Lietuvoje

2019.10.07 21:22

Sinkevičius užsimena, kad „teršėjo mokestis“ – artima realybė: vis labiau įgyvendinamas ES, neišvengiamai ir Lietuvoje

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.10.07 21:22

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius po praėjusios savaitės klausymų Europos parlamente ministerijoje skaičiuoja paskutines dienas – oficialiai pareigas jis turėtų pradėti eiti lapkričio 1 dieną. Nors po klausymų pastebėta, kad jis buvo įsitempęs, turėjo šiokių tokių retorikos problemų, atsakymai dažnai buvo nekonkretūs, vis dėlto tai nesutrukdys jam tapti eurokomisaru Ursulos von der Leyen vadovaujamoje Europos Komisijoje. Tuo metu Vilniuje jau pasigirsta galimų ekonomikos ir inovacijų ministrų pavardės. Šia tema – žurnalistės Nemiros Pumprickaitės pokalbis su ministru, būsimuoju jauniausiu eurokomisaru V. Sinkevičiumi.

– Po praėjusios savaitės klausymų beliko formalumas. Jus galima sveikinti su naujomis atsakingomis pareigomis. Dėl to net labai stengėtės: susitikote su abiejų komitetų, kuriuose vyko klausymai, svarbiausiais nariais, dirbote su jums pavaldžių direktoratų žmonėmis. Ar tai prisidėjo, kaip manote, prie sėkmės?

V. Sinkevičius: Be jokios abejonės, bet ne tik tas buvo daroma dėl klausymų. Manau, ateinančių 5 metų darbas tiek tarp komisijos, tiek tarp parlamento turi būti kuo labiau suderintas. Jeigu mes iš tiesų norime pasiekti apčiuopiamų rezultatų, Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimas yra labai svarbus faktorius.

– Bet jokia paslaptis, kad jums teks dirbti vadovaujamam Franso Timmermanso, o tai labai ambicingas, energingas, profesionalus...

V. Sinkevičius: Labai keista, kad Lietuvoje tas pabrėžiama, kai kiekvienas komisaras dirba „po viceprezidentu“. Yra trys viceprezidentai, ir kiekvienas komisaras taip dirbs, taip yra ir dabar. Kodėl tai išskiriama kaip kažkokia problema? Labai džiaugiuosi – F. Timmermansas yra puikus politikas.

– Jūs buvote susitikęs su juo?

V. Sinkevičius: Kelis kartus, nes prieš pačius klausymus turime susiderinti, netgi ką kalbėsime ir klausymuose, nes ką kalbėsiu aš, vėliau jam panašūs klausimai bus užduodami jo klausymo metu – rytoj, antradienį.

– Bet kuriuo atveju tai yra žmogus, kuris ryškus, žinomas ir ne pirmus metus dirbantis Briuselyje. Galbūt todėl visi svarsto, kad jūs nebūsite visiškai savarankiškas, nes jūs jaunas ir tik pradedate karjerą Briuselyje. Jūs esate pasirengęs būti paklusnus ir sukalbamas su F. Timmermansu?

V. Sinkevičius: Man atrodo, kad labai aiškiai mano misijos laiške yra parašyta tai, ką aš turiu įgyvendinti, ir mūsų sinergija su F. Timmermansu yra akivaizdi, kalbant apie Bioįvairovės strategiją, kurią turiu pateikti per pirmąsias 100 dienų. Viceprezidento F. Timmermanso pagrindinis darbas bus užtikrinti, kad ta Bioįvairovės strategija atsispindėtų ir kituose sektoriuose, būtų suderinta su žemės ūkio, pramonės, energetikos, kitais sektoriais. Kad tai nebūtų tiktai „aplinkos failas“, tai, manau, čia yra labai teisingi sprendimai, labai teisingi akcentai sudėlioti prezidentės Ursulos von der Leyen, norint iš tiesų užtikrinti, kad tie strateginiai tikslai būtų pasiekiami. Nedažnai, deja, bet būdavo, kad vienas komisaras siekia atkurti bioįvairovę, kai kito komisaro galbūt netiesiogiai, bet subsidijomis yra skatinamas bioįvairovės nykimas. Tai privesdavo prie to, kad 2010 m., o dabar matome ir 2020 m., tikslai yra neįgyvendinti.

– Sutikite, kad F. Timmermanso pečiai tarsi atidarys duris jums, nes jūsų amžius nebūtinai bus privalumas sprendžiant kai kuriuos klausimus. O kai reikės tokių politinių sprendimų kituose direktoratuose, kitose srityse, tai turėtų būti jums didelė parama.

V. Sinkevičius: Pirmiausia Komisijos darbas yra organizuojamas kolegialumo principu, ir visi sprendimai yra priimami bendru sutarimu, todėl nesutinkant vienam iš komisarų sprendimas negali būti priimtas.

– Dabar apie frakciją. Euroskeptikai, Identiteto ir demokratijos frakcija, atrodo, buvo prieš jus vienintelė, bet frakcijos kolega irgi pagarsėjo. Buvęs frakcijos Lietuvos Seime kolega Stasys Jakeliūnas net laišką parašė. Ar turite paaiškinimą, kuo taip neįtinkate buvusiam kolegai? Jūs kalbėjote su juo?

V. Sinkevičius: Ne, ir neieškau paaiškinimo – tai yra jo pozicija. Kiekvienas laisvas turėti savo poziciją.

– Vis tiek turbūt klausimas jums kyla, kuo taip jį užrūstinote. Kodėl žmogus imasi net laiškus rašyti išvažiavęs iš Lietuvos, nepatenkintas jūsų kandidatūra. Jis reiškė kokias nors pretenzijas Lietuvoje iki tol?

V. Sinkevičius: Ne, iki tol Lietuvoje jokių pretenzijų negirdėjau.

– Ir nebandėte aiškintis, kodėl jis dabar toks piktas pasidarė?

V. Sinkevičius: Tikrai turėjau kitų darbų ir toliau susitelkiu į tuos darbus.

– Bet, kaip suprantu, grįždami atgal, skridote vienu lėktuvu, bet vienas kitam nesiteikėte net „labas“ pasakyti.

V. Sinkevičius: Na, mes nesėdėjome šalia.

– Bet tai netrukdo pasisveikinti. Gerai, kad ir kaip mėgintumėte dabar įrodinėti savo artumą su žaliaisiais, su europiniais žaliaisiais, tą turbūt būtų sunku padaryti. Bet atrodo, kad tai irgi galėjo būti palankus faktorius, nes jeigu jūs būtumėte tikras žaliųjų kandidatas, tai kitos partijos greičiausiai būtų priekabiau žiūrėjusios?V. Sinkevičius: Manau, pirmiausia reikėjo atsisėdus ten per tas 3 valandas pasirodyti gerai ir atsakyti kuo išsamiau į visus klausimus, parlamentarams parodyti, kad yra politinė lyderystė, yra suvokimas tos srities, yra labai aiškūs akcentai. O visa kita jau yra antraeiliai dalykai, ir jeigu nebūčiau pateikęs aiškių atsakymų...

V. Sinkevičius: Manau, pirmiausia reikėjo atsisėdus ten per tas 3 valandas pasirodyti gerai ir atsakyti kuo išsamiau į visus klausimus, parlamentarams parodyti, kad yra politinė lyderystė, yra suvokimas tos srities, yra labai aiškūs akcentai. O visa kita jau yra antraeiliai dalykai, ir jeigu nebūčiau pateikęs aiškių atsakymų...

– Net ir žalieji nebūtų išgelbėję?

V. Sinkevičius: Manau, niekas nebūtų išgelbėjęs.

– Jūsų žalieji, Lietuvoje jus delegavę, pirmiausia apie jokią klimato kaitą ar lyčių lygybę nekalba, bet kalba apie blogus konservatorius, kurie neleidžia dirbti, apie V. Pranckietį, kuris niekaip neatsistatydina, nesitraukia iš posto. Ar jūsų planuose, ne vien tiktai tekstuose, ne tiktai jūsų klausymuose išsakytose mintyse, yra virtimas europiniu žaliuoju, ne tik lietuvišku?

V. Sinkevičius: Esu sakęs, kad tai turėtų būti ir partijos strateginis tikslas.

– Lietuviškos partijos, turite galvoje? Ir ką jūs ketinate padaryti, kad taip atsitiktų? Kaip jūs ketinate priartinti savo žaliuosius prie europinių žaliųjų?

V. Sinkevičius: Kuo toliau, tuo labiau turėtume dirbti kartu. Galų gale susipažinti yra įvairūs renginiai ir yra įvairių planų. Manau, ta veikla būtų įdomi ir patiems partijos nariams, o vėliau tai jau yra partijos sprendimas. Ar tapti Europos žaliųjų nariais, ar netapti – tai vis dėlto spręs partija.

– Klausymuose kalbėjote apie elektromobilius, kad ES galėtų pasivyti amerikiečius, bet jūsų partijos vadas važinėja tokiu monstru, kad aplinkosauga tikrai rauda.

V. Sinkevičius: Tokio nesu matęs. Tiesą sakant, apie šį automobilį girdžiu iš visų, bet nesu nė karto jo matęs, nė karto. Man įdomu, ar išvis egzistuoja tas automobilis.

– Tai gal jūs laisvalaikio nematėte partijos pirmininko?

V. Sinkevičius: O jūs matėte?

– Aš tikrai neseku jo.

V. Sinkevičius: Lygiai taip pat ir aš. Dar kartą sakau, to tikrai nemačiau. Bet naujasis principas „teršėjas moka“ taikomas apmokestinant automobilius. Manau, galbūt ir tuos, kurie važinėja dideliais taršiais automobiliais, privers susimąstyti. Be jokios abejonės, labai svarbu, kad šalyje būtų plėtojamas tinklas, kur galima būtų pasikrauti elektromobilius. Džiaugiuosi miestų iniciatyvomis, kurie suteikia nemokamą parkavimą, važiavimo liniją elektromobiliams. Visos tos skatinimo priemonės tik į naudą.

– Tai jūs pasisakytumėte už automobilių taršos mokestį, kuris dabar Lietuvoje kaip tik ketinamas įvesti?

V. Sinkevičius: Nesu susipažinęs konkrečiai su dabartiniu, kokia yra ta formuluotė. Bet iš esmės principas „teršėjas moka“ kuo toliau, tuo labiau bus įgyvendinamas ES, neišvengiamai ir Lietuvoje.

– Vytenis Andriukaitis, dabartinis eurokomisaras, yra kalbėjęs, kad patyrė didelį lobistų spaudimą, kad ėjo įvairios lobistų grupės ir bandė paveikti vienus ar kitus jo sprendimus. Kiek jūs esate pasirengęs atsispirti, nes bent jau tokioje žuvininkystėje, regis, turėtumėte susidurti?

V. Sinkevičius: Manau, ir aplinkoje lygiai taip pat, tačiau yra galiojantys teisės aktai, visa darbotvarkė yra viešinama, visi susitikimai yra protokoluojami, ir nematau, nedarau iš to didelės dramos ar tragedijos. Lygiai taip pat ir čia, būdamas ministru, stengiausi viešinti savo darbotvarkę, kad ji būtų vieša visuomenei, kad visuomenė galėtų susipažinti su mano kasdiene veikla.

– Išvykdamas iš Lietuvos atsiduriate tarsi per atstumą nuo savo partijos, nors esate vicepirmininkas, valdybos, tarybos narys, Vilniaus miesto skyriaus vadovas.

V. Sinkevičius: Negalėsiu eiti tų pareigų, nes jos yra nesuderinamos su mano dabartine veikla, šių pareigų turėsiu atsisakyti.

– Atsistatydinsite?

V. Sinkevičius: Taip, tapęs eurokomisaru. Tai yra nesuderinama.

– Bet kiek ketinate apskritai būti partijos dalimi, reikšti savo nuomonę, matyti partijos gyvenimą, net nebūdamas pareigose? Trauksitės iš partijos?

V. Sinkevičius: Iš partijos nesitrauksiu, nes partijos nariu galiu būti, negaliu tik eiti vadovaujamų pareigų partijoje.

– Tai partijoje liksite. Kiek ketinate dalyvauti joje?

V. Sinkevičius: Tiek, kiek bus laiko, ir tiek, kiek bus reikalingas mano patarimas.

– Jūs buvote tarsi šioks toks oponentas Ramūnui Karbauskiui, labiau rėmėte Seimo pirmininką, buvote ir premjerui artimas žmogus. Tarsi čia tas principas negalioja, kad esate išsiunčiamas ir tada palengvėja R. Karbauskiui, rankos atsiriša?

V. Sinkevičius: Tikrai nemanau. Man tie pasvarstymai labai keisti, nes buvo visko per tuos metus, bet mes tikrai galime išsakyti skirtingas nuomones vienu ar kitu klausimu. Taip yra nutikę ir su kitais partiečiais ne kartą, ir tai yra absoliučiai normalu, kad yra diskusijų kultūra.O kad būčiau kažkoks konkurentas, tai visiškai nesutinku, nes partijos pirmininką išrinko visai neseniai, prieš pusantrų metų, ir jis pasitikrino pasitikėjimą partijos taryboje, vėliau po trejų rinkimų. Tada lygiai taip pat didžiule persvara jam buvo uždegta žalia šviesa dirbti toliau.

– O apie savo įpėdinį ministerijoje galvojate, kas užims jūsų vietą? Šiandien susitikę su premjeru turbūt apie tai kalbėjote?

V. Sinkevičius: Ne, nekalbėjome apie tai, nes, pirma, dar nesu patvirtintas. Spalio 23 d. tik įvyks greičiausiai galutinis balsavimas. Antra, vis dėlto tai yra koalicijos susitarimas, mes nesame vienintelė valdančioji partija, tai turėtų spręsti koalicijoje kartu su partneriais, ir aš manau, kad jie ras sprendimą. Be to, tikiu, kad ir prezidentas neliks nuošalyje.

– Algirdo Butkevičiaus pavardė minima. Jums priimtinas būtų šis kandidatas vietoj jūsų?

V. Sinkevičius: Tikrai nesiimsiu vertinti nė vieno kandidato. Dabar atvažiavau iš kitos studijos, ten manęs klausė apie Arvydą Vaitkų, jūs klausiate apie Algirdą Butkevičių. Nevertinsiu nė vieno iš kandidatų. Manau, tai turėtų, kaip ir minėjau, būti koalicijos susitarimas. Žmogus, be jokios abejonės, turės būti tinkamas ir premjerui, ir prezidentui. Sėkmingai išdėstyti savo viziją, kaip jis ketina perimti ir baigti tuos darbus. O liko laiko visai nedaug – vos metai.

– Metus pradėjote siekdamas tapti Vilniaus meru, buvo nesėkmingi rinkimai. Metų pabaigoje tapote eurokomisaru, ir tai buvo didelė sėkmė. Sakyčiau, įspūdis toks, kad esate nusitaikęs į postus bet kur, kad tik aukščiau. Karjerizmas yra jums svetimas bruožas ar nesvetimas – kaip vertinate pats?

V. Sinkevičius: Manau, rinkimai Vilniaus mieste buvo labai sėkmingi. Valstiečių frakcija niekada nėra istoriškai turėjusi nė vieno mandato taryboje, o mes laimėjome 3 mandatus.

– Kalbate kaip R. Karbauskis.

V. Sinkevičius: Šiuo atveju mano misija tikrai buvo įgyvendinta neblogai.

– Tai kaip su ta karjera?

V. Sinkevičius: Labai natūraliai.

– Linkiu sėkmės einant naujas pareigas.

Dienos tema. Virginijus Sinkevičus: principas „teršėjas moka“ kuo toliau, tuo labiau bus įgyvendinamas ES, neišvengiamai ir Lietuvoje