacientus. Gydytojo Alfredo Vaitkaus teigimu, atliekamos invazinės procedūros gali sukelti komplikacijų, tačiau tokie atvejai – ypač reti.

Dvejus metus Skausmo klinikoje besilankanti Liudmila pasakoja, kad iki šiol jaučia stuburo skausmus, tačiau skausmas prieš kelerius metus buvo nepakeliamas. Dėl jo ji buvo numetusi 10 kilogramų: „Visai nėra apetito, dėl skausmo nieko negali valgyti, jauti tik skausmą ir daugiau absoliučiai nieko. Nėra gyvenimo“, – prisimena Liudmila.

Skausmo medicinos centro vedėjas A. Vaitkus sutinka, kad neretai pacientai, kenčiantys skausmą, negali atlikti kasdienių darbų, pavyzdžiui, pasidaryti valgyti, dėl to juos nuolatos persekioja neigiamos emocijos. Jis akcentuoja, kad ir lankantis Skausmo klinikoje skausmas nebūtinai dings – reikia nuolatinės priežiūros ir darbo, vengti tam tikrų veiksmų, tačiau situacija pagerėja.

Paklausus, ar pasitvirtino girdėti mitai apie klinikos procedūras, Liudmila nedaugžodžiauja: „Ta procedūra nebaisi. Skausminga, aišku, bet galima kentėti“, – juokiasi ji.

Gali sukelti ir komplikacijų

A. Vaitkaus teigimu, kartais procedūros gali sukelti komplikacijas, tačiau tokie atvejai – ypač reti. Gydytojas aiškina, kad taip gali nutikti dėl to, jog gydymo intervencijos atliekamos šalia nervų, o kartais šalia jų yra svarbūs žmogaus organai, pavyzdžiui, plaučiai, žarnynas, kepenys ar inkstai, dėl to kyla rizika. Vis dėlto didžiosios komplikacijos, dėl kurių išsivysto kokie nors sutrikimai, yra retos, o tokie atvejai – pavieniai.

„Tai gali būti organų pažeidimai ar infekcijos įnešimas procedūros metu, nuo to šimtu procentų neįmanoma apsisaugoti, tačiau, tokia galimybė yra viena iš keliasdešimt tūkstančių. Yra pasitaikę keletas atvejų, per 25 darbo metus buvo kelios infekcijos, keli plaučių pažeidimų atvejai, tačiau rimtos komplikacijos retos“, – LRT.lt sako A. Vaitkus.

A. Vaitkus išskiria, kad galima pastebėti tendencijas, kurios rodo, jog lietuviai yra pakankamai kantrūs ir vengia medikų. Jis svarsto, kad lietuviai linkę ne tiek kentėti, kiek nesirūpinti savo sveikata, tačiau, džiaugiasi gydytojas, ši situacija jau keičiasi.

Lietuviai linkę nesirūpinti sveikata

Anot pranešimo spaudai, galima teigti, jog prieš 25-erius metus pagalba buvo nepakankama, pacientai buvo priversti kentėti, o tai lemdavo prastą jų gyvenimo kokybę, neįgalumą. Iki šiol pacientų sąmonėje išlikę, jog reikia vartoti kraujospūdį ar gliukozės kiekį koreguojančius vaistus, o skausmą galima ir pakentėti, jo gydymas ne toks svarbus. Daugėjant skausmo klinikų bei lėtinį skausmą gydančių gydytojų, tokio mąstymo tendencijos palaipsniui kinta, teigiama pranešime.

„Pacientams skausmo malšinimo intervencijas atliekamos saugiai, gydytojui tiksliai taikant rentgeno kontrolę ar naudojant echoskopo aparatus. Skausmas gydomas ir naujais minimaliai invazyviais metodais, pavyzdžiui nervų šaldymu itin žema temperatūra ar stuburo kanalo sąaugų atidalinimu specialiais naviguojamais kateteriais“, – sako Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė prof. Jūratė Šipylaitė.

Anot A. Vaitkaus, centre gydomi pacientai su įvairiais skausmo sindromais. Dauguma besikreipiančiųjų skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras. Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros, kaklo, krūtinės, ypač dažnai dėl juosmeninės dalies skausmo.

A. Vaitkus pabrėžia, kad gydomi ir pacientai, patiriantys įvairių kitų skausmų, pavyzdžiui, sąnarių, įvairių nervų pažeidimo sukeltus skausmus bei su stuburu susijusį galvos skausmas.

Skausmas sukelia ir psichologinių sutrikimų

Pasak Skausmo medicinos centro gydytojos anesteziologės-reanimatologės Audrės Tylienės, dažnai pacientai tikisi stebuklingo ir greito rezultato, todėl, prieš pradedant taikyti gydymą, stengiamasi su pacientu aptarti jo lūkesčius ir realias galimybes padėti. Kaip sako ji, kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų. Jų priežastimi dažniausiai būna įvairios lėtinės degeneracinės ligos, įsisenėję, negrįžtami pokyčiai, kurie nulemia nuolatinius arba pasikartojančius skausmus, nervinių struktūrų dirginimą, pokyčius jose. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą netgi taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras.

Medikai dalijasi, kad mato daug pacientų, kurie yra iškankinti lėtinio skausmo ir dėl to patiria įvairių psichologinių sutrikimų, jaučia depresiją, yra nusivylę. Tokie pacientai yra vienas didžiausių Skausmo medicinos centro kolektyvo iššūkių ir neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų jiems susigrąžinti motyvaciją ir aktyviai įsitraukti į gydymo procesą.

Specialistų teigimu, neretai pacientas prašo stebuklingos piliulės ar procedūros, o patys mieliau renkasi stebėtojo vaidmenį. Geriausių rezultatų pavyksta pasiekti su tais pacientais, kurie bendradarbiauja ir gerai suvokia savo skausmo problemą – tai subjektyvus potyris, todėl gydymo rezultatas labai priklauso nuo paties paciento gebėjimo apibūdinti patiriamą skausmą, jo kokybinius parametrus, taikyto gydymo efektyvumą.

Pirmiausia, gydytojai konsultuoja pacientą, įvertina skausmą sukėlusias priežastis, diagnozuoja skausmo sindromus, peržiūri anksčiau taikytą gydymą vaistais, reabilitaciją, jei reikia, koreguoja gydymą. Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu.

Anot specialistų, neretai pacientai baiminasi, kad, pritaikius invazinį gydymą Skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės, o dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką. Gydytojai pabrėžia, kad klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas – gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija.

Pacientą į Skausmo kliniką siunčia šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Pacientams svarbu žinoti, jog vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4–5 mėnesius. Yra ir vadinami „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net ir skyrus maksimalias gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitas priemones, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai.

1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada Skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 4 tūkstančių per metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.