Lietuvoje

2019.09.27 21:21

Agnė Širinskienė: situacija Seime yra nenormali

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.27 21:21

Ketvirtadienį Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad jai Ramūnas Karbauskis siūlė Seimo pirmininko postą. Tačiau V. Čmilytė-Nielsen posto atsisakė. Kas vyksta Seimo užkulisiuose bandant nuversti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį? „Dienos temoje“ pokalbis apie tai su Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare Agne Širinskiene ir Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininke V. Čmilyte-Nielsen.

– Yra toks pasakymas: „Blogas tas Seimo narys, kuris nenori tapti Seimo pirmininku.“ Ponia V. Čmilyte-Nielsen, nenorite tapti Seimo pirmininke?

V. Čmilytė-Nielsen: Viskas priklauso nuo priemonių.

– Ar nuo to, kas siūlo?

V. Čmilytė-Nielsen: Nuo priemonių, sakyčiau.

– Ką turite omenyje „nuo priemonių“?

V. Čmilytė-Nielsen: Antradienį turėjome pokalbį su R. Karbauskiu, kurio kvietimu drauge su Eugenijumi Gentvilu kalbėjome apie situaciją, ir išgirdau tokį siūlymą: jei kandidatuočiau į Seimo pirmininko postą, sulaukčiau valdančiųjų palaikymo. Taigi toks siūlymas nuskambėjo ir supratau, kad mainais į tai, kad padėtume nuversti dabar esantį Seimo pirmininką.

– Jūs supratote ar buvo pasakyta, kad palaikytų jus Seimo pirmininko poste, jeigu Liberalų sąjūdžio frakcija padėtų balsuojant dėl Seimo pirmininko nuėmimo?

V. Čmilytė-Nielsen: Aš supratau, kad toks buvo pasiūlymas.

– Šalia R. Karbauskio, jeigu suprantu, buvo ir Gediminas Kirkilas?

V. Čmilytė-Nielsen: Taip.

– Ką jis šnekėjo?

V. Čmilytė-Nielsen: Mes turėjome ilgą pokalbį, tačiau G. Kirkilas, mano supratimu, nebeprojektuoja savęs į šį postą.

– Ir jis nieko nesakė apie tai? Ar jis irgi siūlė jums tapti, pritarė R. Karbauskiui?

V. Čmilytė-Nielsen: Matyt, pritarė.

– Tai vis dėlto jūsų atsisakymas dėl ko atsitiko? Kokios čia aplinkybės? Tiesiog imate Seimo pirmininko postą, sėdate į automobilį su švyturėliais, važiuojate ir vadovaujate Seimui. Kur problema?

V. Čmilytė-Nielsen: Pirmiausia Seimo opozicijos atstovas, kaip Seimo pirmininkas, yra tikriausiai retenybė. Lietuvos parlamentarizmo istorijoje – tokio atvejo nėra buvę. Mes puikiai suprantame, kad susidariusi situacija yra, matyt, valdančiųjų klaidų atspindys, kai Seimo pirmininkas nepriklauso valdančiajai daugumai, su ja galbūt ir neturi labai glaudaus ryšio ar net atskirais atvejais Seimo dauguma jį bando blokuoti nuo vienų ar kitų veiksmų, išvykų, komandiruočių.

Ši situacija nėra normali, bet ji iškilo būtent dėl vidinių intrigų, vaidų valdančiojoje daugumoje. Kai pavasarį mes opozicijoje apsitarėme, ką darytume tokioje situacijoje, nebuvo pagrindo mums dalyvauti Seimo pirmininko atstatydinimo operacijoje. Iki šiol tos pozicijos mes kaip ir neturėjome progos persvarstyti. Nors pripažįstu, kad šiandien situacija yra nenormali.

– Ponia A. Širinskiene, kas čia vyksta valdančiųjų stovykloje? Kaip suprasti tokį pasiūlymą opozicijai? Taigi pagal Koalicijos sutartį Seimo pirmininko postas, tas nuolat tvirtinama, priklauso „socialdarbiečiams“. Ten jau konkrečiai G. Kirkilas projektuojamas į tą postą. Kaip atsiranda siūlymai opozicijai į šį postą?

A. Širinskienė: Greičiausiai turėtume tikrai sutarti su ponia Viktorija, kad situacija Seime yra nenormali. Negali būti taip, kad Seimui vadovauja arba Seimui atstovauja asmuo, kurio neremia nei pozicija, nei opozicija. Tai kiltų klausimas, gal tada Mišri grupė Seimo pirmininką remia, ir jis jai atstovauja, nes jie kol kas dar jo neišsigynė?

Esant tai nenormaliai situacijai, natūralu, manau, kad tiesiog žvalgomasi kandidatų, kurie galėtų kandidatuoti Seimo pirmininko rinkimuose tuo atveju, jeigu Seimo pirmininkas būtų atstatydintas. Žiūrint į opoziciją, tai, manau, mes tikrai negalime rasti daugiau darnos ir sutarimo nešančio žmogaus kaip ponia V. Čmilytė-Nielsen. Jos asmeninės savybės, bendravimo būdas, gebėjimas vienyti ją labai aiškiai išskiria iš kitų opozicijos atstovų.

– Bet juk Seimo pirmininko postas priklauso naujajai koalicijai, būtent „socialdarbiečiams“ – ten juk pasirašyta. Tai kaip toks pasiūlymas atsiranda?

A. Širinskienė: Taip, bet jūs puikiai žinote, ir ponia V. Čmilytė-Nielsen ką tik paliudijo, kad tose diskusijose dalyvavo ir „socialdarbiečiai“. Jie tikrai niekada nėra užsispyrę ir besilaikantys to savo posto kaip kažkokios vertybės. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų frakcija ar mūsų lyderiai, ir „socialdarbiečių“ frakcija ar lyderiai bando ieškoti tam tikro platesnio konsensuso, kad Seimo pirmininkas turėtų didesnį pasitikėjimą ir tam tikras vienijančias galias arba vienijančias galimybes.

– O kitos frakcijos suprato tokį siūlymą? Gerai, Kirkilas Kirkilu, sakykime, bet dar, be G. Kirkilo, yra frakcija „Lietuvos gerovei“, kuri yra koalicijoje, yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ar su jais buvo derėtasi, kalbėtasi apie V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą?

A. Širinskienė: Manyčiau, lyderių lygiu greičiausiai tas klausimas buvo aptartas, bet čia jau reikėtų lyderių klausti. Realiai vertinant ponios V. Čmilytės-Nielsen veiklą, mes turėjome galimybę ją įvertinti, kai ji buvo opozicijos lyderė, ir gana ilgą laiką tą bendrą sutarimą, netgi su opozicija, jos vadovavimo laikotarpiu buvo kur kas lengviau rasti.

– Bet tai reikštų, kad tarp savų, kitaip sakant, koalicijoje, tokio žmogaus nebuvo, kuris galėtų užimti Seimo pirmininko postą? Jeigu „socialdarbiečiai“ atsisako, tai gal lieka tada tie patys „valstiečiai“? Tarp jūsų juk yra žmonių, kurie galbūt norėtų užimti Seimo pirmininko postą? Ta pati Rima Baškienė?

A. Širinskienė: Ponia R. Baškienė, kiek žinau, anksčiau yra atsisakiusi ir būtent motyvavo tuo, kad nemoka užsienio kalbų, ir tai trukdytų, jos manymu, jai atstovauti Seimui. Kitas dalykas vėlgi, manau, natūralu, kad Seimo pirmininko rinkimai yra demokratinis procesas, ir natūralu, kad yra ir opozicija skatinama dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose ir skirti savo atstovą.

Tai šiuo atveju tikrai manyčiau, kad tikėtis, jog ponas Landsbergis ar koks kitas opozicijos atstovas dar galėtų gauti kažkokį valdančiųjų palaikymą, būtų labai sunku. Bet ponios V. Čmilytės atveju tai ta perspektyva greičiausiai matytųsi.

– Bet štai V. Čmilytė-Nielsen ką tik sakė, kad jai susidarė įspūdis, jog labiau norima liberalų palaikymo dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio nepasitikėjimo procedūros – iškrapštymo iš posto. Tai kiek čia yra tos tiesos?

A. Širinskienė: Manau, visų palaikymo yra siekiama, nes visos, ir opozicinės, frakcijos puikiai supranta, kad situacija šiuo metu yra nenormali. Tai mes kreipėmės tiek į liberalų, tiek į kitas frakcijas, ne kartą buvo kreiptasi ir netgi šnekamasi su tais pačiais konservatoriais, ar nereikėtų visiems bendromis pastangomis išspręsti problemą.

Tiesiog turėti Seimo pirmininką, kuriuo visi Seime pasitiki, nes ne tik valdančiosios daugumos formavimas buvo problema – mes matome, kad kuo toliau, tuo daugiau lenda su Seimo pirmininko veikla susijusių problemų. Tai ir ta pati Irinos Rozovos istorija, kur jis pasielgė vienaip Mindaugo Basčio atveju, o I. Rozovą kažkodėl bando dangstyti ir nieko neinformuoja. Dabar turime atvejus dėl VTEK situacijos...

– Čia atskira kalba, bet vis dėlto jūs tada turbūt pripažįstate, kad trūksta daugumai balsų balsuojant dėl V. Pranckiečio, ar ne?

A. Širinskienė: Dauguma yra iš septyniasdešimt kelių žmonių. Mes puikiai suprantame, kad susiskaičiavę ir tiesiog susidėlioję balsavimus taip, kad visi būtų ne komandiruotėse, būtų plenarinio posėdžio salėje, mes tą daugumą neabejotinai turėtume. Tačiau manyčiau, kad ir atstatydinimo atveju, kaip ir, beje, Seimo pirmininko paskyrimo atveju, reikia turėti platesnį konsensusą...

– Ką darysite, kai atsisakė mandato V. Čmilytė?

A. Širinskienė: Nieko nedarysime.

– Siūlysite gal kitiems lyderiams – opozicinių frakcijų, partijų?

A. Širinskienė: Tikrai labai abejoju, ar kitos opozicinės partijos, ar frakcijos turėtų tokį palaikymą kaip ponia V. Čmilytė, nes vis dėlto Seimo pirmininkas yra asmenybė, kuria tikrai turėtų būti pasitikima, kuri atstovauja tam tikroms vertybėms, kuri geba vienyti. Vargu, ar aš įžiūrėčiau pono G. Landsbergio arogancijoje ar jo asmenyje tą vienijantį asmenį.

– Vadinasi, vėl grįšite prie koalicijos žmonių?

A. Širinskienė: Šiuo atveju niekas nesakė, kad ir ponas G. Kirkilas nekandidatuoja ar kiti asmenys. Žinome vėlgi tą statuto normą, kad dešimtadalis Seimo narių – šiuo atveju yra 14–15 asmenų, gali bet kurį Seimo narį pasiūlyti kandidatu.

– Toks pasitikėjimas netgi valdančiųjų liberalais ir jų pirmininke. Gal vis dėlto persigalvosite? Gal eikite, kandidatuokite? Nors iš tikrųjų keistoka, kai mes dalijamės tą pyragą, kurio dar nėra, – dar Seimo pirmininkas savo poste yra.

V. Čmilytė-Nielsen: Taip, gal čia ir esmė. Būtent Seimo pirmininkas šiandien dar yra savo poste. Na, o man... Žinoma, bet kuriam politikui malonu girdėti tiek komplimentų, ypač iš oponentų, ir aš labai džiaugiuosi tuo, kad mano liberalios vertybės netampa ta kliūtimi, kuri trukdytų valdantiesiems kalbėti su mumis ir siūlyti kandidatūrą. Tai mane labai džiugina.

– Bet jūs nenorite gelbėti Seimo?

V. Čmilytė-Nielsen: Ne, matote, jau pasakiau, kad šiandieninė situacija, kai Seimo pirmininko postas vis dėlto buvo valdančiosios koalicijos derybų objektas ir, matyt, iki šiol vienaip ar kitaip yra. Kai valdančioji koalicija turi 76 balsus, manyčiau, jie ir turėtų išspręsti šį klausimą.

– Bet jeigu būtų situacija tokia, kad jie, pavyzdžiui, kviestų Liberalų sąjūdį kaip nors bendradarbiauti, kaip buvo su „Tvarka ir teisingumu“ dar pavasarį, dar anksčiau, kai jie nebuvo oficialiai koalicijos dalimi, jie irgi buvo bendradarbiaujantys tam tikrais pagrindais. Tai gal tokiais pagrindais jūs galėtumėte tapti?

V. Čmilytė-Nielsen: Mes šiandien esame opozicijoje. Visai neseniai aš buvau opozicijos lyderė ir kol kas nematau pagrindo pereiti iš opozicijos. Teisingiau, net neįsivaizduoju jokio scenarijaus, kaip Liberalų sąjūdžio frakcija galėtų trauktis iš opozicijos. Nėra tokio posto, kuris mus priverstų tai daryti. Tai, manau, yra labai svarbu.

Ar mes galime bendradarbiauti su „valstiečiais“ kada nors dėl kokių nors konstruktyvių gerų iniciatyvų? Neabejotinai galime. Bet visų pirma sakyčiau, kad jie turėtų taip pat savo ruožtu atsisakyti tos draudimų politikos, kuri iš esmės vyravo pastaruosius 3 metus. Tada mes galime kalbėti.

Dienos tema. Agnė Širinskienė: visos frakcijos puikiai supranta, kad situacija Seime – nenormali

Populiariausi