Lietuvoje

2019.10.01 09:01

Verygos planai ateičiai: nuo gripo bus galima skiepytis ir vaistinėse

prognozuojamas A grupės tipo viruso paplitimas
Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.01 09:01

Planuojama, jog būtų galima pasiskiepyti ne tik pas gydytojus, bet ir vaistinėje. Žinoma, tam vaistininkams reikėtų papildomos kvalifikacijos“, – LRT RADIJUI sako sveikatos apsaugos ministras ``````50Aurelijus Veryga51``````. Jo teigimu, tokia praktika yra taikoma daugelyje šalių.

– Pirmadienį Lietuvoje oficialiai prasidėjo gripo sezonas. Pasiskiepijote?

– Taip, pasiskiepijau, tačiau sezonas prasidėjo tik simboliškai – sergamumo dar nėra. Jis prasideda tada, kai atšąla oras ir atsiranda galimybė susirgti ne tik gripu, bet ir kitomis peršalimo ligomis.

– Valstybės finansuojamų vakcinų viešosiose gydymo įstaigose kol kas dar nėra. Jų laukiama spalio viduryje arba pabaigoje. Pernai jų buvo sulaukta rugpjūtį. Kodėl šiemet taip neatsakingai?

– Nepasakyčiau, kad neatsakingai. Reikia įsigyti tą vakciną, kurios reikia. Tai nėra prekė, kurią galima įsigyti parduotuvėje. Vakciną turi pagaminti gamintojai ir reikia nupirkti vakciną pagal tai, koks gripo virusas atkeliauja. Kai tai sužinoma, vakcinos pagaminamos ir atgabenamos.

– Privačiose įstaigose skiepytis jau galima. Joms pavyko viską nuspėti anksčiau?

– Reikėtų suprasti, kad ten vakcinų kiekiai yra labai nedideli. Gripas yra pandeminė vakcina ir labai daug žmonių yra nuo jo skiepijami. Mes ne vieninteliai pasaulyje, kurie perkame šią vakciną. Galbūt nedidelį kiekį vakcinų komerciniam naudojimui įmanoma įsigyti anksčiau, tačiau perkant didelius kiekius valstybei tai užtrunka.

– Australai šių metų gripo sezoną vadina pragarišku. Laukiama didesnio A grupės tipo viruso paplitimo, kuris žinomas dėl dažnesnių komplikacijų. Ar nėra rizikos, kad tokia pati situacija gali nutikti ir Lietuvoje ir žmonės pradės sirgti nesulaukę vakcinos, kuri jiems priklauso?

– Sudėtinga spėlioti. Gripas yra virusas, kuris paprastai keliauja su žmonėmis ir yra lengvai platinamas. Jis priklauso ir nuo oro, ir nuo kitų dalykų, kurių negalima nuspėti. Tikėkimės, kad viskas bus laiku ir spėsime pasiskiepyti.

Šiemet prognozuojama, kad pas mus taip pat plis A tipo virusas. Yra nupirktos tokios vakcinos, kurios dengia tą tipą, nes jis dažniau komplikuojasi į plaučių uždegimą ir į kitas problemas. Kas nėra rizikos grupėje, jau dabar gali savarankiškai ieškoti vakcinų, o tie, kas priklauso rizikos grupei, bus informuoti šeimos gydytojų, kad vakcinos atkeliavo. Tikrai nereikėtų delsti, kol visi pradės sirgti, bet nueiti ir pasiskiepyti.

– Žmonės galbūt gali ir nespėti laiku pasiskiepyti, nes ne viską galima suplanuoti.

– Jei labai nori – galima. Aš manau, jog ir patys gydytojai planuojasi savo laiką, kad spėtų pasiskiepyti.

Ateityje galvojame ir ruošiame naujas tvarkas tokioms sezoninėms vakcinoms, kaip gripo vakcina. Planuojama, jog būtų galima pasiskiepyti ne tik pas gydytojus, bet ir vaistinėje. Žinoma, tam vaistininkams reikėtų papildomos kvalifikacijos.

Keliose šalyse yra taikoma tokia praktika tam, kad neužsikimštų žmonių srautai, kad žmonės nepyktų, jog reikia ilgiau laukti. Aš manau, jog ateityje turėsime daugiau vietų, kur bus galima pasiskiepyti.

– Ar tai nelems didesnių išlaidų?

– Nebūtinai. Dabar ši vakcina yra kompensuojama tik rizikos grupėse esantiems asmenims, todėl žmonės, kurie tai daro už savo pinigus, bet kokiu atveju eina ir ieško privačių klinikų.

Vaistinėse yra patogiau, nes gydymo įstaigose vyksta ne tik vakcinacijos – žmonės ten ateina ir dėl kitų problemų. Net ir tie, kuriems šis skiepas yra kompensuojamas, reguliariai lankosi vaistinėje ir perka vaistus, todėl tuo pačiu galėtų ir pasiskiepyti.

– Kalbant apie saugumą, Radiacinės saugos centras turėtų tapti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dalimi. Nuogąstaujama, kad atskiro centro naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių, todėl nebūtų užtikrinamas toks saugumas, koks jis galėtų būti užtikrinamas atskiroje įstaigoje.

– Visada galima diskutuoti, kaip yra geriau, ar atskirai, ar būti kokios nors įstaigos, turinčios nacionalinius padarinius, dalimi. Aš manau, kad tai nelabai ką lemia. Mūsų oponentai tik ir gali pasakyti, kad atskirumas ar buvimas kartu yra kokia nors vertybė.

Iškilus papildomam darbuotojų poreikiui ar norint ką nors perstruktūruoti, viskas vyktų viduje ir tokiu atveju galėtų sėstis kelių įstaigų atstovai. Mano supratimu, nėra blogai, kai visuomenės sveikata besirūpinančios institucijos yra po vienu stogu.

– Kritikos būta ir dėl skubios pagalbos pertvarkos. Ar tai nerodo, kad trūksta tarimosi su bendruomene?

– Nežinau, ar trūksta, ar ne. Žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja, kad visus sprendimus priima tik ministras. Paprastai tuos pakeitimus ar siūlymus, kurie vėliau tampa įsakymais, rengia patys specialistai.

– Tai jūs neparengėte šios pertvarkos?

– Ne, aš ir galėdamas negalėčiau parengti, nes neturiu žinių ir kompetencijos, kad išmanyčiau tai, kaip veikia klasterinės brigados.

Mes jau dvejus metus kalbame, kad greitosioms pagalboms pritrūksta laiko, rajonai lieka be brigados, todėl specialistai ir skubios pagalbos medikai rengia papildymus. Kaip jiems pavyko – pamatysime. Mes iškart puolame kritikuoti, kai tik kas nors ima veikti.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.