Lietuvoje

2019.10.07 10:41

Beveik dešimtadalis ugdymo įstaigų veiklą vykdo be higienos pasų

Dovilė Lisauskaitė , Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.07 10:41

Apie 8 proc. Lietuvos ugdymo įstaigų veiklą vykdo be leidimų – higienos pasų. Daugiausia tokių įstaigų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tokios įstaigos turėtų būti uždarytos. Ugdymo įstaigų atstovai sako, kad į nuolat besikeičiančius higienos reikalavimus nespėja reaguoti.

Sostinės vienas iš 46 darželių veiklą vykdo neturėdamas higienos paso. Viena iš kliūčių jį gauti – medinė kapstyklė, kuri pastatyta vos prieš penkerius metus pagal tuomet galiojusius saugumo reikalavimus.

„Nesaugu vaikams pagal naujus reikalavimus. Medinė karstyklė yra per aukšta ir siauroka. Dabar galvos skausmas demontuoti, nes nėra taip paprasta. Ten giliai įbetonuota ir dabar turime skelbti konkursą, kas tai atliks“, – sako laikinoji darželio vadovė Sandra Neldner.

Suremontuota mokykla Kaune neturi higienos paso, o to priežastis – 1938 metais statytoje mokykloje nerestauruoti laiptai ir turėklai.

„Yra daug elementų architektūrinio paveldo ir tuos elementus pakeisti reikia, o kol jų nepakeis – neatitinkame higienos reikalavimų. Kaip pavyzdys – turėklas. Mes turime padaryti taip, kaip buvo sugalvota architektų. Tai užima laiko. Savivaldybė jau yra investavusi 400 tūkstančių, padaryti didžiuliai rėminėtai ir vienoje ir kitoje vietoje“, – teigia Kauno jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagunavičius.

Pagrindinės priežastys, kodėl neišduodami pasai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, – per didelis vaikų skaičius grupėse, netinkamos patalpos, nėra ar nepakankamo aukščio žaidimo aikštelių tvoros; bendrojo ugdymo įstaigoms – netinkamos patalpos ir popietinės pamainos pradinukams.

Savivaldybės, kurioms ir priklauso ugdymo įstaigos, teigia žinančios problemas ir tikina darančios viską, kad trūkumai būtų pašalinti. Visgi pasigenda ilgalaikės strategijos ir aiškių higienos reikalavimų.

„Jei ta priežastis iškyla, tai sprendžiama, bet aspektas tas, kad ji sprendžiama sistemiškai atnaujinat pastatus, modernizuojant, kad atitiktų šiuolaikinei mokyklai keliamus reikalavimus, nes netikslinga tvarkyti tik tam tikrą to pastato dalį“, – tikina laikinoji Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Visockienė.

Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė sako, kad reikia ilgalaikės strategijos šiais klausimais, nes žaidimų aikštelės negali būti keičiamos beveik kasmet.

„Norisi strategijos, nes kai kažką įrengiame – aikšteles ar turėklus – tai neįrengiame metams, o 10 metų. Tai tos strategijos norisi, kad ir mes laikytumėmės tų standartų“, – sako ji.

Nepašalinus trūkumų, ugdymo įstaigos turėtų būti uždarytos, nors tokių atvejų dar nepasitaikė, taip pat gresia baudos, siekiančios nuo 150 eurų.

„Visi reikalavai, kurie atsiranda, atsiranda pagrįstai. Ekspertų siūlymai tokie, pasaulinė praktika tokia. Nelaimingų atsitikimų yra nemažai“, – tikina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė.

8 procentai ugdymo įstaigų Lietuvoje neturi higienos paso, daugiausia jų – didžiuosiuose miestuose.