Lietuvoje

2019.09.29 20:30

Vytautas Sinkevičius: žmonės neateina balsuoti, nes yra nusivylę Seimu

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.09.29 20:30

Prisiekė trys nauji Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose vietoj išvažiavusios dirbti Europos Parlamente Aušros Maldeikienės ir Joniškio bei Klaipėdos rajonų merais tapusių Vitalijaus Gailiaus ir Broniaus Markausko. Šiuose rinkimuose dalyvavo mažiau kaip penktadalis rinkėjų. „Savaitėje“ apie rinkimus kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius.

– Ar prie mažo rinkėjų aktyvumo priežasčių priskirtumėte tai, kad naujieji parlamentarai dirbs ne pilną kadenciją, bet maždaug metus, L. Matjošaityte?

L. Matjošaitytė: Iš tiesų, galima sakyti ir taip, kiek mums teko kalbėti ir su apygardų rinkimų komisijomis, su pačiais kandidatais, kiek girdėjome iš rinkėjų, dažnai sakoma, o kam dalyvauti rinkimuose, kam mums rinkti, jeigu liko metai laiko arba mažiau negu metai, ir jie jau nieko nebespės nuveikti, o mes neseniai viską išsirinkome taip, kad tiesiog pasirenkamas paprasčiausias sprendimas sėdėti namuose prie sofos ir neiti balsuoti.

– Profesoriau, kaip Jūs sakytumėte, ar tai yra priežastis, kad žmonės neina į rinkimus aktyviai.

V. Sinkevičius: Galbūt viena iš priežasčių, bet paskui mes stebimės, kodėl yra toks Seimas, kodėl tokie žmonės Seime, kodėl jie nesugeba rūpintis visuomenės, valstybės interesais, o žiūri savo interesų, partijų interesų. Tai rodo mūsų požiūrį į rinkimus. Kiekvienas pilietiškas asmuo turi ateiti, jis turi balsuoti, nes jis, jo balsas formuoja Seimą, tautos atstovybę, vieną iš institucijų, kuri įgyvendina valstybės valdžią.

Daug aplinkybių galima nurodyti, kodėl neateina balsuoti, bet tikriausiai viena iš svarbiausių yra tai, kad yra didelis nusivylimas apskritai Seimu, žmonės nepasitiki Seimu, jie mato, kad Seimas dažnai užsiima savo vidinių santykių aiškinimusi, daug dėmesio skiria konfliktų sprendimui, dominuoja politiniai, kažkokie siauri grupiniai interesai. Žmonės sako, ką gi mano balsas lemti gali, bet jis gali lemti, ir labai daug gali lemti, todėl aš neįsivaizuoju, kad žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, gali neiti į rinkimus.

– Kiek, Jūsų manymu, būtų prasminga taikyti praktiką, kad dalyvavimas rinkimuose būtų privalomas. Kaip Belgijoje arba Australijoje, ar tas padėtų.

V. Sinkevičius: Dalyvavimas privalomas, bet asmuo, atėjęs į rinkimus, gali sugadinti biuletenį ir nieko iš to nebūtų. Vis tiek jo balsas niekur nenukeliautų, bet tokių valstybių nėra daug. Juk kiekvienas asmuo turi Konstitucinę teisę – jis turi teisę. Ir jeigu mes pažvelgtume, ką reiškia teisė rinkti, tai reiškia teisę rinktis, teisę išsirinkti, pasirinkti iš kelių galimų ar keliolikos kandidatų, pasirinkti iš kelių partijų sąrašų, o ne vien ateiti ir balsuoti už kažką.

Tai kai mes dabar girdime pasiūlymus, kad gal nereikia pakartotinių rinkimų balsavimo, kad galbūt pakanka kitaip, yra kiti būdai užimti laisvą Seimo nario vietą, tai prisiminkime, kad vien tai, kad dalis piliečių net eina balsuoti, nesinaudoja savo rinkimų teise, nėra joks pagrindas varžyti kitų piliečių teisę, rinkti, išsirinkti tą atstovą į Seimą, kuris geriausiai galbūt atliepia jo lūkesčius, interesus, kurio vizija dera su rinkėjų požiūriais ir taip toliau.

– L. Matjošaityte, kiek kainavo Lietuvos mokesčių mokėtojams šie trijų Seimo narių rinkimai?

L. Matjošaitytė: Iš tiesų galima pasakyti, kad brangiai kainavo ir, preliminariais duomenimis, kiek mes skaičiavome prieš rinkimus, šiuos trijose vienmandatėse apygardose, kiek mes išleistume. Tai buvo apie 700 tūkst. eurų.

Ir jeigu mes palygintume, kiek kainuoja vienos vienmandatės rinkimų organizavimas tuose mažuose rinkimuose ir atitinkamai, kada vyksta visuotiniai rinkimai, tai matytume, kad ta suma tikrai didelė ir jeigu 2016 metų rinkimų organizavimui buvo skirta apie 7,5 mln. eurų, tai dabar tie 700 000 atrodo brangūs. Ir dar, kaip matome, rinkėjų aktyvumas yra tikrai nedidelis.

Demokratija kainuoja tai kainuoja, bet ar tikrai tokius pinigus ir ar tai yra sprendimas. Galbūt tiesiog reikėtų ieškoti kažkokių kitų alternatyvų. Dabar mes turime įstatyme numatytą terminą, jog jeigu lieka mažiau negu metai iki rinkimų, neorganizuojami rinkimai, galbūt tą terminą tiesiog reikėtų pratęsti, prailginti pusantrų metų, dveji metai nerenkama ir tai išspręstų tokias problemas.

– Iš tiesų, jeigu kalbame apie terminus rinkimams, vietoj Seimą jau palikusių vienmandatininkų, pasiruošti Vyriausioji rinkimų komisija turi pusę metų. Ir jeigu ji naudotų visus tuos šešis mėnesius, o ne maždaug tris, kaip buvo dabar, tai tuomet ta data būsimoji, skelbtinų rinkimų, kaip tik ir patektų į tą terminą, kai jau nebereikėtų skelbti naujų rinkimų. Gal tikrai yra prasmės ilginti terminą ir neberinkti naujo nario iki kadencijos pabaigos likus, tarkime, pusantrų metų?

V. Sinkevičius: Yra keli aspektai. Iš vienos pusės labai patraukli idėja, bet iš kitos pusės, ar gali tokį ilgą laiką, tarkime, dvejus metus ar pusantrų metų apygarda neturėti savo atstovo? Ar mes tikrai nenorime atspindėti rinkėjų valios ir kam atiduosime prioritetą?

Ir dabar, kai mes kalbame, kad rinkimai brangiai kainuoja, tai mes akcentuojame tai kaip pigiau išrinkti Seimo narį, kaip pigiau padaryti, kad jis užimtų laisvą Seimo nario vietą, sutaupysime tūkstančius eurų. Bet esmė tai ne ta, yra esmė, yra konstitucinė teisė rinkti, asmuo turi teisę rinkti.

Prisiminkime dar vieną dalyką, pagal Konstituciją rinkimai yra tiesioginiai, tai yra, tik piliečiai tiesiogiai renka Seimo narius, nėra jokių tarpininkų ir taip toliau. Tai štai, jeigu mes nerengtume pakartotinio balsavimo, ar ilgą laiką nerengtume pakartotinių balsavimu, ar būtų užtikrinta konstitucinė teisė rinkti ir išsirinkti, ar būtų užtikrinta ir įgyvendinta Konstitucijoje numatyta taisyklė, kad rinkimai yra tiesioginiai? Aš manau, tie pasiūlymai ieškoti kitų būdų ir nerengti pakartotinių rinkimų, jie yra labai rimtai svarstytini, nes, mano nuomone, ji gali tiesiog prieštarauti Konstitucijai.

– Bet vis dėlto keturi penktadaliai parodė, kad jie nori nesinaudoti ta teise. Bent jau per šiuos rinkimus jie taip galvojo. O L. Matjošaityte, kaip jūs žiūrite į tuos įvairius siūlymus? Vienas iš siūlymų yra, pavyzdžiui, kad tą laisvą Seimo nario vietą užimtų antras buvęs per rinkimus?

L. Matjošaitytė: Na, tai turbūt iš žmogiškosios moralinės pusės atrodo būtų teisinga, nes tokiu atveju rinkimų organizatoriui nereikėtų organizuoti naujų rinkimų, apygarda turėtų savo tautos atstovą ir taip toliau, bet iš teisinės pusės aš nerandu argumentų pateisinti tokios situacijos ir tokio reguliavimo, jeigu jis būtų numatytas.

Kaip ir gerbiamasis profesorius, minėjo, tai, tikėtina, prieštarautų Konstitucijai. Tačiau, galbūt, reikėtų kalbėti apskritai apie naujos rinkimų sistemos taikymą Lietuvoje, įsivertinti, kaip veikia dabartinė mišri rinkimų sistema, kur pusė Seimo narių renkami daugiamandatėje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Galbūt reikėtų pasekti kaimyninių valstybių, pavyzdžiui, Latvijos, kuomet yra penkiose apygardose, daugiamandatėse renkama pagal proporcinę sistemą parlamento nariai ir viskas veikia. Dauguma Europos Sąjungos valstybių narių irgi naudojasi proporcine rinkimų sistema. Tiesa, yra Vokietija, kuri turi mišrią rinkimų sistemą.

Yra Didžioji Britanija, kuri turi mažoritarinę daugumos rinkimų sistemą, bet čia reikėtų mums, matyt, atlikti tam tikrą inventorizaciją ir įvertinti, kaip iš tikrųjų veikia ta sistema mūsų Lietuvoje ir galbūt yra kažkokių geresnių sprendimų ir sistemų, atspindinčių, neišbarstančių rinkėjų balsus.

– V. Sinkevičiau, kaip jums atrodo, kiek šie rinkimai trijose apygardose parodė, kad Lietuvos rinkėjams nebūtinai yra patraukli idėja rinkti tik vienmandatėje apygardoje, apie ką labai dažnai mes sulaukiame ne tik šnekų, bet ir siūlymų Seime.

V. Sinkevičius: Tai kodėl tokia dabar rinkėjų rinkimų sistema. Rengiant Konstituciją dėl to buvo labai daug diskutuojama, vienas iš kertinių klausimų, dėl ko vyko labai karštos diskusijos.

Dalis deputatų siūlė įtvirtinti pačią rinkimų sistemą Konstitucijoje. Ar tai proporcinę, ar tai mažoritarinę sistemą. Bet nebuvo sutarta, nepavyko rasti konsensuso ir todėl buvo nutarta, kad Konstitucija pačios rinkimų sistemos neįtvirtins, tai galima padaryti įstatymu.

Ir buvo pasirinkta mišri sistema, taip pat buvo pasižiūrėta į tą pačią Vokietiją, kurią jūs minėjote, kai dalis renkama proporcine Sistema, dalis vienmandatėse.

Tai tikėtis, kad dabartinis Seimas, ar būsimasis Seimas, kad jis ryšis pakeisti šią rinkimų sistemą, yra beprasmiška, nes politinės partijos suinteresuotos turėti sąrašus, nes didelė dalis Seimo narių kitaip apskritai nepatektų į Seimą. Nes jie niekada nėra dalyvavę tiesioginiuose rinkimuose ir tik partijos gelbsti. O ypač kai pasirenkama kokia nors asmenybė, kuri yra partijos priekyje, sąraše garsus žmogaus ar sportininkas, ar istorikas, ar panašiai, tai be abejo, tas sąrašas gauna daugiau balsų. Bet kita dalis ir piliečių, ir rinkėjų, ir visuomenininkų sako, palaukit, mes turime teisę rinktis vienmandatėse, nes mes ten renkamės asmenybes, ten konkuruoja asmenybės, konkuruoja realios programos, mes matome realų žmogų, o ne partijų sąrašas, tarkim, 30 ar 50 pavardžių.

Tad tikėtis, kad sistema bus pakeista, turbūt neverta.

– Bet ar būtų prasminga – nekalbėkime apie tai, ką gali arba ko negali šios kadencijos Seimas, – bet apskritai ar būtų prasmė keisti rinkimų sistemą, nes, tarkime, jeigu dalyvautų tik sąrašai, tai tada nebūtų problemos dėl tų rinkimų į tuščias vietas.

V. Sinkevičius: Tai kalbėti, kad visuomenė nesubrendusi tokiai proporcinei rinkimų sistemai, tikrai negalime. Prisiminkime Steigiamąjį Seimą 1920 metai proporcinių rinkimų sistemą.

112 Seimo narių buvo išrinkta, dalyvavo 31 kandidatų sąrašas ir Lietuvos piliečiai puikiausiai susitvarkė, išsirinko Seimą, kuris sukūrė Lietuvos valstybės pamatus, padėjo pagrindus ir dabar Lietuvos valstybė kuriama ant tų pagrindų Steigiamojo Seimo padėtų.

Taip yra, bet daugumoje Europos valstybių yra iš tiesų proporcinė rinkimų sistema ir prioritetas turėtų būti atiduotas. Bet mes turime matyti tą Lietuvos tikrovę ir realybę.

– O Jūs, L. Matjošaityte, ar pritartumėte siūlymams inicijuoti diskusiją dėl sistemos keitimo?

L. Matjošaitytė: Be jokios abejonės ir dabartinė situacija, kai mes matome iš tiesų žemą rinkėjų aktyvumą tokiuose mažuose rinkimuose, turi paskatinti tas diskusijas ir, nepriklausomai nuo to įkūrėjų, išvirs tos diskusijos, kokius sprendimus vėliau priimsime, bet mes turime aptarti tą situaciją, įvertinti viską ir tada galbūt rinktis vieną ar kitą variantą, ar galiausiai galbūt ir pasakyti, jog dabartinė mišri rinkimų sistema yra tinkama ir mes turime toliau ją naudoti renkant Seimo narius.

Ačiū Jums už Jūsų laiką.