Lietuvoje

2019.09.30 14:41

Monkevičius: priešmokyklinio ugdymo klasė galėtų tapti pirmąja

atnaujinta 15.10
Ignas Jačauskas, BNS2019.09.30 14:41

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tėvai galėtų būti skatinami leisti vaikus į darželius per vaiko pinigus, priešmokyklinio ugdymo klasė galėtų tapti pirmąja.

„Ten, kur yra ta priešmokyklinio ugdymo klasė, ateityje ji gali tapti pirmąja. Jei mes sėkmingai parodytumėme, kad ji gali tapti pirmoji, turėtumėme nebe ketverių metų, o penkerių metų pradinę mokyklą. Nes mes, turbūt, vieninteliai esame likę su ketverių metų pradine mokykla, aplinkui nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Latvijoje jau seniai nebėra“, – žurnalistams pirmadienį po vizito pas premjerą sakė A. Monkevičius.

Anot jo, šiuo metu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat nagrinėjama galimybė įvesti skatinimo mechanizmą lankyti darželius. Tam, anot ministro, galėtų būti panaudoti vaiko pinigai.

„Kaime problema yra ne vietų skaičius darželyje, bet tėvų paskatos leisti vaiką į ikimokyklinę įstaigą. Tai per vaiko pinigus galime skatinti tėvus, kad jie savo vaikus leistų“, – teigė jis.

A. Monkevičius teigia, kad kol kas skatinimo modelis nėra iki galo aiškus.

„Tai yra idėja, kurią kartu svarstome abi ministerijos, kaip tai padaryti, kad tai būtų naudinga paskata šeimai, kad vaikas lankytų. Kaip tai padaryti, turėsime dar pasitarti kartu su savivaldybėmis, su socialiniais pedagogais“, – dėstė jis.

Anot ministro, integruojant ikimokyklines įstaigas į bendrojo ugdymo sistemą, tai leistų atsisakyti kai kurių mokyklų uždarymo.

Ministras pabrėžė, kad kai kurios savivaldybės jau ėmėsi jungti vienoje seniūnijoje esančias ikimokyklines ir kelias bendrojo ugdymo įstaigas, paliekant vieną administraciją taip taupant lėšas ir gerinant ugdymo kokybę.

A. Monkevičius svarstė, kad kai kuriems pedagogams tai taip pat leistų išlaikyti darbo krūvį, jie galėtų dirbti keliuose tos pačios įstaigos filialuose.

„Mokytojai dirba ten pat, bet jei pritrūksta dalykininko – taip, jis nuvažiuoja į tą mokyklą. Bet ta mokykla fiziko ar chemiko atskirai neturės, bet jei tai yra gimnazijos mokytojas, jam pasipildo krūvis, mokytojas yra saugesnis. Nebereikia matyti atskiros mokyklos, bet matyti tokį mokyklų tinklą“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Panašiu principu esą galėtų dirbti ir mokytojų padėjėjai, logopedai, socialiniai darbuotojai.

Jis taip pat sakė, kad ateityje ši praktika galėtų būti taikoma visoje Lietuvoje. Jei reikėtų, būtų priimami ir atitinkami įstatymai, o kylant nesutarimams tarp gretimų savivaldybių, net galėtų būti svarstoma galimybė perimti kai kurių įstaigų valdymą iš savivaldos į centrinės valdžios rankas.

Anot A. Monkevičiaus, tokie jungtinių mokyklų modeliai jau veikia Mažeikių, Raseinių, Biržų ir kituose rajonuose.

Jis teigė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia tokius modelius, tačiau norint sujungti pačias įstaigų struktūras dar reikėtų keisti įstatymus. Tai ketinama daryti įsitikinus tokio modelio veiksmingumu „galbūt kitais ar dar kitais metais“.

Ministras sako pirmadienį išgirdęs ir premjero Sauliaus Skvernelio pritarimą šiems planams.

„Premjeras mano, kad tą galėtumėme daryti. Tik jis kalba apie tai, kad gal dar galbūt reikėtų pasvarstyti, ar neverta padaryti, kaip Estijoje, kai kai kurios mokyklos, ypač tarp savivaldybių, konkuruoja dėl vaikų ir nesugeba užtikrinti kokybės, jos buvo centralizuotos, steigėjo funkcijas perėmė Vyriausybė“, – tvirtino A. Monkevičius.

„Sutarėme, kad paanalizuosime situaciją, ar mums reikia šitokių radikalių permainų“, – pridūrė jis.