Lietuvoje

2019.09.27 23:22

Nausėda ketina inicijuoti partizano Lukšos-Daumanto palaikų paieškas, istorikai abejoja, ar juos pavyktų rasti

Prezidentas Gitanas Nausėda, JAV susitikęs su Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto našle, ketina inicijuoti vieno iš partizanų vadų palaikų paieškas. Istorikų paieškos Marvelėje prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo nesėkmingos ir jie abejoja, ar nesant naujų duomenų apie palaidojimo vietą, palaikus pavyks rasti dabar.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pabrėžia, kad partizanų palaikų paieškoms būtinas specialus finansavimas, o dabar skiriamų lėšų esą neužtenka.

Majorui J. Lukšai-Daumantui 1951 m. rugsėjį buvo vos 30 metų, kai žuvo, išduotas dvigubo agento. Jis pateko į pasalą pamiškėje Pabartupio kaime netoli Garliavos. Partizano sūnėnas Kęstutis Lukša sako, rasti brolio palaikus buvo jo tėvo, taip pat partizano Antano Lukšos, gyvenimo tikslas.

„Jis dėjo pastangas, tikėjosi, kad tas Nahmanas Dušanskis, kadangi buvo tų operacijų vadovas, netgi bandė siųsti agentus, sakykime, pasikalbėti, kad išduotų, užuominą bent duotų, kur ir kaip ieškoti, bet jis nesutiko kalbėti“, – pasakoja sūnėnas.

„Jis juokaudamas Lietuvą vadindavo savo pirmąja žmona, o mane – antrąja“, – taip J. Lukšos-Daumanto našlė Nijolė Bražėnaite-Lukšienė-Paronetto kalbėjo Jono Ohmano filme „Nematomas frontas“. Ji vis dar tikisi, kad pavyks rasti prieš beveik 70 metų nužudyto partizano palaikus.

„Ne taip seniai kalbėjau su ja telefonu, nes jos amžius yra gražus ir solidus, jau daugiau kaip 95 metų moteris, ji ir dabar galvoja apie Lietuvą“, – sako istorijas Vidmantas Vitkauskas.

Su N. Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto Jungtinėse Amerikos Valstijose susitikęs G. Nausėda žada inicijuoti partizanų vado palaikų paieškas. Jis iš artimųjų sakė išgirdęs prielaidą, kad palaikai gali būti užkasti Marvelėje prie Kauno.

Marvelėje istorikai J. Lukšos-Daumanto palaikų ieškojo dar 2007–2008 metais.

Istorikui Rytui Narvydui ir J. Ohmanui prakalbinus KGB agentą, smogiką Praną Preikšaitį, šis pats pradėjo pasakoti apie J. Lukšos-Daumanto sulaikymo operaciją, kurioje jis dalyvavo ir prasitarė, kad partizano kūnas buvo užkastas Marvelėje, vietoje, kur vasarą apsistodavo romai. Istorikai išklausinėjo vietos gyventojus, kasinėjo apylinkes – paieškos buvo bevaisės.

„Mes mėginome, kelis kartus su tuo P. Preikšaičiu buvome atvažiavę į tą vietą prie Marvelės ir ją apžiūrinėjome. Vaikščiojome ir iš vienos pusės, ir iš kitos, bet viskas ten pasikeitę – dabar ten pastatytas didžiulis tiltas, visa teritorija pertvarkyta, nutiestas kelias“, – teigia istorikas.

Istorikas abejoja, kad rasti palaikus pavyks dabar, nes naujų duomenų apie palaidojimo vietą, jo žiniomis, nėra. Sovietų agentas Juozas Markulis yra sakęs, kad J. Lukšos-Daumanto palaikai galėjo būti atiduoti medicinos studentams.

„Galbūt koks dokumentas kada nors atsiras, kur bus planas, schema nupiešta, bet, mano duomenimis, jokių tokių schemų saugumiečiai nedarė, tai labai problematiškas atvejis. Arba reikia tikslaus plano, arba reikia žmogaus, kuris ateina ir parodo – štai čia, ieškokite čia“, – tikina R. Narvydas.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pabrėžia, kad partizanų palaikų paieškoms dabar skiriamų lėšų esą neužtenka. Šiuo metu dirbama Leipalingyje, kuriame tikimasi rasti žymių Dzūkijos partizanų vadų bei kitų partizanų palaikus, tęsiami tyrimai Našlaičių kapinėse Vilniuje. Jose jau rasti partizanų Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Albino Ivanausko-Topolio palaikai.

Panorama. Nelaimė Stetiškių kaime: dėl kol kas neaiškių priežasčių nukrito ultralengvasis lėktuvas, pilotas žuvo