Lietuvoje

2019.10.05 07:00

Teisėjo Furmanavičiaus sesuo prisiminė pokalbį su Venckiene: ji sakė, reikėjo ateiti anksčiau ir būtume išsiaiškinę

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.05 07:00

Prieš 10 metų nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė tvirtino beveik neturinti vilčių, kad garsiosios bėglės Neringos Venckienės sugrąžinimas į Lietuvą galėtų leisti išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl jos brolio nužudymo. Vis dėlto iki šiol užuojautos iš valstybės vadovų nesulaukusi moteris ketina ir toliau ieškoti teisybės, o jei N. Venckienė bus atvežta į Lietuvą, S. Uogintienė žada kreiptis į teisėsaugą prašydama atnaujinti tyrimą.

Spalio 5 dieną sukanka lygiai 10 metų, kai Kaune buvo nušautas į darbą vykęs teisėjas J. Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta verslininko, garliaviškio Drąsiaus Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes galėjo įvykdyti garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei jos pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. Teisėją J. Furmanavičių ir buvusį parlamentaro Viktoro Muntiano padėjėją Andrių Ūsą garliaviškis kaltino pedofilija. Su šia informacija D. Kedys kreipėsi į žiniasklaidą. Tiesa, teismuose nebuvo įrodyta, kad J. Furmanavičius ar A. Ūsas būtų tvirkinę mažametes.

D. Kedys buvo pripažintas įtariamuoju dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo bei dėl rengimosi nužudyti A. Ūsą. Vis dėlto D. Kedys apklaustas nebuvo, jis pasislėpė. 2010 m. Kaune rastas D. Kedžio lavonas. Po dvejų metų Generalinė prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Kedžio atžvilgiu, jam mirus. Tais pačiais metais A. Ūsas rastas negyvas Alytaus rajone. Tiesa, 2016 m. teismas D. Kedžio bičiulį Raimundą Ivanauską pripažino kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti – konstatuota, kad jis padėjo D. Kedžiui daryti nusikaltimus, planuojant keturių žmonių žudynes.

Šių įvykių sūkuryje D. Kedžio mažametė dukra, kuri, tėvo įsitikinimu, buvo tvirkinta, pateko D. Kedžio sesers, Kauno teisėjos N. Venckienės globon. Ji teisėją J. Furmanavičių, su kuriuo kartu dirbo Kauno apygardos teisme, kaltino tvirkinus jo dukterėčią. Teismuose įrodžius, kad mažametė nebuvo tvirkinta, nutarta, kad D. Kedžio dukra turėtų būti perduota jos motinai L. Stankūnaitei. Nors N. Venckienė su bendraminčiais priešinosi teismo sprendimo vykdymui, galiausiai 2012 m. mažametė, pasitelkus gausų policijos pareigūnų būrį, perduota jos motinai.

N. Venckienė, padėjusi suburti politinę partiją „Drąsos kelias“, 2012 m. buvo išrinkta į Seimą, tačiau 2013 m. išvyko iš Lietuvos. 2014 m. apkaltos tvarka ji buvo pašalinta iš Seimo. 2018 m. vasarį JAV, Čikagoje, N. Venckienė buvo suimta. Šiemet Čikagos teismas nusprendė, kad moteris turi stoti prieš teismą Lietuvoje, ją ketinama išsiųsti iš JAV į Lietuvą. Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Nužudyto teisėjo sesuo tebeturi vilties prisikasti prie tiesos

LRT.lt susisiekus su prieš 10 metų nužudyto teisėjo J. Furmanavičiaus seserimi S. Uogintiene, ši neslėpė, kad kasmet su artimaisiais prisimena brolį.

„Mes su sūnėnais Jono 10-mečiui sodiname medžių alėją. Sugalvojome, kad 10 sūnėnų pasodins po 10 berželių ir augs 100 medelių. Pasodinsime ten, kur Jonas gimė, kur jis augo, Stakliškėse“, – pasakojimą pradėjo telefonu atsiliepusi S. Uogintienė.

Jis neslėpė esanti nusivylusi, kad prokurorai per 10 metų taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nužudė J. Furmanavičių ir kodėl.

„Esame labai nusivylę, kad Generalinė prokuratūra netyrė plačiau, kad neišaiškino, kas organizavo šitą nesąmonę. Nors visi laukia, kad parveš N. Venckienę, nes galbūt kažkas paaiškės, bet turbūt iš to jokios naudos nebus ir nieko naujo nepaaiškės“, – kalbėjo nužudyto teisėjo sesuo.

– Jei N. Venckienė bus išduota Lietuvai, Jūs vis tiek nesitikite, kad Jūsų brolio nužudymo istorijoje atsiras daugiau aiškumo?

– Toje teisinėje medžiagoje, kuri buvo nagrinėta, teisiant R. Ivanauską, yra daug informacijos, kuri galėtų tapti pagrindu tęsti tyrimą. Bet šia medžiaga niekas nesinaudoja ir jos netiria. Dabar tuos duomenis reikia išanalizuoti ir pateikti naujus kaltinimus dėl nužudymo.

– Bet ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo D. Kedžio atžvilgiu buvo nutrauktas, įtariamajam mirus.

– Tikrai taip.

– Jūs anksčiau ne kartą teigėte, kad iki šiol nėra aišku, kas galėjo užsakyti ar organizuoti Jūsų brolio nužudymą. Ar šis klausimas ir toliau Jus kamuoja?

– Taip, nes tai nėra išaiškinta. Niekas to netyrė, niekas neišsiaiškino, nei už ką jį (J. Furmanavičių – LRT.lt) nužudė, nei kas buvo organizatorius, nors tos tyrimo medžiagos buvo daug. Kadangi aš dalyvavau visuose 43-ijuose teisminiuose procesuose, kai teisė R. Ivanauską, žinau, kad toje medžiagoje fiksuoti ir liudininkai, ir atviri pokalbiai. Reikėtų tirti toliau. Bet, jeigu ir parveš N. Venckienę, jos juk nekaltins dėl viso šito proceso organizavimo. Mums iš tikrųjų niekas nesišviečia. Jeigu Generalinė prokuratūra iki šiol, 10 metų, netyrė, tai ko dabar galima tikėtis? Reikėtų tikėtis, kad kažkas pasikeis? Mes nesitikime. Labai keista. Tokio rango pareigūną, tvarkingą žmogų nužudė ir valstybė nesiaiškina.

– Ar Jūs turite savo versiją, kas ir kodėl nužudė teisėją J. Furmanavičių?

– Tas jų buitinis konfliktas prasidėjo žymiai anksčiau. Teisėjas J. Furmanavičius buvo prijungtas jau ganėtinai įsibėgėjus procesui, tai yra nuo to momento, kai abudu Venckai apsilankė „Kauno dienos“ redakcijoje. Nuo tada prasidėjo ši epopėja. Jie ir turėtų pasakyti, ką jie organizavo, kas juos paskatino organizuoti, turėtų pasakyti, ar tai buvo jų užsakymas, ar kitų žmonių prašymu jie taip elgėsi. 2009 m. pavasarį „Kauno dienoje“ tada buvo publikuotas pirmas straipsnis. Apie tai bylos nagrinėjimo metu liudijo ir žurnalistas.

Kai buvo įvykdytas nusikaltimas, kai D. Kedys slapstėsi. Jie (Venckai – LRT.lt) žinojo, kur jis yra, pareigūnai juos sekė, turėjo priėjimą prie D. Kedžio pokalbių įrašų. Kur tie įrašai? Niekas jų, kaip įrodymų, nepateikė.

– Ar, Jūsų manymu, prieš 10 metų J. Furmanavičiaus nužudymo istoriją tyrę Kauno pareigūnai dirbo tinkamai ir sąžiningai?

– Ar tyrimą turėjo atlikti Kauno pareigūnai? Vėliau tyrimą perėmė Vilniaus pareigūnai ir Generalinė prokuratūra. Aš negalėčiau pasakyti, kad elgėsi nesąžiningai. Kaunas pradėjo tirti, o tyrimą perėmė Vilnius. Bet ar visa medžiaga tebėra? Dalis medžiagos yra išbarstyta į visokias bylas, kadangi byla buvo suskaldyta į daug bylelių. Jei parveš N. Venckienę, tai dalis kaltinimų jai jau gali būti netaikomi, jie nebegalios. Turiu omeny ir šmeižto prieš teisėją bylą. Bet mes nieko nesitikime, nes, jei tada netyrė, tai ir dabar netirs. Aiškumo neatsiras. Prisimenu, vykdant tyrimą, buvo paimtas ir teisėjo kompiuteris, apžiūrėtas jo kabinetas. Prokuratūra neturėjo jokių priekaištų teisėjui, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis kur nors kaip nors būtų priėmęs netinkamą sprendimą. J. Furmanavičius nebuvo niekuo apkaltintas, bet jį nužudė.

– Bet kodėl jį nužudė?

– Reikia Venckų klausti, ko jie iš jo norėjo, kodėl jį įtraukė. Nieko negaliu pasakyti. Aš iš karto po J. Furmanavičiaus nužudymo su žurnalistu Virginijumi Gaiveniu buvau užėjusi pas ponią N. Venckienę į jos kabinetą. V. Gaivenio ji tada neįsileido, o aš įsiprašiau. Ji patikrino mane, ar aš neturiu kokio aparato, ar neįrašinėsiu pokalbio. Sakyčiau, kad į jokį mano klausimą ji neatsakė.

– O ko Jūs tuo metu N. Venckienės klausėte ir kaip ji elgėsi?

– Ji elgėsi labai keistai. Sakė: „Tai kodėl Jūs dabar pas mane atėjote? Reikėjo anksčiau ateiti – būčiau atsivedusi mergaitę ir mes būtume čia, kabinete, viską išsiaiškinę.“ Ji buvo tą savo dainelę išmokusi ir visiems ją kartojo. Aš jai sakiau: „Aš Jūsų nepažinojau, nežinojau, kad tokia esate.“ Bet ji man į jokius klausimus neatsakė.

– Jei N. Venckienė bus sugrąžinta į Lietuvą, ar Jūs imsitės kokių nors veiksmų?

– Mes su advokatu pasitarėme ir, jei ją parveš, prašysime Generalinės prokuratūros, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.

– Dėl ko? Kokiu pagrindu?

– Dėl teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymo.

– Siekiant patraukti atsakomybėn pačią N. Venckienę?

– Mes negalime pasakyti, ką turi prokurorai daryti. Mes prašysime pakartotinai ištirti, vadovaujantis sukaupta medžiaga. Remiantis ja turėtų būti iš naujo pradėtas tyrimas dėl teisėjo nužudymo.

– Kaip Jūs jaučiatės, praėjus 10 metų po brolio nužudymo?

– Mūsų šeimai tai yra didelė netektis. Mūsų vaikams J. Furmanavičius buvo didelis autoritetas – išsimokslinęs, išsilavinęs žmogus. Mums jis buvo labai svarbus. Todėl mums visiems jo labai trūksta. Gyvenime iškyla visokių problemų, tai galėdavome su juo pasitarti, jis užjausdavo. J. Furmanavičius mylėjo savo tėviškę, Lietuvą, buvo patriotas. Tai mūsų vaikams, mums, jo seserims, buvo labai svarbu. Iki šiol, kai diskutuojame tarpusavyje, tai prisimename jį, sakome, kad „štai Jonas tai pasakytų, brolis mums patartų.“

– Ar Jūs per visą šį 10-ies metų laikotarpį sulaukėte užuojautos iš valstybės vadovų, iš valdžios atstovų?

– Labiausiai to atsiprašymo laukia J. Furmanavičiaus motina, nes skausmas yra didžiausias. Nesulaukėme atsiprašymų. Gal tie atsiprašymai ir nieko nepakeistų. Visada ši tema buvo pusiau tabu, o, kaip žinote, buvę valstybės vadovai nei prie tyrimų vykdymo neprisidėjo, nei ta tema domėjosi. Jie tik stengėsi, kad būtų tyla.

– Kodėl valdžios atstovai bijo kalbėti šia tema?

– Buvo padaryta politinė byla. Prie visų Garliavos nesąmonių prisidėjo daug politikų ir tada jie visa tai užtušavo. Tie, kas norėjo išgauti politinę naudą, tai jie ir stengėsi, kad būtų tyla, ramybė, siekdami nutildyti visus.

Mes nieko kito nesiekiame, tik teisingumo – norime, kad būtų išaiškinta, kodėl nužudytas J. Furmanavičius, ir kas dėl to kaltas.

Advokatas: nužudytas valstybės pareigūnas, o mes kalbame apie teisinę valstybę

S. Uogintienės advokatas Valdemaras Bužinskas, kalbėdamas su LRT.lt, neslėpė nuostabos, kad J. Furmanavičiaus nužudymo istorija po truputį grimzta į užmarštį.

„Ši istorija po truputį pradėjo eiti į užmarštį, nors žmogus yra kapuose. Dar to negana – nužudytas teisėjas, tai yra valstybės pareigūnas. [...] Paėmė ir nužudė, nušovė žmogų. O mes dabar kalbame apie teisinę valstybę... Nejauku klausytis“, – kalbėjo advokatas.

V. Bužinskas tvirtino tikintis, kad N. Venckienės grąžinimas į Lietuvą įžiebtų viltį atgaivinti tyrimą dėl J. Furmanavičiaus nužudymo. Teisininko teigimu, šis tyrimas taip ir nebuvo atliktas nuodugniai, siekiant išsiaiškinti, kodėl buvo nužudytas teisėjas ir kas dar galėjo padėti įvykdyti nusikaltimą.

„Manau, kad N. Venckienės atgabenimas į Lietuvą turėtų tapti postūmiu. Ką mes dabar turime? Turime nusikaltimo vykdytoją, nes pripažinta, kad vykdytojas yra D. Kedys. Ir turime padėjėją – R. Ivanauską. Bet juk iš bylos medžiagos aišku, kad D. Kedys nebuvo matęs J. Furmanavičiaus, jo nepažinojo. Ten daug tokių detalių yra. Mano galva, ta byla yra pusiau išnagrinėta. Daug aplinkybių tikrai nėra atskleista. Pavyzdžiui, iš kur buvo žinoma D. Kedžiui, kad 9.15 val. J. Furmanavičius bus namuose, nors teismas pradeda darbą 8 val. ryto. Iš kur jis žinojo?

Aš neteigiu, kad N. Venckienė yra kalta ar nekalta. Bet jau pastebėjote, kad ši istorija užsimiršta, niekas nieko nebedaro“, – svarstė V. Bužinskas.

Pasak advokato, versija, kad teisėjas J. Furmanavičius galėjo būti nužudytas dėl pedofilijos, yra seniai paneigta, mat ir pats pedofilijos faktas nebuvo įrodytas. Nepaisant to, iki šiol nėra aišku, kodėl vis dėlto buvo nužudytas teisėjas. Anot V. Bužinsko, būtent šį klausimą su J. Furmanavičiaus seserimi jis žada iškelti, jei į Lietuvą bus sugrąžinta N. Venckienė.

„Mes siekiame, kad būtų kažkokie veiksmai atliekami, toliau aiškinantis, kodėl būtent J. Furmanavičius buvo nužudytas. Ta istorija, kuri jam buvo priklijuota, esą dėl pedofilijos, neįtikina. Tada kyla klausimas – dėl ko buvo nužudytas teisėjas“, – pažymėjo advokatas.

Jis patikslino, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus nužudymo buvo nutrauktas tik D. Kedžio atžvilgiu.

„Pats ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus nužudymo nebuvo nutrauktas. Jis kabo ore. Nuo nužudymo momento“, – patikino teisininkas.

V. Bužinskas akcentavo tikintis, kad teisėjo nužudymą dar galima išaiškinti, nepaisant to, kad nuo įvykio praėjo 10 metų.

„Viskas yra įmanoma. Žinote, kas yra neįmanoma? Neįmanoma nieko pasiekti tada, kada niekas nieko nedaro. [...]

Visuomet nužudymų išaiškinamumas buvo labai aukštas dėl to, kad nužudymo faktui visuomenė tolerancijos neturėjo, o dabar matome daugiau tokių nemotyvuotų nužudymų. Anksčiau nužudymai buvo išaiškinami ir po 10-ies, ir po 15-os metų“, – komentavo advokatas.