Didinti mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algas bei doktorantų stipendijas, mažinti atotrūkį tarp kaimų ir miestų mokyklų bei trečdaliu sumažinti jaunimo nedarbą. Tokius tikslus kėlė Vyriausybė, pristatydama švietimo sistemos reformą. Ir nors dalis darbų jau įgyvendinta, ministras pripažįsta, kad dalis jų yra įstrigę, o kai kurie – suplanuoti per daug optimistiškai.
Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.
Vyriausybės atstovai teigė, kad vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Esminis tokio atnaujinimo tikslas, kaip teigia Vyriausybė, yra Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis. Taip pat siekiama gerinti mokinių rezultatus, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti žmogiškuosius išteklius ir t. t.
Struktūrinę švietimo reformą valdžia suskirstė į penkias dalis. Pirmoji – ugdymas ateičiai. Nurodoma, kad ja siekiama užtikrinti gilesnį išmokimą, subalansuojant dalykinį turinį ir 21 a. būtinų gebėjimų ir kompetencijų ugdymą, žinių patikrinimus orientuoti į gebėjimų vertinimą, modernizuoti mokymosi priemones ir aplinkas.
Antroji dalis skirta vaikų gyvenimui po mokyklos. Kaip teigiama Vyriausybės puslapyje skelbiamame reformų pristatyme, ja siekiama sukurti sąlygas didesniam neformaliojo švietimo prieinamumui, modernizuoti neformaliojo švietimo turinį ir priemones.
Trečiojoje dalyje nurodoma saugios mokyklos svarba. Šios dalies tikslas – sukurti sąlygas suteikti laiku reikiamą pagalbą vaikams, mažinti patyčias, didinti mokinių motyvaciją, gerinti pasiekimus, lengvinti grįžtančių į Lietuvą vaikų integraciją.
Ketvirtoji dalis skirta mokyklų tinklo optimizacijai ir švietimo paslaugų kokybės bei mokytojų prestižo didinimui. Šia dalimi keliamas tikslas užtikrinti vienodas mokymosi sąlygas visiems mokiniams, įvedant klasės krepšelį. Taip pat mokytojo profesiją padaryti prestižine, sukurti optimalų visos apimties mokytojų darbo etatų skaičių, pedagogus rengti geriausiose aukštosiose mokyklose. Siekiama skatinti jungtis mokyklas, taikyti tikslinę kokybės užtikrinimo paramą mokykloms, įvedant kokybės krepšelį, taip užtikrinti geriausią švietimo paslaugų kokybę mokiniams.
Galiausiai, penktojoje dalyje dėmesys skiriamas aukštajam mokslui. Čia dėmesys skiriamas universitetų ir profesinių mokymo įstaigų tinklams optimizuoti, paslaugų kokybei gerinti, dėstytojų ir tyrėjų prestižui.
Visoms reformoms buvo numatyti darbų grafikai su konkrečiomis datomis, iki kurių ketinama įgyvendinti. Portalas LRT.lt su klausimais kreipėsi į premjero patarėją švietimo klausimais Unę Kaunaitę, tačiau atsakymus pateikė Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius.
Darbai – nuo patyčių prevencijos iki universitetų jungimų
Paklausti, kokius numatytus darbus pavyko įgyvendinti, Vyriausybės atstovai teigė, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse pakeisti arba keičiami finansavimo modeliai: įvesta klasės krepšelio sistema, pakeitusi mokinio krepšelį, patvirtinta nauja profesinio mokymo finansavimo metodika, aukštosioms mokykloms skiriamos lėšos susietos su studentų skaičiumi, kokybiška moksline veikla.
„Kitus aukštojo mokslo finansavimo modelio pakeitimus numatoma priimti šį rudenį“, – teigiama Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus atsakymuose.
Be to, teigiama, kad didelis dėmesys reformos kontekste skirtas žmonėms, dirbantiems švietimo sistemoje. Tarp pasiekimų vardijamas nuo 2016-ųjų 40 proc. padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis bei nuo šių metų sausio 1-osios apie 83 proc. padidinta doktorantams teikiama parama.
„Nuo 2019-ųjų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas vidutiniškai 10 proc. Taip pat šį rugsėjį pilna apimtimi įvesta mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema“, – teigė Vyriausybės atstovai. Taip pat nurodoma, kad įvedant etatinio darbo užmokesčio sistemą pedagogų atlyginimams per dvejus mokslo metus papildomai skiriama apie 95 mln. eurų.
Komentuodami ugdymo ateičiai sritį Vyriausybės atstovai teigė, kad buvo parengtos ir švietimo bendruomenei pristatytos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, pagal kurias bus rengiamos naujos ugdymo programos.
„Dauguma mokyklų šiemet aprūpintos modernia įranga: 672 mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą, gavo gamtamokslinio tyrinėjimo priemonių ir 533 mokykloms, vykdančioms pagrindinio ugdymo programą 5–8 klasėse, pristatytos gamtos ir technologijų mokymo priemonės“, – komentavo Vyriausybės atstovai.
Atsakymuose jie taip pat teigė, kad, siekiant saugios mokyklos kiekvienam vaikui, daugiau nei 1,5 tūkst. mokymo įstaigų įdiegtos prevencinės programos, o 227 mokyklose papildomai teikiama psichologinė pagalba. 35-iose savivaldybėse padidintas ir psichologo pareigybių skaičius. Be to, siekiant kokybiško gyvenimo po mokyklos didinamos lėšos neformaliajam švietimui, o tai lėmė, kad dalyvavimas jame padidėjo 30 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys Seime surengtoje konferencijoje „Specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemos ir perspektyvos“ taip pat kalbėjo apie saugios mokyklos sritį: „Idėja yra suakumuliuoti šiame strateginiame projekte visas priemones: ir struktūrinių fondų, ir ES projektų, Vyriausybės, ministerijos priemonių tam, kad mes tą problemą galėtume spręsti kompleksiškai. Mano požiūriu, tai yra labai gera idėja ir jau yra rezultatai ir tų rezultatų bus.“
Viceministras taip pat sakė, kad reikia ne tik galvoti apie proveržį su naujais projektais, bet ir garantuoti, kad veiktų tai, kas jau yra įvykę.
Taip pat nurodoma, kad peržiūrimas įvairių įstaigų tinklas. Praėjusiais metais buvo reorganizuotos 8 profesinės mokyklos. Šiemet jų šalyje veikia 60, numatoma, kad kitais metais bus reorganizuojamos dar penkios.
Aukštųjų mokyklų tinkle baigtas vienas iš kelių suplanuotų universitetų jungimų. Galutinai sujungti Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Tačiau nukeltas Šiaulių ir Vilniaus universitetų jungimas, įstrigęs ir Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų susijungimas.
Ne viskas vyksta pagal planą
Vyriausybės atstovai pripažino, kad kai kurie numatyti darbai vėluoja. Pavyzdžiui, „Ugdymo ateičiai“ projekte turinio atnaujinimo darbai buvo planuojami anksčiau. Tačiau, kaip teigiama, šioje srityje itin svarbus suderinimas su švietimo bendruomene.
Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad ugdymo turinio pokyčiai buvo suplanuoti pernelyg optimistiškai. Ministras teigė, kad tokie pokyčiai negali įvykti per metus ar dvejus, tačiau dabar atsirado ir, jo teigimu, kontroversiškų pasiūlymų.
„Net lituanistai turi dvi stovyklas, priešingai galvojančias, kaip reikėtų tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą. Reikia labai daug darbo, kad būtų galima suderinti tuos požiūrius. Dabar turime tik gaires, kurias aprobuosime Bendrojo ugdymo taryboje, ir pradėsime procesą. Jis tikrai buvo suplanuotas pernelyg optimistiškai.
Tai yra darbas, kuriam reikia pasiruošti, reikia išbandyti, nepadaryti klaidų, parengti mokytojus, priemones ir tik tada diegti Lietuvoje. Nuo dabartinio plano reikės atsitraukti, nes jis visiškai nerealus. Tačiau mes jį pakeisime, padarysime realų“, – kalbėjo A. Monkevičius, teigdamas, kad naujas ugdymo turinys mokyklas galėtų pasiekti 2022 metais.
Problemų iškilo ir vykdant vieną didžiausių reformų – mokytojo etatinio darbo užmokesčio sistemos įvedimą. Praėjusį rudenį, vos jai startavus, mokytojai pradėjo piktintis neaiškia sistema bei nepakankamais atlyginimais. Tai net išprovokavo streiką, trukusį visą mėnesį. Atsižvelgiant į mokytojų reikalavimus, etatinio darbo užmokesčio sistemą imta tobulinti, kai kurie pokyčiai įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo.
„Esminis pokytis – etato sandara. Etatą sudarys ne 3, kaip buvo iki šiol, o 2 grupės darbo valandų: pamokoms, pasiruošimui, mokinių pasiekimų vertinimui, vadovavimui klasei – 1010–1410 val. per metus. Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12–20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys“, – portalui LRT.lt nurodė ŠMSM.
Universitetų jungimai – su trukdžiais
Vyriausybės atstovų pateiktuose atsakymuose taip pat teigiama, kad, atliepiant universitetų bendruomenių siūlymus bei vertinant aukštųjų mokyklų autonomiją, koreguojami universitetų tinklo optimizavimo, kitaip tariant – universitetų jungimo, planai.
Kiek anksčiau A. Monkevičius duodamas interviu portalui LRT.lt sakė, kad Lietuvoje vykdomi universitetų jungimai Europoje būtų priskiriami prie nesėkmės atvejų. Tuomet ministras kalbėjo, kad pertvarkos planas buvo viską padaryti labai staigiai.
„Europos universitetų asociacija yra du kartus išleidusi savo tyrimus ir rekomendacijas, kaip sėkmingai jungiami universitetai Europoje, kokie yra sėkmės ir nesėkmės atvejai. Visi atvejai Lietuvoje būtų priskirti nesėkmės atvejams, nes viskas daroma ne per bendruomenių suartinimą, skatinimą ir bandymą investuoti į projektą, uždegantį bendruomenes sunkiam darbui“, – anksčiau portalui LRT.lt duotame interviu sakė ministras, teigęs, kad jungimams reikėjo gerokai daugiau laiko.
Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad kiek lėčiau, nei tikėtasi, juda dalies STEAM centrų įkūrimo projektai. Tačiau, kaip teigiama, jau pasirašytos sutartys su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, pradėti įgyvendinti metodinių STEAM centrų kūrimo projektai, atlikti kiti darbai.
Kaltina biurokratus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis portalui LRT.lt pripažino, kad yra nemažai problemų, susijusių su švietimo reformos vykdymu. Tiesa, jis čia įžvelgia skirtinguose ministerijos skyriuose dirbančių specialistų kaltę.
„Užsiimama politikų priimtų sprendimų sabotažu. Ministro pakeitimas turėjo būti pozityvus veiksmas, bet suprantame, kad departamentai ir biurokratinės mašinos, kurios yra ministerijoje, dirba taip, kaip anksčiau, stabdo viską, kas įmanoma. <...>
Manau, kad labai daug darbų yra padaryta ir bus daroma. Neatsimenu, kad kuri kadencija būtų ėmusi vykdyti tiek pozityvių reformų švietimo srityje. Bet ar viską pavyks padaryti, pasakyti sunku. Tikiuosi“, – komentavo R. Karbauskis.
Švietimas – pasmerktas reformoms
Ilgus metus švietimo srityje dirbanti Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė kalbėjo, kad švietimo reformas siekiama vykdyti nuolat – su kiekviena nauja valdžia. „Švietimas yra pasmerktas reformoms – tiek sisteminėms, tiek dalinėms“, – portalui LRT.lt teigė profesorė. Tiesa, ji išskyrė šią valdžią iš kitų, sakydama, kad kai kurie jos sprendimai atrodo desperatiški ir trūksta sisteminio požiūrio į švietimo sistemą ir jai reikalingus pokyčius.
VU profesorė kalbėjo, kad kai kurie darbai nevyksta, nors sprendimai dėl jų yra priimti. Kaip pavyzdį ji minėjo geros mokyklos koncepcijos gaires, kurios, jos teigimu, priimtos buvo prieš porą metų, tačiau į priekį nėra pasistūmėta.
Anot V. Targamadzės, vykdant švietimo reformą šioje Vyriausybės kadencijoje yra priimta sprendimų, kurie naudingi ne visiems švietimo bendruomenės nariams. Pavyzdžiui, mokyklų finansavimo pokyčiai. Vykdant reformą nuo vadinamojo mokinio krepšelio buvo pereita prie klasės krepšelio. Tai reiškia, kad mokyklos finansuojamos atsižvelgiant ne į mokinių, o į suformuotų klasių skaičių.
„Jei žiūrėtume iš didelės mokyklos pozicijos, klasės krepšelis nėra labai gerai, nes dirbti su 30 vaikų klasėje nėra tas pats, kas dirbti su 8 ar 12 vaikų, kaip yra finansuojamos klasės mažesnėse mokyklose. Šiuo atžvilgiu didesnės mokyklos skriaudžiamos, gauna mažiau pinigų. Tačiau mažoms mokykloms tai yra gelbėjimosi ratas. Bet vėlgi atsiranda niuansų.
Pavyzdžiui, jei trūksta vieno mokinio (kad būtų sudaryta klasė – LRT.lt), tada savivaldybė, jei duoda leidimą, turi ieškoti pinigų arba mokykla pati turi ieškoti pinigų, kad tokia klasė veiktų ir ji nebūtų jungtinė. Yra įvairios galimybės“, – komentavo profesorė.
Be to, ji pabrėžė, kad reikėtų neišskirti atskirų reformos dalių, o žiūrėti į ją kaip į visumą. Pavyzdžiui, kaip kalbėjo V. Targamadzė, labai svarbu kalbėti ir apie mokytojų etatinio darbo apmokėjimo pertvarką, praėjusį rudenį išprovokavusią mėnesį trukusį pedagogų streiką. Po jo sistema buvo peržiūrėta ir nuo šių metų rugsėjo mokyklas pasiekė kiek pakoreguotas modelis.
Tačiau V. Targamadzė kalbėjo, kad dar prieš reformos įgyvendinimą buvo transliuojama klaidinga žinia, esą pedagogams bus sumokėta už visus jų atliktus darbus. Pasak profesorės, pedagogo veiklos pobūdis toks, kad, nepriklausomai nuo to, ar dirbi bendrojo ugdymo, ar aukštojoje, ar profesinėje mokykloje, už visus darbus sumokėta nebus. Ji teigė nepritarianti nei pirminiam etatinio modelio variantui, nei tam, kuris veikia dabar.
Ir nors pasigirdo kalbų apie etatinio darbo apmokėjimo reformos atšaukimą, V. Targamadzė ragina nedaryti nepamatuotų žingsnių. Jos teigimu, reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti, kad augant darbo krūviui didėtų ir mokytojų atlyginimai.
„Prisiminkime, kad ne viena ministrė modelį įvedė. Tai buvo bendras darbas su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tai buvo svarstoma prezidentūroje, tai žinojo Vyriausybė, tvirtino Seimas. Kodėl tada buvo prastumtas nepamatuotas modelis?
Dabar, man atrodo, reikia atsisėsti, nebeieškoti kaltų, o pasižiūrėti, ar galima taisyti šį modelį, ar reikia jį keisti iš esmės, kad jis būtų adekvatus mokytojo darbo specifikai. <...> Man nepatinka, kad yra viešai kalbama, kad modelis yra teisingas, kad net estai jo pavydi. Taip, teoriškai mes galime prigalvoti įvairių modelių, bet ar jie veikia praktikoje? Tačiau atšaukti skubėti nereikėtų“, – kalbėjo profesorė.
Problemų, anot V. Targamadzės, yra ir ruošiant bendrojo ugdymo programų gaires. Ji sakė, kad iki šiol nėra aiškūs programų gairių siekiai ir nesutarta, kam jos skirtos: programų rengėjams, visuomenei ar pan. Kaip sakė profesorė, neaišku, kodėl atsakingų institucijų specialistai vis dar neparuošė minėtų gairių bei kodėl nėra atsižvelgiama į mokslininkų pasiūlymus.
„Buvo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus pasiūlymas, kad jas rengtų kompetentingi žmonės, dirbantys pedagogų rengimo centruose. Deja, į tai atsižvelgta nebuvo. Reikia suprasti, <...> kad tai sudėtinga parengti. Be to, nepamirškime, kad buvo sustabdyti pirkimai, kuriems buvo numatyti pinigai. Tai kur eina tie pinigai? Ar ten, kur reikėtų? Ar negalima paieškoti galimybių apmokėti mokslininkams, kurie atsitraukia nuo darbų, kad jas parengtų? Mokslininkai jau net sutinka be atlygio parengti gaires, nes mato, kad tai įstrigę. Tačiau tokio poreikio nebuvo“, – dėstė profesorė V. Targamadzė.
