Lietuvoje

2019.10.06 22:01

Partizanai ir už laisvę žuvusiųjų giminaičiai pagerbė Ramanausko-Vanago atminimą: „jo bijojo visi kaip reikiant“

Vilniuje pagerbtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovo ir ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko- Vanago atminimas. Pernai jo palaikai rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse, nežymėtame kape, ir spalio 6-ąją palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone. Vyriausybė prieš kelias dienas paskelbė, kad iki vasaros A. Ramanauskui-Vanagui bus pastatytas paminklas ir antkapis.

Partizanų vado kapas ir pirmosios rudens snaigės, išgyvenusieji partizanai ir už laisvę žuvusiųjų giminaičiai, gėlės ir vainikai – taip pagerbiamas A. Ramanauskas–Vanagas, kurio palaikai čia, Antakalnio kapinių valstybės vadovų panteone, palaidoti lygiai prieš metus.

„Reikia suprasti, ką reiškia neturėti ir nežinoti, kur tavo tėvas, kur tavo brangus žmogus, kur jo ilsisi palaikai. Kiek aš ieškojau, kiek aš važinėjau, bet kokią žinelę gaudavus važiuodavau“, – pasakoja A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Dar prieš kiek daugiau nei metus, A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo visai netoli, už Antakalnio kapinių tvoros. Šiose apleistose, kažkada nusikaltėliams ir buvusiųjų režimų atstumtiesiems skirtose Našlaičių kapinėse.

„Ir labai man skaudu kaip dukrai atsiminti ir žinoti, kaip jis buvo įmestas į tą duobę, paslapčia, nakčia, atvežtas su kriminaliniais nusikaltėliais. Dar ir cheminės medžiagos buvo naudojamos, kad neatpažintų“, – dėsto A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Vis dėlto istorikų prielaida pasitvirtino – rasti palaikai buvo A. Ramanausko-Vanago. DNR ekspertizė nepaliko abejonių ir dėl tapatybės, ir dėl egzekucijos žiaurumo. Pagerbti savo vado susirinko ir buvę bendražygiai.

„Dievas dar duoda jėgų palydėti vadą, su kuriuo išdirbome pusantrų metų, kaip štabo darbuotojas ir Dzūkijos partizanas vieną kepalą duonos valgėme“, – prisimena buvęs partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

„A. Ramanausko-Vanago bijojo visi kaip reikiant. Labai puikus, kaip dabar prisimenu, aukštas vyras, lieknas toks“, – teigia buvęs A. Ramanausko-Vanago ryšininkas Tomas Algirdas Volungevičius.

A. Ramanauskas-Vanagas dirbo mokytoju, tačiau karo pabaigoje sovietams vėl okupavus Lietuvą pasuko į miškus ir prisijungė prie partizanų.

1949 m. vasario 16–ąją slėptuvėje pasirašė deklaraciją, kurioje skelbtas siekis atkurti demokratinę Lietuvą ir užtikrinti lygias teises visiems piliečiams. Netrukus A. Ramanauskas-Vanagas tapo ir viso Lietuvos partizanų judėjimo vadu.

KGB skyrė didžiulių resursų jo paieškai. 1956–aisiais Vanagas suimtas, žiauriai kankintas, jam įvykdyta egzekucija.

Vilniaus arkikatedroje už partizanų vadą sekmadienį taip pat aukotos mišios. Seimas pripažino, kad A. Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas.

Praėjus metams, čia stovi tik medinis kryžius. Prieš kelias dienas Vyriausybė paskelbė paminklui skirsianti 50 tūkst. eurų. Žada, kad jis bus pastatytas iki vasaros.