Lietuvoje

2019.09.30 18:00

Airijoje dirbanti psichologė Violeta: gaila, bet kai kurie lietuviai čia tapo benamiais, padaugėjo skyrybų

Adomas Šimkus, Giedrė Trapikaitė, Vismantas Žuklevičius, LRT RADIJO projektas „4 milijonai"2019.09.30 18:00

Lietaus dažnai merkiamoje Airijos sostinėje dirbanti psichologė Violeta Mooney sako besididžiuojanti savo tautiečiais, mat šie nebijo iššūkių.

„Turime labai geras savybes integruotis. Tai istorinis ryšys, kadangi visada turėjome išmokti išsaugoti lietuvybę – šaknis ir tradicijas – savo šalyje okupacijos metais. Lygiai taip pat ir lietuviai, atvykę čia, jie tą labai sėkmingai daro“, – LRT RADIJUI sako Dubline dirbanti psichologė.

Tiesa, ji priduria, kad lietuvių neapleidžia ir negandos – nemažai vyrų tapo benamiais, išsiskiria nemažai porų.

Projektas „Keturi milijonai“. Airijoje gyvenanti psichologė: santykių krizių daugėja

Įsikuria visam laikui

Dubline, kuris gyventojų skaičiumi prilygsta Vilniui, V. Mooney dirba ne tik su lietuviais. Jos klientai – emigrantai iš įvairių šalių, o taip pat vietos gyventojai airiai. Pasak Airijos lietuvės, emigracija yra integracija, o ši reikalaujanti nemažų pastangų, kurios ir sukelia įvairių psichologinių sunkumų. Psichologė sako negalinti išskirti tik lietuviams būdingų psichologinių problemų bruožų, tačiau tikina, kad gerokai anksčiau emigravusiesiems sąlygos įsikurti buvo sunkesnės nei dabar.

„Emigrantų, atvykusių čia prieš 15–20 metų, resursai ir galimybės buvo visai kitokios. Dabartinis emigrantas, atvykęs iš Lietuvos, dažniausiai čia jau turi draugų, giminių, moka anglų kalbą – truputį pasiruošęs, turintis didesnius resursus“, – pasakoja V. Mooney.

Psichologė įsitikinusi, kad didžiajai daliai lietuvių puikiai sekasi integruotis į multikultūrišką Airijos visuomenę. „Nors ir yra žmonių, kurie grįžta į Lietuvą, tačiau, palyginti su kitomis tautomis, lietuviai neretai nusprendžia pasilikti čia ir įsikurti visam likusiam gyvenimui. Tai reiškia, kad jie integravosi ir mato savo ateitį čia“, – teigia lietuvė.

Apleisti santykiai verčia skirtis

V. Mooney spėja, kad emigrantų srautus Airijoje papildys Jungtinę Karalystę drebinantis „Brexitas“. „Bus didelis lietuvių antplūdis iš Anglijos į Airiją. Tokie emigrantai turės tam tikrų psichologinių problemų. Jiems bus šokas, nes žmonės norėjo ten įsikurti, tačiau dabar dėl tam tikrų priežasčių („Brexito“; red. past.), jie turės emigruoti vėl į kitą šalį, – nerimastingai kalba pašnekovė. – Antra, migracija yra sudėtingas dalykas žmogui.“

Psichologė sako pastebinti, kad per pastaruosius dvejus metus padaugėjo lietuvių porų skyrybų. „Ateina poros, kurių pagrindinis klausimas yra santykių krizė, o ši dažniausiai baigiasi skyrybomis. Taip yra todėl, kad žmonių, kurie atvyko prieš 15 metų, pagrindinis tikslas ir dėmesys buvo įsikurti čia, užsitikrinti materialinę gerovę, susirasti gerus darbus. Visam tam buvo skiriamas visas dėmesys, pamirštant santykius su savo žmogumi“, – konstatuoja V. Mooney.

„Ir tada, kuomet ta gerovė būna jau sukurta, norisi santykių kokybės, tačiau pasekmės yra tokios, kad per 15 metų žmonės tuos santykius apleido. Jie ieško psichologinės pagalbos, kad galėtų pataisyti bendrus santykius, tačiau ne visada tai pavyksta“, – sako psichologė.

Pasiūlymas Lietuvos Vyriausybei

Pasirodo, Airijos visuomenę kankina viena didelė ir labai skaudi problema, nuo kurios kenčia ir mūsų šalis, – savižudybės. Dublino lietuvė sako, kad pastaruoju metu norinčiųjų pasitraukti iš gyvenimo mažėja, o tam įtakos turėjo tikslingos Vyriausybės investicijos šiai problemai spręsti. Pavyzdžiui, kiekvienas Airijos darbuotojas turi teisę į nemokamas psichologines konsultacijas. Taip pat čia veikia daug organizacijų, kurios teikia nemokamą pagalbą vietos gyventojams.

V. Mooney kviečia Lietuvos Vyriausybę imti ir sau taikyti šį gerą Airijos pavyzdį, nes tai, pasak jos, yra gera investicija į žmogiškuosius išteklius.

„Jei Vyriausybė investuoja į žmogaus gerovę, ypač psichologinę, tai turi be galo daug įtakos jo produktyvumui, ekonomikai ir apskritai bendram šalies klimatui. Tikrai siūlau pasimokyti iš airių, kurie daug investuoja į šios problemos sprendimą“, – Lietuvos Vyriausybę imtis veiksmų savižudybių prevencijos srityje skatina pašnekovė.

Benamiais tapo net specialistai

Moteris su nuoskauda pasakoja apie Airijos lietuvius, kurie ne tik neturi darbo ir turto, bet ir namų. „Labai gaila, tačiau yra lietuvių, kurie Airijoje yra benamiai. Dubline jų yra daugiausia. Tačiau benamystės fenomenas yra labai didelis ir tarp pačių airių“, – tikina lietuvė.

Psichologė pasakoja, kad, atėjus ekonominei krizei, nemažai lietuvių prarado darbus. Neretai nuoskaudą bedarbiai, pasak jos, malšindavo alkoholiu. „Kuomet žmogus bando gydyti savo darbo netektį alkoholiu, dažnai nutinka taip, kad neapmokama būsto nuoma, neprižiūrima sveikata. O visa tai lemia galimybę atsidurti gatvėje“, – kritiškai susiklosčiusių likimų paveikslą piešia V. Mooney.

Pašnekovė tvirtina, kad net 99 proc. gatvėje atsidūrusių tautiečių yra vyrai, anksčiau dirbę statybose. „Benamiais tapo ne tik paprasti darbininkai, bet ir specialistai, pavyzdžiui, staliai. Dažnai čia atvykę vieni, taigi, vieniši, tačiau yra ir tokių, kurie turėjo savo antrąsias puses. Dėl alkoholio tokie vyrai neteko šeimos ir atsidūrė gatvėje“, – liūdnai konstatuoja lietuvė.

Airijoje, pasak pašnekovės, yra daug organizacijų, kurios padeda benamiams grįžti į normalų gyvenimą. Džiugu tai, kad per paskutinius dvejus metus benamių lietuvių skaičius Airijoje mažėja. „Noriu labai pasidžiaugti sėkmingomis istorijomis, kuomet susipažinau su benamiais gatvėje, o dabar jie labai sėkmingai mokosi, kuria šeimas, bando padėti kitiems, – geromis tendencijomis dalijasi moteris ir sako kiek nerimaujanti dėl iš Anglijos į Airiją atvykstančių darbus praradusių arba teistų lietuvių, kurie gali būti potencialūs benamiai.