Valdžia pradėjo žengti žingsnius pokyčių aukštajame moksle link. Seime kelią skinasi vadinamojo nemokamo bakalauro modelis – gerokai didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. Tačiau portalui LRT.lt ekspertai kalbėjo, kad visuotinai nemokamos bakalauro studijos Lietuvoje nėra įmanomos, o samprotavimus apie „nemokamą bakalaurą“ vadino „žaidimu terminais“.
2019-ųjų vasarį, vos tapęs švietimo, mokslo ir sporto ministru, A. Monkevičius prakalbo apie grįžimą prie visuotinai nemokamų bakalauro studijų idėjos. Tuomet jis kalbėjo, kad tereikia politinio sprendimo ir jau nuo 2020 m. rugsėjo būtų galima užtikrinti nemokamas studijas.
Ši idėja nedingo ir iš valdančiųjų lūpų. Dar rugsėjį, netylant kalboms dėl valdančiosios koalicijos sutarties sąlygų, su „valstiečiais“ koaliciją sudariusi Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) išplatino pranešimą, kad paliktų valdančiąją daugumą jei, be kita ko, nebūtų įvestos nemokamos bakalauro studijos. Tokios studijos, kaip vienas iš prioritetų, buvo minimos ir derybų dėl valdančiosios koalicijos metu, apie tai kalbėjo ir valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.
Taip pat skaitykite
Tačiau studijuoti valstybės lėšomis Lietuvoje galima jau nuo seno, o uždrausti aukštosioms mokykloms priimti norinčiuosius mokytis už savo pinigus neleidžia Konstitucija. Valdžia ir toliau teigia, kad nemokamos bakalauro studijos bus, tiesa, universitetai ir kolegijos toliau galės nuspręsti, kiek studentų priimti mokytis valstybės nefinansuojamose studijų vietose, kitaip tariant – už savo pinigus.
Nemokamos bakalauro studijos – ką siūlo valdžia?
Konstitucija numato, kad valstybės finansuojama studijų vieta garantuojama visiems, kurie gerai mokosi. Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės programoje taip pat nurodoma, kad studentams, priimtiems mokytis į valstybei svarbių studijų sritis, garantuojama valstybės lėšomis finansuojama studijų vieta, susieta su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus studijų rezultatus.
O jau praėjusią savaitę Seimas pritarė pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios dvigubai padidintų nemokamų studijų vietų skaičių. A. Monkevičius tuomet teigė, kad teikiami pasiūlymai būtų „posūkis į nemokamas bakalauro studijas“.
„Bakalauro modelis yra tai, prie ko labai intensyviai reikėjo dirbti pusę metų. Reikėjo daug ką iš naujo peržiūrėti, sukurti projektą ir pateikti. Tai turėjo būti teikiama dar 2017-aisiais. Visgi vertinu tai kaip grįžimą į vėžes, dar nevėlu. Galime ne 2019 metais, o 2020-aisiais su juo ateitį į gyvenimą. Tai be galo svarbu ir kokybei, ir prieinamumui“, – portalui LRT.lt komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Komentuodamas planuojamus pokyčius A. Monkevičius pripažino, kad ir čia svarbus aukštųjų mokyklų sutikimas, nes jas priversti ką nors daryti draudžia Konstitucija. ŠMSM Komunikacijos skyrius portalui LRT.lt raštu pateiktuose atsakymuose nurodė, kad aukštosios mokyklos siūlymui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių pritaria.
„Jos taip pat vertina Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl galėjimo priimti mokančius už mokslą studentus. Tai svarbu galvojant apie užsienio studentus, apie tuos Lietuvos piliečius, kurie siekia įgyti antrą aukštąjį išsilavinimą, taip pat apie stojančiuosius, kurie renkasi brangias studijų programas, nors jų rengiamų specialistų poreikis yra perteklinis“, – teigiama ŠMSM pateiktame atsakyme.
Tačiau ministras A. Monkevičius komentavo, kad visos aukštosios mokyklos turės laikytis nustatytų minimalių stojamojo balo reikalavimų. Jis dėstė, kad jei bus priimami kartelę peržengiantys studentai, aukštoji mokykla gaus finansavimą. Paliekama erdvės ir vadinamajam „nubyrėjimui“, kuris galės siekti 25 proc. Be to, numatomi ir skatinimo mechanizmai.
„Bus sutartis, kuri pradės veikti jau studentams baigus aukštąjį mokslą, – žiūrima, kokie yra objektyvūs jų karjeros rodikliai, kiti universiteto kokybės rodikliai, tarptautiškumas, kiti specifiniai parametrai, rodikliai, kurie yra aiškūs, kontroliuojami. Jei aukštoji mokykla pasieks tuos reikalavimus, ji papildomai gaus 5 proc. bazinio finansavimo. Tai paskatos, kurios skatintų <...> išlaikyti kokybės kartelę“, – kalbėjo A. Monkevičius. Ministras pabrėžė, kad, net ir įgyvendinus pokyčius, norintieji mokytis savo lėšomis galės tai daryti bet kurioje aukštojoje mokykloje.
„Žaidimas terminais“
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė komentavo, kad nėra siūloma visiškai atsisakyti mokamų studijų vietų, o ir norint to padaryti nebūtų galima. Tačiau, kaip akcentavo V. Būdienė, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimu siekiama gerokai sumažinti mokančiųjų už studijas skaičių.
„Tačiau ne iki galo aiškūs metodai. Reikėtų pasakyti, kad išsiskiria ministerijos ar Vyriausybės ir didžiųjų aukštųjų mokyklų nuomonė, kaip reikėtų tai daryti. Vienas variantas – galima pasiekti, kad didesnė proporcija būtų nemokančiųjų už studijas, padalinant daugiau krepšelių. Bet, kaip matome, tų krepšelių ir dabar lieka.
Aukštosios mokyklos siūlo smarkiai pakelti stojamojo balo kartelę. Taip žymiai sumažėtų studentų skaičius ir, žinoma, dauguma jų studijuotų nemokamai. Jeigu kartelė stojant į universitetus bus pakelta, ateis kolegijų aukso amžius ir pagrindinis aukštasis mokslas Lietuvoje bus koleginis“, – komentavo V. Būdienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas kalbėjo, kad vyksta „žaidimas terminais“, mat tokio dalyko, kaip nemokamos bakalauro studijos, įgyvendinti tiesiog negalima.
Jis kalbėjo, kad šiuo metu valstybės lėšomis studijuoja apie 40 proc. studentų, o likę 60 proc. už studijas moka patys. Įgyvendinus reformą studijuojančiųjų valstybės lėšomis skaičius išaugtų iki 80 proc., o patys už studijas mokėtų 20 proc. studentų.
„Akivaizdu, kad nemokamo bakalauro, kaip tokio, nėra ir yra žaidžiama terminais. Dabar yra planuojama praplėsti valstybės finansuojamų vietų skaičių ir tai iš tiesų yra įmanoma, to yra siekiama. Tačiau kyla kitų klausimų, susijusių su tuo, kaip konkrečiai bus viskas daroma, kaip bus atsirenkama, kas finansuojama, o kas ne. Yra labai daug nežinomųjų“, – dėstė A. Lašas.
Siūlo nepamiršti ir kitų mokslų sričių
Ministras A. Monkevičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas bus skatinami rinktis programas, kurių labiausiai reikia valstybei: technologijos, inžinerijos, informatikos, pedagogikos. Pirmieji žingsniai buvo žengti jau šiemet, kuomet buvo nuspręsta, jog visiems, pasirinkusiems tiksliuosius ir technologijos mokslus, studijas finansuos valstybė. Valstybė pasiūlė 5555 nemokamas studijų vietas, o iš jų užimta buvo 4422.
Tačiau portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad nereikėtų pamiršti ir kitų studijų sričių. Komentuodama tai V. Būdienė kalbėjo, kad socialiniai, humanitariniai bei menų mokslai atlieka visiškai kitokį vaidmenį nei tikslieji ar gamtos mokslai.
„Socialinių, humanitarinių mokslų, menų ar kultūros studijų studentai prisideda prie visuomenės puoselėjimo, valstybės kūrimo, o techniškųjų, gamtos mokslų – labiau prisideda prie ekonominės gerovės. Jeigu šitai išbalansuojama, atsiranda ribojimas, disbalansas – tai nėra gerai. Tokiu atveju socialiniuose, humanitariniuose ar menų moksluose bus arba neproporcingai daug mokančiųjų už studijas, arba tiesus kelias emigruoti“, – komentavo V. Būdienė.
A. Lašo manymu, esminiu klausimu išlieka balansas. Jis kalbėjo, kad ministerija studijų krepšelių paskirstymą reguliuos atsižvelgdama į rinkos poreikius ir studijų kainą. Pasak pašnekovo, nėra aišku, ar šie faktoriai bus vertinami kartu, ar atskirai. Be to, jis teigė, kad nors kai kurios studijos yra svarbios, jų atstovų ieškoma ne per darbo skelbimus.
„Parodykite man darbo skelbimą, kuriame ieškoma filosofo, politologo ar pan. Tokių darbo skelbimų nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia filosofijos ar politologijos. Turime suvokti, kad arba matome aukštąjį mokslą kaip paruošimą darbo rinkai, arba matome jį plačiau, matome kitas pridėtines vertes, kurias jis kuria. Humanitariniai, socialiniai mokslai čia turi savo dedamąsias ir čia yra vertintini“, – sakė KTU fakulteto dekanas.
Jis taip pat kalbėjo, kad šių mokslo sričių atstovai sugeba prisitaikyti. Kaip pavyzdį jis minėjo sociologijos studijas: nors jos priklauso socialinių mokslų sričiai, čia naudojama matematika, reikalingi duomenų analitikos gebėjimai.
Ar pakelta kartelė ką nors keis?
Švietimo, mokslo ir sporto ministras taip pat minėjo, jog aukštosios mokyklos turi pritarti ir laikytis minimaliųjų reikalavimų. Valstybės finansuojamoms vietoms minimalusis balas buvo nustatytas prieš kelerius metus ir kasmet kyla. Šiemet buvo sutarta ir dėl minimaliojo balo valstybės nefinansuojamoms studijų vietoms, tačiau ne visos aukštosios mokyklos susitarimo laikėsi.
VPAI vadovė V. Būdienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad tai sureguliuoti yra sudėtinga, o aukštosios mokyklos turi teisę priimti už studijas mokančiuosius studentus. Svarbiausia, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, kad jiems būtų užtikrinamos tokios pačios sąlygos, kaip ir nemokantiesiems už mokslą.
Be to, kaip aiškino A. Lašas, ministerija negali reguliuoti priėmimo į valstybės nefinansuojamas studijas, todėl toks kartelės kėlimas nieko nereiškia:
„Mes ir šiais metais matėme, kad apie 500 studentų į universitetus buvo priimti nuleidus kartelę žemiau sutartos ribos. <...> Pernai finansinės pasekmės buvo skaudesnės, nes buvo likę nepanaudotų krepšelių ir tam tikra suma pinigų buvo padalinta toms aukštosioms mokykloms, kurios laikėsi žaidimo taisyklių. Šiemet finansinės pasekmės jei ir bus, tai ne tokios skaudžios, nes nepaskirstytų krepšelių yra mažiau. <...> Sąlygos toliau žaisti su priėmimo sistema ir ją iškraipyti išlieka. Nematau, kaip ministerija galėtų kažką paveikti.“
Taip pat skaitykite
Tikslas – kokybė, bet pokyčių tikėtis neskuba
Vienas esminių pokyčių aukštajame moksle tikslų – geresnė kokybė. Tačiau pašnekovai jį vertino pesimistiškai. A. Lašas kalbėjo, kad prisidėti prie kokybės gerinimo gali ministro minėti 5 proc. bazinio finansavimo, kurie būtų skirti aukštosioms mokykloms, atitikusioms reikalavimus.
Tačiau jis svarstė, kad neaišku, ką reforma reikš universitetams. Greičiausiai, pasak jo, tai atneš didesnį reguliavimą ir mažesnę autonomiją. O tai prie kokybės augimo, pasak jo, vargu ar prisidės.
„Kokybė pirmiausia auga nuo žmonių – investavimo į žmones, profesūros, užsienio ekspertų prisitraukimo. Nematau, kad tai kaip nors prisidėtų prie tos dimensijos auginimo. Kitas klausimas yra, ar tai padeda mums atsirinkti studentus, tuos, kurie yra gabūs, labiau motyvuoti, ar tai sukuria įvairovę. <...> Nematau, kad tai būtų kažkas, kas fundamentaliai keičia žaidimo taisykles, paskatas tiek studentams, tiek personalui. Proveržio neįžiūriu“, – sakė A. Lašas ir pridūrė, kad pozityvu yra tai, kad mažiau studentų turės studijuoti savo lėšomis.
V. Būdienė svarstė, kad bandymai yra geri ir būdų kokybei gerinti eškoti reikia. Ji minėjo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitime numatytą leidžiamą ketvirtadalio studentų nubyrėjimą. Anot VPAI vadovės, nors ir skamba drastiškai, tai sumažins spaudimą dėstytojams išsaugoti kiekvieną, net ir prastai besimokantį studentą, nes nuo jo priklauso finansavimas.
„Taip pat nebloga priemonė yra atskirti stipendijas nuo studijų kaštų padengimo. Tačiau planuojamos sutartys pasiekti tam tikrų kokybės rodiklių. Man tai kelia įtarimą, nes numatoma skirti (lėšas – LRT.lt) pagal mokslo ir studijų kokybę. Mokslo kokybę suprantu, yra įvairių metodikų, kaip skaičiuojami rezultatai. Tačiau kaip bus matuojama studijų kokybė – apie tai nekalbama. Ir apskritai, kas yra studijų kokybė Lietuvoje, nėra aišku.
Jei kalbėtume apie studijų kokybės pagerinimą, matau tik reguliavimą, kuris planuojamas ribojant studijų vietų skaičių, tai yra arba stumiant į kolegines studijas, arba į mokėjimą už mokslą. Manau, kad šitie įstatymo pakeitimai studijų kokybės nepagerins“, – komentavo VPAI vadovė V. Būdienė.
