Lietuvoje

2019.10.04 16:15

Ekspertai: dialogas su Baltarusija – nesusikalbėjimo tarp politinių partijų spąstuose

Dialogas su Baltarusija niekaip negalėtų išduoti šalies interesų, jei jų būtų aiškiai laikomasi ir žinoma, dėl ko yra kalbamasi, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas. Jo manymu, dialogas su Baltarusija stringa, nes Lietuvos politinės partijos šią šalį mato skirtingai.

Dialogo su Baltarusija atnaujinimas – tai Lietuvos interesų išdavystė. Bemaž tokios pozicijos laikosi prezidentą ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių kritikuojanti opozicija. Santykių atnaujinimui esant viešam, atrodytų, jog jokios sąmokslo teorijos nėra, tačiau kyla klausimas, ar apskritai reikia pradėti abiejų valstybių dialogą, kai susikalbėti dėl Astravo atominės elektrinės nepavyksta.

L. Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi Jungtinėse Tautose Niujorke sukėlė gana neigiamą reakciją. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus manymu, visos viešojoje erdvėje verdančios diskusijos kyla iš nežinojimo, apie ką kalbėjo du ministrai.

„Pagrindinė prezidento Gitano Nausėdos užsienio politikos klaida yra ta, jog nebuvo susitarta su politiniais veikėjais šalies viduje. Mes žinome Lietuvos tradicija tapusią konsensuso paiešką pagrindiniais užsienio politikos klausimais ir manau, kad šis klausimas yra priskiriamas prie pagrindinių užsienio politikos klausimų.

Mano manymu, nebuvo įdėta pakankamai pastangų, bet ir nebuvo susikalbėjimo. Jei būtų aiškiai pasakyta, kokios yra tos raudonosios linijos, apie kurias kalbama, konflikto nebūtų“, – sako M. Laurinavičius.

T. Janeliūno manymu, dialogo su Baltarusija atnaujinimo nereikėtų vadinti Lietuvos interesų išdavyste.

„Dialogas su Baltarusija niekaip negalėtų išduoti šalies interesų, jei jų būtų aiškiai laikomasi ir žinoma, dėl ko yra kalbamasi. Kalbėjimasis negali prieštarauti mūsų interesams – kaip tik tokiu būdu galima ieškoti būdų, kaip tuos interesus apginti. Mano manymu, G. Nausėda ir L. Linkevičius nemėgina keisti nacionalinių interesų Baltarusijos atžvilgiu, bet nori keisti jų siekimo taktiką“, – kalba T. Janeliūnas.

Kaip bebūtų, VU TSPMI profesoriaus manymu, situacija kiek pasikeitė, todėl, ieškodama dialogo su Baltarusija, Lietuva kiek vėluoja.

„Tiems dalykams, kuriuos galėjome išsakyti anksčiau, dabar jau gali būti šaukštai po pietų. Vienaip ar kitaip dialogo esmė, kiek aš įsivaizduoju, yra bent jau tam, kad būtų patikrinta, kiek pakitusi situacija leistų kalbėtis su baltarusiais ne tik apie Astravo atominę elektrinę, bet ir apie kitus reikalus, kurie tarp kaimyninių šalių vis tiek vyksta“, – komentuoja T. Janeliūnas.

Neatsakoma į klausimus

Po L. Linkevičiaus susitikimo su V. Makėjumi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija apkaltino Lietuvos užsienio reikalų ministrą neatstovaujant Lietuvai. Prezidento komanda šiuos kaltinimus pavadino politiniu žaidimu prieš rinkimus.

Anot M. Laurinavičiaus, tokiu būdu yra daroma dar viena klaida, nes valstybei svarbūs klausimai yra nustumiami į šalį.

„Vietoje to, kad būtų pateikti konkretūs atsakymai, teigiama, jog šios problemos kėlimas tėra politikavimas prieš rinkimus. Visų pirma, net jei taip ir būtų, abejočiau, ar tai yra susiję su rinkimais, nes patys rinkimai yra gana toli.

Antra, abejočiau, ar tai yra tema, su kuria būtų galima laimėti rinkimus. Jei mes norime sutarimo, kalbėdami apie užsienio politiką, privalome atsakyti į pagrindinius klausimus ir tada nereikės toliau tęsti tų konfliktų viešojoje erdvėje, kurie trukdo užsienio politikos vykdymui“, – pabrėžia LRT RADIJO kalbintas analitikas.

Suvedinėjamos politinės sąskaitos?

T. Janeliūnas sutinka, kad dialogo tarp politinių jėgų trūksta, tačiau, anot jo, problema yra gilesnė. T. Janeliūno manymu, taip yra dėl to, jog Baltarusija matoma skirtingai.

„Konservatoriai teigia, kad su Baltarusija nėra ko šnekėtis, nes tai yra Rusijos įrankis ir jokių galimybių kalbėtis su Lukašenka, kaip su atskiru žaidėju, nėra. Prezidento nuomone, tam tikrą savarankiškumą Lukašenka išlaiko, todėl su juo, kaip su nepriklausomos valstybės vadovu, kalbėtis galima. Ar galima nuoširdžiai tikėtis realių susitarimų, jau yra kitas klausimas“, – svarsto T. Janeliūnas.

Vertindamas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus lankymąsi Baltarusijoje, kur jis aptarė bendradarbiavimą su verslininkais, M. Laurinavičius teigia, jog bandymas viską suversti L. Linkevičiui šioje vietoje rodo politikavimą.

„Akivaizdu, kad tai yra G. Nausėdos politika, kur L. Linkevičius yra tik tos politikos vykdytojas, o nė kūrėjas. [...] Mes diskutuojame labai svarbiais Lietuvai klausimais, todėl ir sakykime, kad tai yra G. Nausėdos politika, ir nebandykime per tokius dalykus suvedinėti kokių nors politinių sąskaitų su L. Linkevičiumi, nes tai užsienio politikai nepadeda“, – akcentuoja M. Laurinavičius.

T. Janeliūno manymu, dialogo su Baltarusija atnaujinimas galėtų būti reikšmingas siekiant abipusio pasitikėjimo.

„Reikėtų kalbėti apie mūsų interesus. Abipusio pasitikėjimo augimas padėtų suprasti, kas toje šalyje iš tiesų vyksta“, – LRT RADIJUI sako T. Janeliūnas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.