Su trikdžiais prasidėjo keturias dienas truksiančios civilinės saugos pratybos, kuriomis mokomasi reaguoti į galimą branduolinę nelaimę Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Dėl per didelio srauto trumpam sutriko pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės veikla.
Pratybų pradžia atskleidė – realios nelaimės atveju dalis gyventojų vis dar negautų perspėjimo pranešimų į telefonus.
Taip pat skaitykite
Mobiliojo ryšio operatoriai sako, kad už gyventojų saugumą atsakingos institucijos neįsigijo pakankamai licencijų, kurios leistų ir 4G tinkle per specialią įrangą gyventojams siųsti perspėjimo pranešimus.
Gyventojai žiūri gana apatiškai, dalis nežinotų, kaip elgtis
Ant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įrengtas sirenas nesunkų būtų išgirsti ir per uždarytus langus.
„Perspėjimo sistemos patikrinimas. Gyventojai, pavojaus nėra, tęskite darbą ar poilsį“, – taip antradienio rytą skelbė balsas iš garsiakalbių.
„Normaliai, aš per karą gimiau, tai aš nieko nebijau. Niekas nebenustebins“, – sakė vilnietė.
„Nežinau, nežinau. Karas“, – juokavo kitas vyriškis.
„O kaip negirdėsi. Tai žinau, kad čia mokymai vyksta, ramiai“, – apie sirenas ir pratybas kalbėjo žmogus gatvėje.
„Avarijos gi nebuvo, bet jeigu? Tai nieko jau nepadaryti, kaip ir Černobylyje“, – svarstė praeivis.
Tačiau sirenų perspėjimai nelaimės atveju pasiektų vos vieną kitą, jų garsą, esant atokiau, mieste gali nustelbti ir lietus.
„Man atrodo, kad kasmet tikrina. Nelabai, nesidomėjau. Tikėčiausi, kad į telefoną gausiu pranešimą su instrukcijomis“, – svarstė klaipėdietis.
Žinutės pasiekė toli gražu ne visus, strigo ir svetainės veikla
Kartu su informaciniais pranešimais per LRT, ką daryti įvykus branduolinei ar radiologinei nelaimei, gyventojai turėjo į telefonus gauti ir trumpuosius pranešimus. Tačiau pratybos atskleidė, kad realios grėsmės atveju informuoti būtų ne visi.
Tarnybų atstovai sako, kad daugiau nei pusė gyventojų iki šiol telefonų nėra tinkamai nustatę. Pripažįstama, kad šįkart tylėjo ir sukonfigūruoti aparatai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas, vertindamas Lietuvoje įvykusį gyventojų patikrinimą, teigia matantis tiek teigiamų, tiek neigiamų rezultatų.
„Svetainė buvo kurį laiką nepasiekiama, tačiau, kiek man yra žinoma, tai netruko labai ilgai. Nesitikėjome tokio lankytojų antplūdžio. Dabar bus labai gera proga apie tai pagalvoti ir pasidaryti išvadas“, – LRT RADIJUI komentuoja E. Trunovas.
Pašnekovo tikinimu, 4G ryšio transliavimas yra išplėstas visuose tinkluose, todėl tai, kad kai kurie gyventojai į savo mobiliuosius telefonus negavo įspėjamųjų pranešimų, gali būti dėl priežasčių, susijusių su konkrečių telefonų modeliais.
„Kaip žinia, operatorius yra ne vienas, dabar tikslios sumos nepasakyčiau, bet, žinote, tų lėšų visada trūksta. Kai yra pasirinkimas tarp žmonių aprūpinimo kažkokiomis priemonėmis tiesioginiam jų darbui ir investavimo į kitas saugos priemones, tai tie sprendimai nėra lengvi“, – sakė pratybų stebėtojas Ernestas Trunovas.
Mobiliojo ryšio operatoriai sako: valstybė pataupė, nes iki šiol nenusipirko pakankamai licencijų, kurios leidžia ir 4G tinkle per specialiąją įrangą gyventojams siųsti perspėjimo pranešimus.
Specialistai sako, kad galbūt taupoma ir palaikant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės veiklą. Pratybų pradžioje dėl per didelio lankytojų srauto ji trumpam buvo nepasiekiama.
Komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ sako, kad didelė dalis žmonių, prisijungusių prie 4G tinklo, pranešimų negavo, nes departamentas jų nesiuntė dėl nežinomų priežasčių.
„Kokių? Va jų ir paklauskite. Spėju, kad gal neturi pakankamai licencijų, nes kiekvienai celei reikia įsigyti po licenciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Baranauskas.
Ministrė pastebėjo trūkumus, bet gerėjančiais rezultatais pasidžiaugė
Kalbėdama apie pratybas lydėjusius trikdžius vidaus reikalų ministrė teigė, kad didžioji pratybų dalis vyksta Pietryčių Lietuvoje, tačiau tai didelės pratybos, todėl išvengti nesklandumų sunku.
„Žmonės girdėjo sirenas. Per pratybas šešiose savivaldybėse buvo aktyvuota 70 sirenų, iš jų 67 buvo aiškiai girdimos. Posėdžiavo 19 ekstremalių situacijų komisijų, reagavo į pavojų, derino veiksmus iš informacijos, kurią gauna iš centro. Gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus ir gyventojai, kiek pasiekė žmonių – procentas tikslinamas, tačiau matome, kad daug daugiau gyventojų, nei tai būdavo anksčiau gavus perspėjimo žinutes“, – sakė ministrė.
Anot jos, dabar liko modeliuoti kitų dviejų dienų pratybų veiksmus.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Mindaugas Kanapickas, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro koordinatorius, sakė, kad pratybos antradienį startavo nuo ryto, formuluotos užduotys veikiančioms grupėms, tikrintas ryšys bei informacijos keitimosi galimybės.
Anot M. Kanapicko, pratybų pradžią galima vertinti kaip pavykusią.
„Aišku, šiokių tokių trikdžių buvo, apie tai mes dar kol kas nelabai nusiteikę kalbėti, nes neturime konkrečių trikdžių priežasčių. Galėtume kalbėti tai, kad iki 3 minučių neveikė svetainė lt72.lt, skirta perteikti gyventojams informaciją. Neaišku, ar tai buvo techninės, ar organizacinės problemos. Kalbant apie gyventojų pasiekiamumą mobiliaisiais telefonais, preliminariais vertinimais, pasiekiamumas buvo apie 70 proc. Priežastis matome kelias – galimai netinkamai nustatyti telefonai, taip pat galbūt ir licencijų klausimas“, – sakė Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro koordinatorius.
„Pratybos parodo, kur yra spragos, trūkumai. Tam jos ir yra organizuojamos, kad situacija būtų taisoma. Kaip tik bus apibendrinimo diena, mūsų Ekstremalių situacijų komisija pateiks išvadas, kaip pagerinti ir visiškai užtikrinti gyventojų apsaugą“, – sakė ministrė Rita Tamašunienė.
Paklausta, ar iki Astravo AE atidarymo specialistai spės ištaisyti trūkumus, kurie pastebėti pirmosios pratybų dienos metu, R. Tamašunienė teigė, kad dar nėra tiksliai žinoma, kada tiksliai pradės veikti kaimyninės šalies elektrinė, tikėtina, kad atidarymas gali šiek tiek nutolti.
„Esame tam, kad užtikrintume visų institucijų parengtį visoms galimoms situacijoms. Norime pasakyti, kad gyventojai išliktų ramūs, valstybė rūpinasi, turime perspėjimo sistemas, davikliai fiksuoja radiacinę taršą. Gyventojai tikrai žinos, kas dedasi Astravo AE. Koordinuoti veiksmai ir veikimas kartu turėtų užtikrinti, kad gyventojai jaustųsi ramūs, žinoma, budrumo neturėtume pamiršti“, – sakė ministrė.
