Lietuvoje

2019.10.03 16:58

Nesibaigiančius ginčus dėl Pranckiečio ekspertai vadina makabriška situacija, kenkiančia visam Seimui

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.10.03 16:58

Jau nuo pavasario netyla Seimo pirmininko likimo pareigose klausimas. Nors triukšmo daug, atrodo, kad šio posto visi purtosi. Jau ne vienas politikas ar politinė jėga pasakė, kad parlamento vadovo postas jiems – ne prioritetas. Tačiau ekspertai pastebi, kad taip sumenkinama posto svarba ir pamirštama, kad Seimo pirmininkas yra vienas iš trijų svarbiausių valstybės asmenų.

Ar gali Viktoras Pranckietis likti Seimo vadovo poste? Kaip jis gali dirbti be palaikymo Seime? Kas, jei ne jis, turėtų vadovauti parlamentui? Ar siekis patraukti V. Pranckietį yra asmeninis susidorojimas, ar tiesiog koalicijos sutarties vykdymas? Tokie ir panašūs klausimai netyla jau keletą mėnesių.

Padėti tašką šioje istorijoje ragina pats V. Pranckietis. Trečiadienį sukvietęs žurnalistus jis paragino jau kitą savaitę Seime balsuoti dėl galimybės jam likti pareigose. O kad tam surinkti reikalingi parašai, jau kurį laiką kartoja valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Tiesa, pastarasis sako, kad tokio balsavimo kitą savaitę tikrai nebus.

Bet net jei balsavimas ir įvyktų, atrodo, kad norintieji užimti šį postą į eilę nesirikiuoja. Dar derantis dėl koalicijos buvo paskelbta, kad parlamentui vadovauti turėtų „socialdarbietis“. Kėdė jau buvo matuojama Socialdemokratų darbo partijai vadovaujančiam Gediminui Kirkilui. Tiesa, jis pats teigė, kad nei jam asmeniškai, nei partijai šis postas nėra svarbus. Ne kartą kalbėta, kad būtent „valstiečių“ idėja buvo perduoti pareigas „socialdarbiečiams“.

„Daugybę kartų sakiau, kad nesiveržiu į šias pareigas, partija taip pat. Jei jai atitektų šios pareigos, partija ir spręstų, ką siūlyti. Situacija Seime tokia, kad galima kalbėti apie kandidatą, kuris suvienytų Seimą. Tai nėra mano klausimas, seniai sakiau, kad jis mums nerūpi“, – portalui LRT.lt teigė G. Kirkilas, pridurdamas, kad, V. Pranckiečio nesėkmės atveju, savo kandidatus į Seimo pirmininko postą galėtų siūlyti visos frakcijos arba visos galėtų sutarti dėl vieno.

Tačiau, nors R. Karbauskis portalui LRT.lt trečiadienį ir sakė, kad balsavimas kitą savaitę neįvyks, G. Kirkilas laikėsi kitos nuomonės. Politikas teigė, kad susiklosčiusią situaciją reikėtų spręsti kuo greičiau, nes tai – ne tik valdančiųjų, bet ir viso Seimo reikalas.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Seimo vadovo pareigos buvo siūlytos ir naujai išrinktai Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Tačiau ir ji šio posto atsisakė, sakydama, kad išspręsti kilusią problemą – valdančiųjų reikalas. Be to, kalbėdama „Žinių radijuje“ ji teigė iš G. Kirkilo girdėjusi, kad ir jis šių pareigų nenori.

Siūlo spręsti nedelsiant

Parlamentinės opozicijos lyderis Julius Sabatauskas išplatino pranešimą, kuriame ragina nedelsiant spręsti susidariusią politinę krizę, nes kliudoma spręsti svarbias problemas. Pasak politiko, V. Pranckiečio klausimo sprendimas užsitęsė per ilgai ir tai liudija valdančiųjų politinę krizę.

„Ji tęsiasi bemaž pusę metų, o sprendimų atidėliojimas tą krizę tik gilintų. V. Pranckiečio klausimo politinėje darbotvarkėje turi nebelikti ir tai yra valdančiųjų reikalas, nes Seimo laukia rimti darbai“, – teigė J. Sabatauskas.

Opozicijos lyderis pabrėžė, kad Seimo pirmininko likimas priklauso tik nuo pačios valdančiosios daugumos.

„Jie savo vidaus rietenas ir postų dalybas nori paversti visos Lietuvos problemomis. Dabartinė situacija trukdo spręsti visiems svarbias žmonių problemas, juolab artėja svarbiausio metų dokumento – valstybės biudžeto – priėmimas. Taigi, pagaliau tegu apsisprendžia, ar jie Seimo pirmininką atleidžia, ar palieka poste“, – sakė socialdemokratas J. Sabatauskas.

Eikvojama per daug laiko ir energijos

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė kalbėjo, jog akivaizdu, kad Seimo pirmininko pareigų klausimas užsitęsė gerokai per ilgai. Anot ekspertės, tokia situacija pradeda kenkti ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos įgyvendinimui.

„Man atrodo, kad mes turime tikrai unikalią situaciją, kai tam tikri asmeniniai interesai tampa svarbesni nei valstybės interesas. Šią situaciją sukūrė R. Karbauskis ir jo aplinka, kurie iškėlė tikslą keisti Seimo pirmininką. Tai yra pirmasis momentas ir tai yra genezė“, – kalbėjo R. Urbonaitė. Ji priminė, kad V. Pranckietis vis sako atstovaujantis ne valdančiajai daugumai, o visam Seimui.

Tačiau politologė pastebėjo, kad balsavimo kitą savaitę reikalaujantis parlamento vadovas turėtų išsikelti sau klausimą – prieš jo nušalinimą pasisakantys Seimo nariai balsuos už jį, ar prieš R. Karbauskį. Anot ekspertės, V. Pranckiečiui reikia tikro palaikymo, o ne butaforinio.

Ekspertė, paklausta, kaip vertina tai, kad visos politinės jėgos kalba, jog šis postas joms nesvarbus, atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu būtent V. Pranckiečio klausimas yra aptariamas kone garsiausiai ir mažiau dėmesio skiriama galbūt net ir svarbesnėms problemoms.

„Mes turime labai keistą situaciją, bet tai iliustruoja, kad politika netenka rimto turinio, kad tokia neribota fantazija, kaip Seimo pirmininko posto siūlymas V. Čmilytei-Nielsen, rodo, kad nėra nieko neįmanoma. Norint pašalinti V. Pranckietį galima net ir opozicijai atiduoti tą postą. Eikvojame pernelyg daug laiko ir energijos šio klausimo sprendimui“, – komentavo R. Urbonaitė.

Ji pabrėžė, kad pamirštama Seimo pirmininko posto svarba. Kaip sakė politologė, šis postas yra vienas iš trijų svarbiausių valstybėje, o, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, parlamento vadovas net gali tapti laikinuoju šalies prezidentu. Jos teigimu, šiuo metu postas yra nuvertinamas.

„Tokia makabriška situacija, galima į ją ir sarkastiškai pažiūrėti, bet tai kartu rodo politikos išėjimą iš normalių vėžių. Mes neturime tokiems klausimams skirti tiek dėmesio, o juos spręsti reikia kitais būdais“, – sakė R. Urbonaitė.

Jei Seime iš tikro bus balsuojama dėl V. Pranckiečio, galimi du scenarijai – arba jis balsavimą atlaiko, arba ne. R. Urbonaitė kalbėjo, kad jei jis išlaikys Seimo pasitikėjimą, dirbti dėl to lengviau netaps, nes jam bus bandoma „kaišioti pagalius į ratus“. O jei jis balsavimo neatlaikys, greičiausiai, turės dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje, o jo politinė ateitis bus miglota.

Kenkia visam Seimui

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto portalui LRT.lt komentavo, kad situacija greitu metu nesibaigs. Pasak jo, „valstiečių“ lyderis nėra tikras, ar surinks balsų daugumą, todėl balsavimas greitai gali ir neįvykti.

Be to, pasak politologo, neaišku, kur nuves tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių: „Nesigirdi, kokia yra opozicijos nuomonė dėl V. Pranckiečio Seimo narės I. Rozovos tyrimo kontekste. Jie turėtų sulaukti, ko gero, tos laikinos komisijos tyrimo išvadų ir tada balsuoti. Bet ir tada, ko gero, neaišku ar būtų balsų dauguma, kad V. Pranckietį būtų galima nušalinti.“

Paklaustas, ar nesibaigiantys ginčai kenkia Seimo pirmininko pozicijos vertinimui, A. Pukšto teigė, kad tai kenkia ne tik šiai pozicijai, bet ir visam Seimui.

„Tai paveikė pasitikėjimą Seimui, kaip institucija. Juk ir viešosios nuomonės apklausose niekada neišskiria Seimo pirmininko, yra Seimas. Seimas prestižas, kaip institucijos [krito]. Už šitą situaciją neatsako vienas ar du politiniai lyderiai, atsako Seimas, valdančioji dauguma. Parlamento prestižas ir pasitikėjimas juo rinkėjų akyse labai krenta. Tai blogai visam Seimui, Lietuvos politinei sistemai ir demokratijos raidai“, – komentavo A. Pukšto.