Lietuvoje

2019.10.03 13:37

Lietuvos ir Latvijos prezidentai tikisi išspręsti valstybių sienos klausimą per šią kadenciją

atnaujinta 14.48
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.10.03 13:37

Ketvirtadienį Vilniuje prezidento Gitano Nausėdos kvietimu lankėsi Latvijos prezidentas Egilas Levitas. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje abu prezidentai pareiškė, kad per jų valdymo kadencijas tikimasi išspręsti Lietuvos ir Latvijos sienos klausimą Baltijos jūroje.

Kaimyninių šalių vadovai aptarė dvišalių santykių aktualijas, G. Nausėdos siūlymą rengti trišalius Baltijos valstybių valdovų susitikimus, aptarti infrastruktūros projektai, energetikos klausimai.

G. Nausėda sakė, kad susitikimas buvo draugiškas ir konstruktyvus, „koks ir turėtų būti tarp kaimyninių šalių“. Anot Lietuvos prezidento, buvo aptarti ekonominio bendradarbiavimo, gynybos klausimai, santykiai su Rusija ir Rytų kaimynystės problema.

Jūrų sienos problema

Sutartis dėl jūros sienos nustatymo buvo pasirašyta dar 1999-ųjų vasarą, tačiau tada ją ratifikavo tik Seimas, o Latvijos parlamentas – ne, nes ši šalis pirmiausiai siekė pasirašyti ekonominį susitarimą. Šis klausimas svarbus ekonomiškai, nes ratifikavus sutartis būtų galima ištirti ir, galbūt, ekspolatuoti čia esantį naftos telkinį.

„Klausimas dėl jūros sienos ratifikavimo juda iš vietos. (...) Principiniai sprendimai (...) yra pasiekti. Vienas iš sutarimų, kad tuo pat metu turėtume pasiekti susitarimą dėl jūros gelmių išteklių naudojimų prie mūsų valstybės sienos. (...) tuo pat metu Latvijos parlamentas svarstytų sienos ratifikavimo klausimą“, – sakė G. Nausėda.

Jis pažymėjo, kad abu prezidentai tikisi Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos Baltijos jūroje klausimą išspręsti per šią kadenciją.

E. Levitas jam pritarė „tam yra politinė valia Latvijoje“. G. Nausėda pajuokavo, kad galbūt šį klausimą reikėtų pabandyti išspręsti ne per ateinančius 4 metus, bet 4 mėnesius.

„Rezultatas turėtų būti toks, kad kiekviena iš šalių būtų patenkinta 50 proc., nė viena šalis nebus patenkinta 100 proc. Ir kad tai būtų ilgalaikis teisingas sprendimas“, – sakė E. Levitas žadėdamas susitikti su Latvijos politikais ir skirti asmenišką dėmesį šiam klausimui.

G. Nausėda nesiėmė detalizuoti, kas bus numatyta sutartyse dėl valstybės sienos ratifikavimo. „Mums reikia dar pasiruošti Lietuvoje, jei šie įstatymai Lietuvoje būtų patvirtinti, kad mes galėtume jais naudotis“, – teigė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie galimybę naudotis Baltijos jūroje glūdinčiais naftos telkiniais, Lietuvos prezidentas nurodė, kad Lietuvoje būtina priimti atitinkamus veiklą žemės gelmėse ribojančius teisės aktus. „Didelis klausimas, kokie tai ištekliai, koks jų ekonominis naudingumas, pasiekiamumas“, – sakė G. Nausėda.

Dėmesys Astravo AE

Prezidentai atskirai aptarė ir Astravo AE klausimus, anot G. Nausėdos, šiandien Lietuva tai mato kaip iššūkį elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuris esą galėtų įvykti greičiau, nei iki numatytos datos 2025-aisiais.

„Manau, kad jis gali būti įgyvendintas ir dar greičiau. Tuomet jau nekiltų jokių ginčių ir klausimų dėl elektros įsigijimo iš trečiųjų šalių. Dabar, šiuo atveju, mes kalbame apie nesaugią AE, apie požymius, kurie byloja, kad Astravo AE yra nesaugi. Mes priminėme mūsų draugams iš Latvijos, kad turime specialų įstatymą, neįsigyti elektros energijos iš Baltarusijos dėl mūsų minėtų priežasčių. Dėl neteisingos lokacijos, dėl saugumo standartų neįgyvendinimo, dėl labai riboto noro bendradarbiauti sprendžiant saugumo klausimus. Dėl to mes labai nuosekliai laikysimės savo politikos ir teiksime visus poįstatyminius aktus, kurie sustabdytų Baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką. Žinoma, jei pozicijos skirtųsi, techniškai būtų tai dar sudėtingiau tai padaryti, bet mes vis tiek tai darytume“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.

Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje klausimas – jį per šią kadenciją tikisi išspręsti ir Nausėda, ir Levitas

Anot E. Levito, Latvija supranta Lietuvos keliamus klausimus dėl Astravo AE saugumo. „Šiuo metu mūsų Vyriausybė turi truputį skirtigną nuomonę dėl taktikos, kaip šį tikslą pasiekti per 5 metus“, – pažymėjo E. Levitas. Jis pabrėžė, kad prezidentai galėtų nubrėžti gaires, kaip spręsti Astravo AE klausimus, o techninis sprendimų įgyvendinimas būtų patikėtas ministrams.

Anot E. Levito, vėliausiai konsensusas dėl šio klausimo bus pasiektas 2020-aisiais.

Paklaustas, ar kvietė Latviją nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos, G. Nausėda pareiškė: „Taip, šiuo metu šalys turi gal net kiek kitokį įstatyminį reguliavimą šiuo klausimu. (...) Tačiau, šiuo klausimu viena yra kalbėti aukščiausiu politiniu lygiu ir norisi pasiekti sutarimą aukščiausiame politiniame lygmenyje, tačiau daugelis nesutarimų gali būti sprendžiami ministrų ir ministerijų lygiu.“

Jo nuomone, įvertinus Latvijoje kylančius nuogąstavimus, kai Lietuva atsiribos nuo elektros energijos ėmus veikti Astravo AE, šie klausimai galės būti išspręsti ir Latvija tikrai nepritrūks elektros energijos. Todėl, anot G. Nausėdos, šiandien toliau bendradarbiaus ir bendraus ekspertai.

„Lietuvos pozicija buvo suformuluota gerokai anksčiau, ji nesikeičia ir nesikeis“, – sako Lietuvos prezidentas, kartu pabrėždamas, kad siekia dialogo su Baltarusija.

Latvijos vadovas E. Levitas nurodė, jog su Lietuva buvo susitarta iki 2024-ųjų tapti bendros Europos elektros sistemos dalimi. „Latvijoje neturime tokio įstatymo, kaip išvengti elektros energijos iš Astravo. Klausimas yra dėl saugumo“, – teigia E. Levitas. Jo nuomone, techninius ir saugumo klausimus pirmiausiai turėtų spręsti valstybių ekonomikos ministrai.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva kartu su Latvija pasieks 2 proc. BVP skyrimą krašto gynybai ir tai leis „iškelta galva važiuoti“ į NATO viršūnių susitikimą Londone.

Atskirai Lietuvos prezidentas pažymėjo, jog su Latvijos prezidentu aptarė infrastruktūros projektus, adekvatų jų finansavimo užtikrinimą.

E. Levitas sakė, kad būtina užtikrinti ES sanglaudos fondų lėšų tinkamą panaudojimą Latvijoje.

G. Nausėda sakė, kad pakvietė Latvijos prezidentą E. Levitą lapkričio 22-ąją dalyvauti Vilniuje rengiamose 1863 m. sukilimo vadų laidotuvėse.

Tai jau trečiasis G. Nausėdos ir E. Levito susitikimas.

Vizito Vilniuje metu Latvijos E. Levitas prezidentas pagerbė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, padėdamas vainiką prie Laisvės gynėjų paminklo Antakalnio kapinėse.