Lietuvoje

2019.10.03 15:26

Sinkevičius įveikė kelių valandų egzaminą Briuselyje: lauks lemiamo verdikto

kandidato pabaigos kalbą komitetų nariai palydėjo plojimais; atnaujinta 18.14
Laura Adomavičienė, specialiai LRT.lt iš Briuselio2019.10.03 15:26

Ketvirtadienį prasidėjo Lietuvos kandidato į Europos komisarus klausymai Europos Parlamente (EP). Virginijus Sinkevičius siekia tapti už aplinkos ir vandenynų sritį atsakingu Europos komisaru. Ši sritis laikoma strategiškai svarbia ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu.

Tiesioginė V. Sinkevičiaus klausymų transliacija nuo 15.30 val.

Jau nuo pirmųjų sakinių Lietuvos kandidatas sulaukė pastabų dėl jauno savo amžiaus. Tai ir pats V. Sinkevičius paminėjo savo kalboje.

„Man didelė garbė sėdėti čia ir būti pirmuoju paskirtuoju komisijos nariu, kuris gimė po Berlyno sienos griuvimo, tai yra pasitikėjimo mano karta ženklas. Man Europa reiškia taiką, sąžiningumą, galimybes ir būtinybę prisiimti atsakomybę. Paskutinė su klimato kaita susijusi banga rodo, kad Y ir Z karta privalo prisiimti atsakomybę už planetos ateitį ir aš pasirengęs žengti tuo keliu“, – kalbą pradėjo V. Sinkevičius.

Prisistatymo kalboje V. Sinkevičius kalbėjo apie būtinybę siekti taršos nulinės ribos, žiedinės ekonomikos naudą, apie taršiąsias medžiagas ir galimybę perpus sumažinti plastiko, cemento, plieno ir aliuminio naudojimą. Jis taip pat pabrėžė būtinybę gręžtis į alternatyviąsias, žaliąsias priemones žemės ūkio srityje, pusiausvyrą žuvininkystėje, siekiant apginti žvejų interesus ir užtikrinti biologinę įvairovę. Jo 15 minučių trukusią kalbą salėje palydėjo plojimai.

V. Sinkevičiaus klausymus veda du jo portfelį sudarančioms sritims atstovaujantys EP komitetai: Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Žuvininkystės. Parlamentarai į klausymus bei raštu pateiktus atsakymus žiūri priekabiai, siekdami įsitikinti, kad kandidatas turi viziją, lyderio savybes ir kompetenciją dirbti jam paskirtoje srityje. Bus pateikti 25 klausimai, vienam klausimui atsakyti skiriamos 2 minutės.

Sieks nulinės taršos, tausios pramonės ir dialogo su EP

Lietuvos kandidato sėkmė klausymuose priklausys nuo to, ar jis sugebės įrodyti komisijos nariams esąs įgalus vadovauti aplinkosaugos ir vandenynų sričiai. Tikimasi, kad šiai sričiai stosiantis vadovauti komisaras pasižymės lyderio savybėmis, bus kompetentingas ir gebės susidoroti su iššūkiais. Pasiruošti klausymams V. Sinkevičius turėjo apie pusantro mėnesio.

Pirmajame etape pirmuosius 7 klausimus užduoda Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariai. Kitus klausimus užduos parlamentarai, priklausantys Žuvininkystės komitetui.

Paklaustas apie galimybę atšaukti iš rinkos dyzeliniu kuru varomus automobilius, V. Sinkevičius pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu reikėtų aktyviau gręžtis į alternatyviu kuru varomą transportą.

„Dėl „dieselgate`o“ man atrodo, kad mes turėjome išmokti rimtą pamoką. Negali pasikartoti dar vienas „dieselgate‘as“ ir gamintojai, pramonės atstovai tai supranta. [...] Turime padėti pramonei, kad ji būtų konkurencinga. Galvoju, kad mūsų gamintojai galėtų pasivyti ir amerikiečių gamintojus elektra varomų automobilių srityje, viešasis transportas turi būti žalias, švarus, turime rinktis alternatyviu kuru varomas transporto priemones“, – sakė Lietuvos kandidatas į eurokomisarus.

Be dyzelinu kuru varomų automobilių taršos, V. Sinkevičiaus pirmame ture klausta apie jo požiūrį į bioįvairovės, miškų išsaugojimą, plastiko mažesnį vartojimą bei galimybę sumažinti vaistų likučių patekimą į paviršinius bei gruntinius vandenis. Atsakydamas į šiuos klausimus V. Sinkevičius pabrėžė, kad yra pasiruošęs siekti nulinės taršos Europoje, bioįvairovės išlikimui pasitelkti teisinį reguliavimą ir ketina tęsti dialogą su EP nariais dėl teisinių direktyvų peržiūrėjimo. Pastarosios gali būti keičiamos tik išlaikant dialogą su EP nariais.

Kalbėdamas apie šiukšlių mažinimą jis paminėjo, kad reikia gręžtis prie žiedinės ekonomikos, siekti, kad antrinės žaliavos būtų perdirbamos. Tai būtų paskata ir naujų, žalių verslo sričių vystymui.

„Žiedinė ekonomika sėkmingai veiks tik tokiu atveju, jeigu nebenaudosime cheminių toksiškų medžiagų, tad per savo kadenciją šio tikslo tikrai sieksiu“, – sakė V. Sinkevičius.

Pirmojo turo klausymų ratas praėjo gana sėkmingai, didelio spaudimo iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto V. Sinkevičius nesulaukė. Anksčiau buvo kalbėta, kad kur kas sunkesnis bus antrasis etapas, kuomet klausimus užduos Žuvininkystės komiteto nariai.

Įveikė žuvininkystės klausimų maratoną

Pasibaigus antram etapui didelio spaudimo Lietuvos paskirtajam kandidatui nebuvo juntama. Įspūdį komisijos nariams padarė V. Sinkevičiaus paminėtas darbo modelis jam dirbant Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministru. Jis užsiminė, kad užėmęs šias pareigas iš 60 regionų jis apvažiavo 52, nes jam rūpėjo, kaip viskas atrodo tiek stambiose gamyklose, tiek mažose parduotuvėse. Jam buvo svarbi žmonių nuomonė apie priimamus įstatymus ir jų taikymą. Panašią praktiką, spręsdamas socialinius ekonominius aspektus, susijusius su aplinkosaugos srityje veikiančiais subjektais, V. Sinkevičius planuoja taikyti ir eidamas naujas pareigas.

Peteris Liese, Europos liaudies partijos frakcijos narys, socialinėje EP platformoje parašė, jog V. Sinkevičiaus, jaunosios kartos atstovo, pasirodymas EK yra geras ženklas jaunimui.

„Net jeigu aš nesutinku su visomis jo pozicijomis, išsakytomis klausymuose, man patinka jo teikiama pirmenybė inovacijoms“, – rašo P. Lesie.

Daugiausia kalbėta apie pakrantėse gyvenančių žvejų darbo sąlygas, tausią žuvininkystę bei ypač problemišką Viduržemio jūros regioną, kuriame nustatytos žvejybos kvotos. Kalbėdamas apie Viduržemio regiono problemas V. Sinkevičius pažadėjo palaikyti dialogą ne tik su ES šalimis narėmis, bet su regione esančiomis trečiosiomis šalimis.

„Viduržemio jūros srityje reikia įvertinti reikalingus duomenis, tada galėsime pasiūlyti tvarumu grindžiamą požiūrį žvejams. Taip pat svarbūs susitarimai su kitomis valstybėmis, kurios taip pat žvejoja toje jūroje, kad ne vien mes vykdytume savo įsipareigojimus, gerbtume teisės aktus, bet ir mūsų partneriai“, – kalbėjo Lietuvos paskirtasis kandidatas į eurokomisarus.

L. Mažylio klausimas: EP salėje prabilo apie Neringą ir Kauną

Europos liaudies frakcijos vardu klausimą uždavė europarlamentaras iš Lietuvos Liudas Mažylis. Jis domėjosi, ar nevertėtų leisti šalims narėms viduje lanksčiau reguliuoti tam tikrų paukščių bei gyvūnų populiaciją. Ypač tokių, kaip vilkai ar kormoranai, kurie kelia grėsmę gyvulininkystei bei žuvininkystei.

„Mano gimtajame Kaune tiek kormoranų per mano gyvenimėlį niekada nebuvo“, – klausymų salėje kalbėjo L. Mažylis.

Į kolegą V. Sinkevičius kreipėsi gimtąja lietuvių kalba. Paskirtasis kandidatas patikino, kad dabar galiojanti direktyva yra pakankamai lanksti ir jos atverti nėra prasmės.

„Suprantu tą skausmą, kai prarandama avis, bet reikia klausimą spręsti ne kulka, o pasidomėti, ar tikrai visos kitos priemonės, kurios yra finansuojamos ES lėšomis, tokios kaip tvora ar 100 proc. kompensacija už kritusį gyvulį, buvo įgyvendintos. Kalbant apie tuos pačius kormoranus ir jų padarinius mūsų nuostabioje Neringoje, tai direktyva čia irgi suteikia lankstumą įvesti savireguliaciją. Jei yra grėsmė žuvininkystei ar augalijai, bioįvairovei, tas priemones galima pritaikyti“, – lietuvių kalba atsakė V. Sinkevičius.

Po klausimų sekė V. Sinkevičiaus baigiamoji kalba.

„Supratau jūsų rūpesčius, suprantu, kad bioįvairovė, žiedinė ekonomika, smulkieji ir stambesni žvejai, jų bendruomenės yra svarbios. Esu pasiruošęs bendradarbiauti ir dalintis atsakomybę. Matėme, kokie buvo Europos rinkimų rezultatai, matome, kokio kurso laikysis naujoji EK pirmininkė“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

V. Sinkevičiaus kalba palydėta gausiais plojimais.

Prieš klausymus pabrėžė, kad sėkmė priklausys nuo kandidato kompetencijų

Žuvininkystės komiteto pirmininkas Chrisas Daviesas pabrėžia, kad ši sritis reikalauja ypatingų derybinių gebėjimų, nes čia kertasi žvejų, žvejybos industrijos ir už ekosistemos įvairovės išsaugojimą kovojančių institucijų interesai.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas yra sakęs, jog yra labai svarbu, kad pretendentas klausymų metų nežarstytų techninių terminų, o būtų tikslus.

Ar V. Sinkevičiui pavyko įtikinti EP komitetus savo kompetencija ir gebėjimais, paaiškės praėjus valandai nuo klausymų pabaigos. Galimi keli scenarijai: kandidatą patvirtinti, nepatvirtinti arba suteikti dar vieną šansą. Iki šiol dar prieš klausymus buvo atmesti du kandidatai į eurokomisarus: Rumunijos socialistų atstovė Rovana Plumb ir vengrų konservatorių kandidatas, buvęs Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybės teisingumo ministras Laszlo Trocsanyis. Juos Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas diskvalifikavo dėl korupcinių motyvų.

Pirmieji klausymai nesėkme baigėsi ir lenkų kandidatui Januszui Wojciechowskiui, kuris siekia tapti europomisaru, atsakingu už žemės ūkio sritį. 12 metų darbo patirtį EP turintis politikas per daug pasitikėjo savo jėgomis, tačiau jo atsakymuose pritrūko tikslumo, vizijos konkretumo, pokalbių metu nebuvo atskleistos politiko lyderio savybės. J. Wojciechowskiui papildomi klausimai raštu buvo išsiųsti trečiadienį, o pakartoniniai klausymai numatyti pirmadienį, spalio 7 dieną.

Iš viso EK sudaro 26 komisarai. Iš jų šioje kadencijoje trys bus vicepirmininkai: latvis Valdis Dombrovskis, atsakingas už ekonomikos sritį, Danijos atstovė Margrethe Vestager, kuruosianti skaitmenizacijos sritį, ir V. Sinkevičiaus tiesioginis vadovas olandas Fransas Timmermansas, atsakingas už aplinkosaugos sritį.