Antradienio rytą Lietuvoje gaudė sirenos – nuo 10 val. 15 min. iki 10 val. 18 min. vyko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Ši gyventojų perspėjimo sistema įprastai tikrinama dukart per metus, tačiau šiemet tai – ir valstybinio lygio funkcinių pratybų dalis, rašoma ministerijos pranešime.
Šis patikrinimas skelbė ir spalio 1–4 d. vyksiančių valstybinio lygio civilinės saugos funkcinių pratybų pradžią. Jų metu imituojamas branduolinis ar radiologinis įvykis Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje ir tikrinama, kaip šalies institucijos yra pasirengusios reaguoti ir vykdyti joms pernai atnaujintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas.
Visa svarbiausia informacija apie pratybas:
Taip pat skaitykite
Spalio 1 d. gyventojai, išgirdę sirenų garsą, turėjo nedelsdami įsijungti LRT TELEVIZIJĄ arba LRT RADIJĄ ir išklausyti informaciją apie gresiančius pavojus ir kaip jiems pasirengti. Gyventojai matė ir girdėjo su imituojamu radiaciniu ar branduoliniu įvykiu susijusią informaciją, pranešimus, tai – pratybų dalis.
„Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai (...) kuo greičiau eikite į artimiausią pastatą, kurio langai ir sienos nėra pažeisti. Uždarykite duris ir langus, užsandarinkite vėdinimo angas ir dūmtraukius, saugiausia likti pastato centre ar rūsyje. Klausykite per radiją, televizijas skelbiamas informacijas ir rekomendacijas, kaip elgtis“, – sakė pranešėja.
Prasidėjus pratyboms sutriko pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės lt72.lt veikla. Ji neveikė apie dešimt minučių.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos atstovės Ievos Dirmaitės, taip nutiko ir lankytojų srauto.
„Visada po sirenų paleidimo, kai būna pirmas srautas, kelias minutes, sutrinka svetainė. Po kelių minučių atsinaujina“, – sakė ji.
Šioje svetainėje pateikiama informacija, kaip pasirengti nelaimei, kaip elgtis jai įvykus, kaip gauti reikiamą informaciją ekstremaliosios situacijos metu.
Saulėtą rudenišką dieną prie prekybos centro „Panorama“ sirenų gausmas girdėjosi silpnai.
„Negirdėjau ir negavau jokio pranešimo, nežinau kam šios pratybos skirtos“, – BNS sakė 34 metų vyriausioji seselė Laura Paskevičiūtė.
Ji teigė, kad tikriausiai nežinotų, kaip elgtis įvykus branduoliniam incidentui, tačiau pabrėžė, kad tokio pratybos yra naudingos ir reikalingos.
„Yra vienas rūsys Šilo gatvėje, ten ir bėgčiau“, – kalbėjo 50 metų sociologas Algirdas Sruoga.
Jis tvirtino, kad sirenų negirdėjo, pranešimo telefone negavo, nors anksčiau gaudavo.
Tuo tarpu 27 metų programuotojas Artiomas Klimovas sakė, kad žinutę gavo, bet sirenų negirdėjo.
„Tikrai nežinočiau kaip elgtis. (...) Pratybos reikalingos, kad patikrinti sistemas, buvo telefone nuorodos parašytos, per jas būtų galima rasti informacijos“, – kalbėjo jis.
32 metų vadybininkė Olvyga Klimienė tvirtino, kad sirenų taip pat negirdėjo, tačiau žinutę gavo.
„Turbūt nežinočiau ką daryti, bet pratybos reikalingos, čia turbūt pačių žmonių problema, kad jie nepamato, nepasidomi“, – kalbėjo moteris.
„Turime kiekvienas atsakingai ir rimtai pažiūrėti į šį patikrinimą. Gyventojai girdi sirenų gausmą, į telefonus siunčiami pranešimai apie sistemos patikrinimą. Viena žinutė, gauta laiku, gali padėti išvengti nelaimės. Todėl labai kviečiu gyventojus pasitikrinti, ar ši informacija jus pasiekia. Jei ne, neatidėliokite, pasirūpinkite savo saugumu – užsukę į Lietuvos pasirengimui ekstremalioms situacijoms skirtą svetainę lt72.lt, pagal pateiktas instrukcijas paruoškite savo telefonus“, – pabrėžia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Trečiadienį bus imituojama gyventojų evakuacija – po 50 savanorių bus evakuojama iš Švenčionių rajono į Zarasų rajoną ir iš Vilniaus rajono į Kalvarijos savivaldybę. Taip pat vyks vadinamasis laikinasis perkėlimas, kai tiek pat savanorių bus perkelti iš Šalčininkų rajono į Varėnos rajoną.
Per pratybas bus imituojamas gyventojų sanitarinis švarinimas, jiems bus dalinamos jodo tabletės.
Ketvirtadienį numatoma radiacinė žvalgyba iš oro, bus pasitelkti du sraigtasparniai, taip pat numatoma vykdyti antžeminę žvalgybą.
Penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje numatomas pratybų rezultatų apibendrinimas.
Mokymuose dalyvaus apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių – iš viso 24 institucijos. Atvyks stebėtojai iš Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
Per pratybas tikrinama, kaip šalies institucijos yra pasirengusios reaguoti ir vykdyti joms pernai atnaujintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas.
Nesutarus dėl pratybų scenarijaus su Vilniaus miesto savivaldybe, sostinės pareigūnai jose nedalyvaus, bus tik stebėtojai.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.
Ministrės R. Tamašunienės teigimu, šių pratybų tikslas yra išsiaiškinti, kur reikia stiprinti numatytus institucijų veiksmus, bendradarbiavimą, galbūt dubliuojamos funkcijos, todėl pratybos leis nubrėžti ir aiškias institucijų atsakomybės ribas, galbūt prireikus inicijuoti teisės aktų pakeitimus siekiant užtikrinti gyventojų saugumą.
„Šalyje prasidėjo labai svarbios pratybos. Jose dalyvauja per dvidešimt institucijų. Šių pratybų dalyviai įgis daug praktinės patirties, kuri būtų labai reikalinga, jei įvyktų realus branduolinis ar radiologinis incidentas“, – sako Mindaugas Kanapickas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis departamento direktoriaus funkcijas.
Po pietų 14 val. Vidaus reikalų ministerijoje šaukiama Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė. Posėdžio metu komisija po balsavimo paskirs pratyboms vadovausiantį operacijų centro vadovą.
Pranešimus gavo ne visi
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas, vertindamas Lietuvoje įvykusį gyventojų patikrinimą, teigia matantis tiek teigiamų, tiek neigiamų rezultatų.
„Svetainė buvo kurį laiką nepasiekiama, tačiau, kiek man yra žinoma, tai netruko labai ilgai. Nesitikėjome tokio lankytojų antplūdžio. Dabar bus labai gera proga apie tai pagalvoti ir pasidaryti išvadas“, – LRT RADIJUI komentuoja E. Trunovas.
Pašnekovo tikinimu, 4G ryšio transliavimas yra išplėstas visuose tinkluose, todėl tai, kad kai kurie gyventojai į savo mobiliuosius telefonus negavo įspėjamųjų pranešimų, gali būti dėl priežasčių, susijusių su konkrečių telefonų modeliais.
„Gali būti, jog yra perkraunama sistema ar atliekamas operacinės sistemos atnaujinimas“, – kalba E. Trunovas.
Komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ sako, kad didelė dalis žmonių, prisijungusių prie 4G tinklo, pranešimų negavo, nes departamentas jų nesiuntė dėl nežinomų priežasčių.
„Kokių? Va jų ir paklauskite. Spėju, kad gal neturi pakankamai licencijų, nes kiekvienai celei reikia įsigyti po licenciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Baranauskas.
E. Trunovas, reaguodamas į A. Baranausko pasisakymus, teigia, jog viso to priežastis – lėšų trūkumas. „Šie dalykai iki galo nėra padaryti, bet yra suplanuoti“, – priduria jis.
LRT RADIJO pašnekovo teigimu, per vykstantį gyventojų patikrinimą įspėjamųjų pranešimų siųsti nebeplanuojama, nebent iškiltų nenumatytų įvykių.
