Lietuvoje

2019.10.03 08:40

Nausėdos patarėja Skaisgirytė: nekalbėjimo su Baltarusija politika nepasiteisino

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.03 08:40

„Norime patys išsakyti baltarusiams savo poziciją. Ne per trečiąsias šalis, ne tylėjimu, o tiesiai žiūrėdami jiems į akis. Taip, mums Astravas yra nepriimtinas. Taip, tai yra nesaugi elektrinė. Taip, mes nenorime pirkti baltarusiškos nesaugios elektros energijos. Taip, manome, kad Baltarusijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir vis dar egzistuoja politiniai kaliniai“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

– Lietuvos užsienio reikalų ministro susitikimas su Baltarusijos ministru jau ne viena diena kelia daug aistrų. Vienas iš apžvalgininkų sako, kad kaltinimai neatstovaujant Lietuvos interesų šiuo metu krenta Linui Linkevičiui, nors jis vykdo politiką, kurią labai aiškiai suformulavo prezidentas savo garsiąja fraze: „aš esu žmogus, kuris nori dialogo su Baltarusija“. Kieno šita nauja politika, kalbant apie santykius su Baltarusija? Prezidento ar užsienio reikalų ministro?

– Prezidentas yra ne kartą pasakęs, kad jis – dialogo žmogus. Taip pat ir tarptautinių dialogų. Santykiai su Baltarusija, kurie, sakyčiau, buvo sustabdyti ne vienerius metus, dabar turi galimybę pajudėti iš mirties taško. Kaip tai įvyks? Žiūrėsime. Tai nėra labai lengva, nes Astravas niekur nedingsta. Jis jau beveik pastatytas. Per 10 metų nekalbėjimo nesugebėjome jo nepastatyti. Nekalbėjimo politika, galima sakyti, nepasiteisino.

– O ką dabar keičia kalbėjimo politika?

– Kalbėjimo politika tik prasideda. Pirmas susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Makejumi praėjusią savaitę įvyko Niujorke. Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linkevičius vyksta į Minską. Ten bus ne dvišalis, o daugiašalis susitikimas – Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimas. Manau, kad bus ir dvišališkas ministrų pokalbis. Rezultatus pamatysime labai greitai.

– O kokio rezultato apskritai yra tikimasi? Politologų nuomonės nėra vienareikšmiškos. Marius Laurinavičius santykius su Baltarusija pavadino pirmąja Gitano Nausėdos klaida. Tomas Janeliūnas vis dėlto sako, kad dialogo su Baltarusija didžiausia nauda gali būti tai, kad Lietuvos užsienio politikos planuotojai geriau supras, kas iš tiesų vyksta Minske. Kokia yra to rezultato siekiamybė? Tikėtis, kad Baltarusija pasakys, kad štai mes statome nesaugią elektrinę, yra naivu.

– Naivumo tikrai neturime, tačiau norime patys išsakyti baltarusiams savo poziciją. Ne per trečiąsias šalis, ne tylėjimu, o tiesiai žiūrėdami jiems į akis. Taip, mums Astravas yra nepriimtinas. Taip, tai yra nesaugi elektrinė. Taip, mes nenorime pirkti baltarusiškos nesaugios elektros energijos. Taip, manome, kad Baltarusijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir vis dar egzistuoja politiniai kaliniai. Visa tai išsakyti baltarusiams, manome, kad yra mūsų galimybė.

– Kiek šiltinti santykius su Baltarusija ragina ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)?

– Briuselyje yra kalbama apie partnerystę su Baltarusija, kurią (partnerystę; red. past.) mes buvome sustabdę. Ar tai atitinka mūsų interesą? Manome, kad ne. Ar tai atitinka ES interesą? Irgi galvojame, kad neatitinka. Kuo glaudžiau Baltarusija bendraus su ES, tuo geriau bus mums visiems.

– Kodėl visa šita situacija su Baltarusija iššaukė tokią aštrią konservatorių reakciją? Jie netgi reikalauja užsienio reikalų ministro atsistatydinimo.

– Rinkimai kitais metais. Nepamirškim.

– Jūs tą siejat su rinkimais?

– Taip.

– Galbūt per mažai buvo iškomunikuota, pabendrauta su partijomis dėl santykių su Baltarusija šiltėjimo, nes apžvalgininkai sako, kad nėra vieningos pozicijos – Seimas pasigedo bendravimo šiuo klausimu.

– Prezidentas ne kartą yra apie tai kalbėjęs ir su politologais, ir su partijų atstovais. Tai nebūtų tiesa, kad nepakankamai kalbėjo. Kitas dalykas, ar išgirstama, kai kalbama? Ar politinių tikslų vedamos, kai kurios partijos, tiesiog nenori to girdėti.

– Jūs apskritai esate dialogo šalininkė. Ar galima tikėtis artimiausiu metu dialogo su Rusija?

– Matot, Baltarusija ir Rusija nėra tapačios valstybės.

– Bet Baltarusija yra labai stipriai priklausoma nuo Rusijos. Kaip kai kurie apžvalgininkai sako: Baltarusija yra 90-čia procentų integruota į Rusiją. Tai ar nėra tas pats kalbėjimasis?

– Tai nėra tas pats kalbėjimas, nors teisingai jūs pastebėjote, kad integracijos (Baltarusijos į Rusiją; red. past.) laipsnis yra didelis. Jie (Baltarusijos ir Rusijos vadovai; red. past.) ir toliau kalba apie tolesnę integraciją. Ir čia yra toks klausimas: ar mes tiesiog stovim ir žiūrim, ką jie toliau daro, toliau nesikalbam, ar vis dėl to, bandom kažkiek, keik tai yra mūsų galioje, paveikti, kad ta integracija su Rusija nevyktų taip greitai.

– Kuomet vakar radijuje kalbėjome su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite, ji sakė, kad mažesnė šalis gali būti girdima, jei ji atviriau ir drąsiau kalbės bei nebijos įvardinti net ir didelių valstybių grėsmės. Naujajam prezidentui ji palinkėjo sėkmės, vykdant konstitucijos pareigą, vykdant tokiomis priemonėmis, kurias jis mato tinkamiausias. Kokias jūs dabar matote tinkamiausias priemones? Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasižymėjo aštresne retorika, o prezidentas Nausėda?

– Kiekvienas prezidentas turi savo stilių, savo kalbėjimą. Kokia forma tas bebūtų pateikta, svarbiausia yra turinys, o turinio prasme, kaip matote, yra labai daug tęstinių dalykų. Iš esmės mūsų politika nesikeičia. Nei Baltarusijos, nei Rusijos atžvilgiu. Tęsiama ta pati ES ir NATO gilinimo politika. Noras daryti atskirtį ir supriešinimą yra tik retorikos dalykas.

– Jūs sakot, kad politika Baltarusijos atžvilgiu taip pat nesikeičia. Tai tą (aštrią konservatorių reakciją; red. past.) tuomet reikėtų konkrečiai sieti su konservatorių partija, kuri ruošiasi rinkimams? Mums ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad iš esmės tų susitikimų (Lietuvos-Baltarusijos diplomatų; red. past.) nėra padaugėję, jie vyko ir anksčiau, tačiau dabar tai tapo labiau matoma.

– Prezidentas nenorėtų, kad užsienio politika taptų rinkimų politikos dalimi. Tai jis yra aiškiai pasakęs visiems, tame tarpe ir konservatorių partijai. Rinkimuose yra pakankama vidaus politikos temų, na o dėl užsienio politikos, vis dėl to, geriau yra nacionalinis sutarimas.

– Grįžkime prie Nausėdos retorikos. Sakoma, kad ji yra švelnesnė. Rusijos ambasada Lietuvoje labai kritiškai įvertino prezidento kalbą Jungtinių Tautų (JT) generalinėje asamblėjoje. Ambasados (Rusijos; red. past) išplatintame pranešime teigiama, kad kalba primena konfrontacijos su Rusija visose srityse manifestą. Pasak jų, Nausėdos nubrėžtos gairės dvišalius santykius veda į visišką aklavietę. Kaip jūs vertinate tokią Rusijos reakciją po kalbos JT?

– Prezidentas JT nekalbėjo apie dvišalius santykius su nei viena valstybe. JT tribūna yra pasaulinė tribūna, tad prezidentas labiau brėžė gaires kaip jisai mato Lietuvą pasaulyje, o ne su konkrečiomis šalimis. Iš tos kalbos galima spręsti, kad prezidentas laikysis vertybinės politikos. Tas buvo labai aiškiai pasakyta.

Būtent per tą vertybinę prizmę jisai priminė pasaulinei auditorijai apie Molotovo-Ribentropo paktą, pasidžiaugė Baltijos kelio 30-mečiu, tačiau taip pat priminė, kad Rusija persekioja Sausio 13-osios bylos teisėjus. Tai nėra apie dvišalius santykius, tai yra apie teisės viršenybę ir kišimąsi į kitos valstybės teisinius reikalus.

Prezidentas taip pat kalbėjo tai, kad kai kurios šalys vykdo agresiją kitų šalių atžvilgiu. Būtent per šitą prizmę išreiškė paramą Ukrainai ir Sakartvelui: Ukrainai, kur vyksta karas Rytinėje dalyje, Donbase, kur tebėra aneksuotas Krymas, ir Sakartvelui, kur Abchazija ir Šiaurės Osetija tebėra okupuotos.

– Kodėl vis tik Rusijos ambasados tokia reakcija?

– Na jūs turėtumėte Rusijos ambasadoriaus paklausti, kodėl jo reakcija yra tokia.

– Jūs tikėjotės tokios reakcijos?

– Visko tikėjomės. Žinoma.

– Šiandien į Lietuvą atsakomojo vizito atvyksta Latvijos prezidentas. Astravo klausimas turbūt čia vėl iškils. Ar įmanoma suderinti Astravo klausimo pozicijas Lietuvai ir Latvijai. Iki šiol Latvijos pozicija buvo nuosaikesnė.

– Taip, Latvijos prezidentas atvyksta atsakomojo vizito. Apskritai prezidentas Nausėda su Latvijos prezidentu jau susitiks bene 3-ią ar 4-tą kartą. Santykis yra pakankamai glaudus ir draugiškas.

Darbotvarkėje, jūs gerai pastebėjote, regioniniai projektai yra prioritetas. Tai ir elektra, dujos, geležinkeliai. Kalbėsime apie elektros tinklų sinchronizaciją, kaip šitą projektą vykdyti ir vykdyti kuo greičiau.

Kalbėsime apie Astravą. Beje, kai prezidentas Nausėda viešėjo Rygoje, Latvijos prezidentas aiškiai pasakė, kad Astravas yra grėsmė ir Latvijai, ne tik Lietuvai. Natūralu, juk Latvijos siena irgi yra netoli nuo Astravo.

Taip pat kalbėsime apie kuo greitesnį Rail Balticos (geležinkelio transporto projektas, turintis sujungti Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu - su Helsinkiu; red. past.) įgyvendinimą.

Manome, kad regioninių projektų atžvilgiu mes rasime bendrą sutarimą su Latvija.

– Kuomet sakot regioniniai projektai, tai daugiausiai Astravas ir turimas omenyje?

– Turime ir kitus projektus. Kaip jau minėjau elektros tinklų sinchronizacija. Šis projektas apima ne tik mus su Latvija, bet ir Estiją bei Lenkiją.

– Dėl Astravo. Kiek svarbu Lietuvai ir Latvijai turėti bendrą pozicija dėl Astravo, kad būtų galima ją tvirčiau atstovėti?

– Mums, iš tikrųjų, svarbu turėti bendrą Europos sąjunginę poziciją. Jeigu pamenate, prieš kažkiek laiko Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris yra pasakęs, kad Astravas yra visos ES problema. Nepamirškime šito. Tai ne dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos klausimas, ne trišalis Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos klausimas, o tai yra regioninis ir dar platesne prasme ES kaimynystės klausimas.

– Gitanas Nausėda, viešėdamas Latvijoje, siūlė sugrįžti prie formato, kai Baltijos šalių prezidentai susitinka reguliariai. Ar pasistūmėjo šitas klausimas į priekį? Bus tokie susitikimai?

– Taip. Jau šiais metais planuojame tokį trišalį Baltijos prezidentų susitikimą. Na, o paskui žiūrėsime, matyt, kad kviesimės į juos ir kitų kaimyninių šalių prezidentus: Lenkijos arba Suomijos.

– Nausėda jau buvo susitikęs ir su Lenkijos, Estijos prezidentais. Ar čia irgi galime tikėtis atsakomųjų vizitų artimiausiu metu, kaip kad Latvijos prezidento vizito?

– Žinoma. Prezidentas Duda yra pakviestas į 1863-1864 metų sukilėlių laidotuves. Tikimės jo vizito jau labai greitai – lapkričio mėnesį. Estijos prezidentė Kaljulaid, tikimės, irgi atvyks artimiausiu laiku.

– Jūs minėjote laidotuves. Ar ten galima būtų tikėtis ir Baltarusijos atstovų?

– Taip, Baltarusija yra tarp pakviestų šalių. Priminsiu, kad čia į laidotuves yra kviečiama Lenkija, Baltarusija, Ukraina ir Latvija. 4 šalys todėl, kad yra brėžiamos LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės; red. past.) ir Abiejų Tautų respublikos ribos, tad visų šių šalių atstovai dalyvavo sukilime.

Parengė Vismantas Žuklevičius