Lietuvoje

2019.10.06 21:40

Mikroskopinės katalikų pasaulio dalies Lietuvos istorijoje – keturi kardinolai

Augustinas Šemelis, Jūratė Anilionytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.10.06 21:40

Pasaulyje yra milijardas du šimtai milijonų katalikų. Katalikų Bažnyčiai vadovauja vienas žmogus – popiežius, ir tėra vos du šimtai kardinolų – žmonių, galinčių jį bet kada pasiekti, prieiti ir patarti. Beveik mikroskopinę katalikų pasaulio dalį sudaranti Lietuva savo istorijoje turi keturis kardinolus, iš kurių du – šeštadienį buvo Romoje, kardinolų konsistorijoje.

Tik vienas – kardinolas Audrys Juozas Bačkis – buvo stebėtojas, o kitas – Sigitas Tamkevičius – gavo visus kardinolo simbolius iš popiežiaus rankų. Prieš kurį laiką tada dar vyskupas Sigitas Tamkevičius dirbo kartu su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. Na, o pirmasis iš lietuvių raudoną kardinolo sutaną vilkėjo Radvilų giminės didikas dar 16 a. Per amžius keitėsi ir pačios raudonos sutanos reikšmė ir šito titulo reikšmė šaliai, iš kurios kardinolas kilęs.

Įpusėjus 16 a. Katalikų Bažnyčių varpai Vilniaus gyventojus žadina jau kelis šimtus metų. Lietuva Romoje vis dar nėra turėjusi nė vieno kardinolo, ir mintis, kad tuoj turės pirmąjį, būtų atrodžiusi nelogiška. Katalikų varpų gaudesį čia ima užgožti skambesys iš protestantiškų varpinių. Vietoje pirmojo kardinolo, Lietuva Romoje pasižymi kitaip: Mikalojus Radvila Juodasis tampa pirmuoju lietuviu, įtrauktu į Katalikų Bažnyčios uždraustų autorių sąrašą.

Įtakingiausias Lietuvos didikas Romos bažnyčią savo tekstuose vadina korumpuotu, nepataisomu blogiu. Katalikų maldos namus Radvilų valdose jis paverčia protestantų šventovėmis.

Staiga šio pirmojo lietuvio, kurio tekstus popiežius uždraudė skaityti, sūnus tampa pirmuoju lietuviu, kurį popiežius iškelia į pačią katalikų pasaulio viršūnę ir paskiria kardinolu. Lūžis tarp tėvo ir sūnaus tampa Lietuvos istorijos religine takoskyra. Jurgis Radvila sukyla prieš tėvo kalvinizmą, jaunas tampa Vilniaus vyskupu.

„Karaliaus Stepono Batoro prašymai, siūlymai popiežiui skirti J. Radvilą kardinolu <...> pagrindinis motyvas turbūt buvo suteikti J. Radvilai dar daugiau svorio, garbės ir prestižo, tokiu būdu sustiprinant Katalikų Bažnyčią Lietuvoje, kovojančią su protestantizmu“, – LRT TELEVIZIJAI teigia istorikas Liudas Jovaiša.

Konfesijų svarstykles Lietuvoje į katalikybės pusę nusvėrusio J. Radvilos atminimo pėdsakų Lietuvoje išlikę mažai. Katedroje jam būta marmurinės epitafijos, bet ir ta karo su švedais metu sudaužyta į šipulius. Beliko keli atvaizdai.

„Esame Vilniaus universiteto didžiajame kieme ir tarp universiteto geradarių kaip tik matome pavaizduotą kardinolą J. Radvilą. Viršuje virš jo kaip tik Radvilų giminės herbas, erelis“, – supažindina istorikas.

Po J. Radvilos mirties Lietuva nepriklausoma išliko dar beveik du šimtus metų. Tačiau daugiau kardinolų neturėjo. Mat tai vis dar buvo realios pasaulietinės galios pozicija. Absoliuti dauguma buvo italai. Dalis prancūzų ir ispanų. Ir tarpukario Lietuvos vyskupai dar per menki raudonoms sutanoms.

Bet kardinolų skyrimas – asmenins popiežiaus reikalas. Jonui Pauliui II per menkų nebuvo.

Vyskupą V. Sladkevičių Lietuvoje žinojo retas. Ganytojas, kurio neprileido prie avių. Sovietmečio Lietuvoje ir kunigams drausta su juo bendrauti. Gyveno jis tremtyje, netoli Biržų. Staiga 88–ieji. Iš lūpų į lūpas ima plisti gandas – popiežius pasirinko V. Sladkevičių. Lietuva po keturių šimtmečių staiga turi antrą kardinolą.

„Tai buvo klausimas, tai buvo nuostaba. Kita vertus, tai jau buvo tie metai, kai buvo pradėta apie viską laisviau kalbėti. Ir tai jau buvo stiprus postūmis pradėti kalbėti: o kas tai yra? O ką tai reiškia? O kodėl taip?“ – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) profesorius Paulius Subačius.

Sutapimas ar ne, po kelių mėnesių susikuria Sąjūdis.

„Tai buvo labai stiprus moralinis ženklas, kad popiežius atsimena Lietuvą, laiko ją lygia Bažnyčios dalimi, lygia pasaulio dalimi“, – mano kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.

Vien pirmoji kelionė į Vatikaną V. Sladkevičiui buvo kažkas nepaprasto. Iš tremties Biržų rajone, į Romą. Kiekvienas kardinolas čia dar ir gauna savo bažnyčią, kurioje bent kartą per metus turi aukoti mišias. Kardinolų skaičius svyruoja apie du šimtus, tačiau katalikų bažnyčių Romoje... šeši šimtai.

Tačiau trečiajam kardinolui iš Lietuvos, A. J. Bačkiui, tai buvo savas pasaulis.

„Žmogus, ugdytas Prancūzijoje, gyvenęs Italijoje, Amerikoje, įvairiose šalyse ėjęs Šv. Sosto diplomatinio atstovo pareigas, taip pat vienas pačių artimiausių Jono Pauliaus II bendradarbių“, – dėsto P. Subačius.

Dar prieš karą A. J. Bačkis išvyko į Paryžių, vėliau dirbo Vatikano atstovybėse nuo Filipinų iki Nigerijos. Tai jo įšventinimo į vyskupus Vatikane vaizdai, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai V. Sladkevičius pakeltas į kardinolus. Šiam mirus, netrukus tas pats Jonas Paulius II A. J. Bačkį pakviečia užimti jo vietą. V. Sladkevičius taip ir negauna progos dalyvauti popiežiaus rinkimuose. A. J. Bačkis dalyvauja dvejuose.

Pavyko tai ir J. Radvilai. Netyčia. Sutapimas: popiežius mirė, kai J. Radvila lankėsi Romoje. Kitaip tais laikais kardinolas iš Lietuvos niekaip nebūtų suspėjęs atvykti iki konklavos pradžios. Tais laikais niekas nelaukdavo.

Ką tik į kardinolus pakeltas buvęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius konklavose nedalyvaus. Vyresni nei 80 metų kardinolai nuo popiežiaus rinkimų atleidžiami. Todėl ketvirtasis Lietuvos kardinolas jam netikėtą popiežiaus pasirinkimą supranta kitaip.

„Popiežius šituo skyrimu įvertino visus, kurie 50 metų ėjo tą kryžiaus kelią, kovojo už laisvę, kentėjo už tai, tai šita mano kardinolystė yra skirta tiems visiems“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė kardinolas S. Tamkevičius.

Dienos tema. Kardinolas Sigitas Tamkevičius: turbūt mano paskirtis – gyventi ne ramybėje ir ne patogume

„Manau, įtakos turėjo popiežiaus vizitas pernai Lietuvoje. Nes jis buvo labai sujaudintas, girdėdamas apie vyskupo Sigito praleistus metus ir kalėjime, ir tremtyje“, – mano monsinjoras Adolfas Grušas.

Antrąjį ir ketvirtąjį Lietuvos kardinolus – V. Sladkevičių ir S. Tamkevičių – sieja „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ – svarbiausias pogrindžio rezistencijos leidinys sovietmečiu. Jį redagavo S. Tamkevičius, prieš tai nuvykęs palaiminimo pas V. Sladkevičių, kuris dar ir pasiūlė pavadinimą. Už tai abu vėliau kentėjo. Dar vėliau tapo kardinolais. Ne pagal politinės galios logiką, kaip J. Radvilos laikais. O net atvirkščiai.

„Tiek daug didelių kraštų – Prancūzija, Vokietija, Amerika – nesulaukė kardinolo iš mūsų dabartinio popiežiaus“, – juokiasi kardinolas A. J. Bačkis.

Tokie tie 4 Lietuvos kardinolai. Tiesa, buvo ir penktasis. Kardinolas ne Lietuvos, bet iš Lietuvos. Vroclavo vyskupas Henrikas Gulbinovičius, gimęs Vilniaus rajone, mokęsis ir užaugęs Vilniuje. Kardinolu paskirtas treji metai prieš V. Sladkevičių.

Iš mažo katalikų būrelio – į didingas Vatikano bažnyčias: Sigitas Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuviu, paskirtu kardinolo pareigoms