Lietuvoje

2019.11.10 07:00

Geriančioms moterims visuomenė negailestinga – pusė jų geria vienos, bijo kreiptis pagalbos

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.11.10 07:00

Statistiškai nuo alkoholizmo dažniau kenčia vyrai, tačiau taip yra tik dėl to, kad moterys vengia kreiptis pagalbos, sako Vilniaus universiteto dėstytoja Laima Bulotaitė ir Priklausomybės ligų centro atstovė Aušra Širvinskienė. Anot jų, moterų priklausomybę dar gaubia mitai, kurie trukdo spręsti šią problemą, pavyzdžiui, vyno taurė moters rankoje suprantama kaip seksualumo simbolis, tam tikras ritualas.

Anot Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos dr. A. Širvinskienės, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad priklausomybė yra valios ar charakterio yda, kad žmogus gali pats nustoti vartoti, o medikų pagalba jam nereikalinga. Tačiau, sako ji, priklausomybė yra lėtinė liga, kuri reikalauja gydymo.

Kaip aiškina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja L. Bulotaitė, tam, kad būtų įrašoma diagnozė „priklausomybė“, žmogus turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – prarandama kontrolė, žmogus nebegali susilaikyti nevartojęs alkoholio.

Kitas požymis – žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kai jį jau grasina atleisti iš darbo, kai jis jau turi kitų problemų, tačiau vis dar negali nustoti vartoti. L. Bulotaitė išskiria, kad, atsiradus priklausomybei, organizmas pripranta prie alkoholio, o, kai jo negauna, jaučiasi blogai.

Moterų nelaimei, dar yra dvigubų standartų. Pavyzdžiui, vyno taurė rankoje yra suprantama kaip seksualumo simbolis, ritualo dalis, tačiau, kai moteris pasiekia girtumo ribą, jau blogai.

„Pradžioje šiek tiek skauda galvą ar pykina, vėliau abstinencija tampa tokia stipri, kad žmogus imasi kokių nors veiksmų: geria vaistus ar vėl pradeda vartoti alkoholį. Tai tampa uždaru ratu“, – kalba L. Bulotaitė.

Specialistė pabrėžia, kad priklausomi žmonės paprastai gali išgerti didesnius kiekius alkoholio, kadangi jų atsparumas taip pat padidėja. Vis dėlto, nors iš pradžių žmonės tarsi tuo džiaugiasi, vėliau atsparumas staigiai sumažėja ir nuo labai nedidelio kiekio alkoholio žmogus visiškai apsvaigsta.

L. Bulotaitė išskiria, kad nuo priklausomybės žmogus nepasveiks, jei pats to nenorės, tada nepadės nei vaistai, nei geriausi specialistai. Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats nustoja vartoti alkoholį, tačiau tai – reti atvejai: „Dažniausiai žmonėms prireikia pagalbos, nes jie nesusitvarko su organizmo potraukiu alkoholiui, kai alkoholio reikia lyg maisto ir vandens.“

Moterų alkoholizmo netoleruoja

Anot L. Bulotaitės, nėra „tipiško alkoholiko“ – jis gali būti ir žmogus, stotyje prašinėjantis pinigų, ir tas, kuris užima rimtas pareigas. Pasak jos, neretai sunku pastebėti alkoholizmo problemą, pavyzdžiui, būna tokių atvejų, kai žmogus nuvažiuoja į kaimą ir ten savaitę geria, o visi galvoja, kad jis atostogauja. Dėl to L. Bulotaitė akcentuoja, kad tai, kaip alkoholį vartoja skirtingos socialinės klasės, iš esmės nesikeičia, skiriasi tik vartojamo alkoholio kokybė. Alkoholizmo priežastys taip pat labai panašios, sako VU dėstytoja, dažniausiai geriama dėl psichologinių priežasčių.

Paklausta, kuo skiriasi moterų ir vyrų alkoholizmas, L. Bulotaitė pirmiausia išskiria, kad vyrai yra atsparesni alkoholiui ir paprastai gali išgerti daugiau nei moterys. Vis dėlto statistiškai nuo alkoholizmo dažniau kenčia vyrai. Anot specialistės, visiškai pasikliauti statistika nereikėtų – į ją patenka tik tie, kurie kreipiasi pagalbos. Moterys tai daro rečiau nei vyrai, todėl ir atrodo, kad alkoholizmas – vyrų problema, sako L. Bulotaitė.

„Tyrimai rodo, kad moterų priklausomybės nuo alkoholio visuomenė netoleruoja. Jei dideliais kiekiais geria vyras – blogai, tačiau atleistina. O gerianti moteris smerkiama labiau nei vyras. Žmonės stebisi, kodėl ji negali susitvarkyti, dėl to moterys nesikreipia į gydytoją, jos bijo visuomenės pasmerkimo“, – aiškina L. Bulotaitė.

Moterys dažniau geria vienos

A. Širvinskienė sako, kad dauguma moterų yra socialiai pažeidžiamesnės nei vyrai, pavyzdžiui, nenorą kreiptis pagalbos gali pagilinti ir mamos vaidmuo, kadangi visuomenėje dar vyrauja požiūris, kad mamai nedera būti priklausomai nuo alkoholio ar turėti problemų, o tėčiui, vyrui, – pateisinama.

Priklausomybės ligų centro atstovė priduria, kad moterys labiau stigmatizuojamos, todėl joms prireikia daugiau laiko, kol nusprendžia gydytis. Socialinės šeimos problemos, atsiskyrimas nuo šeimos, finansai – dalis priežasčių, kodėl moterys nelinkusios gydytis, apibendrina priklausomybės ligų centro atstovė.

A. Širvinskienės teigimu, moterų priklausomybę dar gaubia mitai ir stereotipai, kurie trukdo spręsti šią problemą: „Moterų nelaimei, dar yra dvigubų standartų. Pavyzdžiui, vyno taurė rankoje yra suprantama kaip seksualumo simbolis, ritualo dalis, tačiau, kai moteris pasiekia girtumo ribą, jau blogai. Ta riba tarp to, kas gražu, o kas – jau blogai, moterims yra labai jautri.“ Specialistė išskiria, kad paprastai šeimos nariai taip pat nenoriai išduoda „moters alkoholizmo paslaptį“, o tai apsunkina gydymą, kadangi gydytojams sunkiau išsiaiškinti problemą.

Kaip kalba A. Širvinskienė, moterų motyvai vartoti alkoholį yra labiau susiję su seksualumu ir socialiniu efektu, savęs nuvertinimu, nemokėjimu įvertinti savo jausmų bei nesaugumo jausmo: „Vyrai geria norėdami pasirodyti, kokie jie kieti, o moterys dėl to, kad nepasitiki savimi, jaučiasi vienišos.“ Anot specialistės, šiek tiek skiriasi ir vartojimo įpročiai – moterys dažniau geria vienos. Pavyzdžiui, apie 30 proc. vyrų nurodo, kad jie geria vieni, sako A. Širvinskienė. Tokių moterų – virš 50 proc.

Spaudimą gerti vyrai patiria ir iš žmonų

L. Bulotaitė prisimena užsienyje atliktą tyrimą, kuris atskleidė ne tik visuomenės, bet ir gydytojų požiūrį į vyrų bei moterų alkoholizmą: „Tyrimo metu eksperimento dalyvis nueina pas gydytoją, o paklaustas, kuo skundžiasi, pasako kelis alkoholizmo simptomus. Gydytojas iš karto klausia, ar vyras nevartoja per daug alkoholio. Tačiau situacija pasikeičia, kai eksperimento dalyve tampa moteris. Ji gydytojui išsako visus alkoholizmo simptomus, kurie surašyti vadovėlyje, o gydytojas net nepaklausia, ar ji vartoja alkoholį. Gydytojai atlieka įvairius tyrimus, ieško priežasčių, tačiau nė į galvą neateina, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu.“

Pasak A. Širvinskienės, vyrai sudaro apie 70 proc. besikreipiančiųjų gydytis, tačiau tendencija šiek tiek gerėja. Paskutiniais metais dėl dalyvavimo Minesotos programoje kreipėsi 10 proc. daugiau moterų nei anksčiau.

Moterų priklausomybės nuo alkoholio visuomenė netoleruoja.

L. Bulotaitė teigia, kad ir vyrai, ir moterys alkoholį vartoja dėl psichologinių priežasčių. Vis dėlto vyrai rečiau kalba apie emocines problemas, jie galbūt patiria didesnį socialinį spaudimą gerti, svarsto specialistė. Netiesioginį spaudimą vartoti alkoholį kai kurie patiria ir iš savo partnerių. Pavyzdžiui, prisimena dėstytoja, kartais, pasakius, kad nuo alkoholizmo besigydantis vyras nebegalės gerti, žmona nustemba ir klausia, ką reikės sakyti aplinkiniams. Vyrai labiau spaudžiami ir tikimasi, kad jie pakels didesnes alkoholio dozes, sako ji.

A. Širvinskienė išskiria, kad Lietuvoje trūksta specializuotų gydymo programų moterims. Anot jos, programos gali būti mišrios, tačiau jose turėtų būti atskirų komponentų, skirtų tik moterims. Pavyzdžiui, sako specialistė, dalyvaudamos tik joms skirtoje grupinėje terapijoje, moterys gali laisviau dalintis asmeninio pobūdžio informacija, geriau jausti tarpusavio ryšį, drąsiau kalbėti apie alkoholio vartojimo motyvus.

Galbūt moterys dažniau kreiptųsi pagalbos, tačiau jos sako neturinčios, kur palikti vaikų, apgailestauja A. Širvinskienė. Dėl šios priežasties, svarsto specialistė, reikėtų ir gydymo nuo alkoholizmo programų moterims su vaikais.