Lietuvoje

2019.10.07 17:45

Klimatologas: Lietuvos valdantiesiems klimato kaita – antraeilė sritis, kurios lėšų nevengiama „pasiskolinti“

pavojus Klaipėdai ir Palangai
Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis, LRT.lt2019.10.07 17:45

„Dabar nėra įvardijami nieko nedarymo padariniai, o tik užsipuolami jaunimo aktyvistai, kurie viešai ištransliuoja žinutę, kad karalius yra nuogas“, – apie klimato kaitos iššūkius ir kovos su ja aktyvistus LRT RADIJUI sako JAV stažuojantis Vilniaus universiteto (VU) klimatologas Justinas Kilpšys. Pasak jo, jei žmogus ne kovotų su klimato kaita, o stengtųsi tik prie jos prisitaikyti, tada tektų pripažinti, kad „mums patinka teršti aplinką ir mes norime gyventi savo vartotojišką įprastą gyvenimą“.

Neturime savų tikslų

Šį pavasarį britų atliktas tyrimas leido konstatuoti, kad Lietuvą klimato pokyčiai palietė labiausiai iš visų Europos šalių. Didelio efekto ir politikų susidomėjimo ši žinia Lietuvoje nesukėlė. Pasak JAV besistažuojančio klimatologo Justino Kilpio, lietuviai dar nesubrendę priimti sprendimus dėl klimato kaitos.

„Pokyčiai Lietuvoje yra, tačiau jie – negrėsmingi. Baltijos jūros vandens kilimas nesukelia tokios grėsmės, kurią jaustume dabar. Lietuvos politikai ir visuomenė dar nėra pribrendę diskusijoms dėl klimato kaitos ir sprendimams“, – įsitikinęs VU Hidrologijos ir klimatologijos 4 kurso doktorantas.

Pasak jo, daugelis klimato kaitos politikos aspektų Lietuvoje yra nulemti Europos Sąjungos (ES). „Mes, kaip šalis, nekeliame jokių tikslų sau, o visi tikslai ateina iš Europos Komisijos (EK). Lietuva bando minimaliai įgyvendinti ES ir EK keliamus tikslus, tačiau sau mes nekeliame jokių klimato kaitos ir taršos mažinimo tikslų“, – apgailestauja J. Kilpys.

Jūrą teršia žemės ūkis

Gyvename prie labiausiai užterštos jūros pasaulyje. Tą patvirtina Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kuri savo analizėje apie vandens užterštumą dėl žemės ūkio veiklos mini Baltijos jūrą. Lietuvos krantus skalaujanti Baltija išlieka labiausiai užterštas vandens telkinys Žemėje.

„Jeigu norime mažinti Baltijos jūros taršą, tai turime mažinti cheminių trąšų naudojimą žemės ūkyje. Cheminės trąšos prisideda prie klimato kaitos ir dirvožemio alinimo. Daugelis aplinkosauginių problemų yra susijusios ir, jeigu norime spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir dirvožemio nualinimo ar Baltijos jūros užterštumo, mes tikrai turime kalbėti apie taršą žemės ūkyje“, – sako Merilando universiteto Žemės mokslų tarpdisciplininiame centre besistažuojantis mokslininkas.

Lietuvoje du pagrindiniai sektoriai, kur tarša nemažėja, o netgi didėja, yra žemės ūkis ir transportas. „Apie šiuos sektorius Lietuvoje reikia aktyviau kalbėti, nes ir EK yra iškėlusi Lietuvai tikslą: 9 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti taršą žemės ūkyje, namų ūkiuose ir transporte. Kuo ilgiau mes atidėliosime šituos sprendimus, tuo juos bus sunkiau pasiekti ir galiausiai tai reikštų, kad Lietuvai grėstų baudos už įsipareigojimų nevykdymą“, – įspėja J. Kilpys.

„Penktadieniai už ateitį“

Baltijos jūrą teršia ne tik žemės ūkis, bet ir savivaldybių vandens valymo įrenginių išleidžiamas vanduo. Jame gausu paracetamolio, kofeino, ibuprofeno, salicilo rūgšties, citalopramo, doksiciklino, ketoprofeno, kodeino, diklofenako ir kitų farmacijoje naudojamų medžiagų.

Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau girdimas visuomeninis judėjimas „Fridays for future“ („Penktadieniai už ateitį“). Kartą per mėnesį vyksta nedideli moksleivių ir studentų protestai. „Tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas didėja. Politikų neveiksnumas kelia žmonių nepasitenkinimą“, – sako klimatologas.

Valdančiojoje daugumoje šiuo metu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos pavadinimas tarsi turėtų sakyti, kad politikai rūpinasi klimato kaita, aplinkosauga, sako pašnekovas. Tačiau jos lyderis prekiauja trąšomis, o biudžete, kai pritrūko pinigų auklėtojų ir pareigūnų algoms, 10 mln. eurų buvo paimta iš Klimato kaitos fondo. Už tai balsavo valdančioji partija, teigia klimatologas.

Gresia ekologinė katastrofa

J. Kilpio teigimu, toks politikų požiūris rodo, kad Lietuvoje klimato kaitos politika yra vertinama kaip antraeilė, nesvarbi. Iš klimato kaitos, pasak pašnekovo, galima bet kada „pasiskolinti“ ar tiesiog paimti.

„Tai jau ne pirmas kartas, kuomet klimato kaitai skirtos lėšos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Panašiai elgėsi ir kai kurios ankstesnės valdžios. Štai Druskininkų keltuvui, kuris yra turistinis objektas, pinigai taip pat buvo skirti iš klimato kaitos fondo“, – nusivylimo neslepia JAV dirbantis klimatologas.

Galbūt žmogui reikėtų ne kovoti su klimato kaita, o stengtis prie jos prisitaikyti? J. Kilpio teigimu, tokia galimybė yra, tačiau tada tektų pripažinti, kad „mes nenorime nieko daryti, mums patinka teršti aplinką ir mes norime gyventi savo vartotojišką įprastą gyvenimą“.

„Jeigu būtų toks sprendimas iš visuomenės ir politikų, tada mes galėtume ruoštis blogiausiam – ekologinei katastrofai, kuri įvyktų per ateinančius 50–100 metų. Tačiau dabar nėra įvardijami nieko nedarymo padariniai, o tik užsipuolami jaunimo aktyvistai, kurie viešai ištransliuoja žinutę, kad karalius yra nuogas“, – nuogąstavo VU klimatologas.

Labiausiai nukentėjo Lietuva

LRT.lt primena, kad aplinkosaugos sprendimus siūlantis Jungtinės Karalystės interneto portalas „Greenmatch“ atliko ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai: paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai. Pačią aukščiausią vietą „Greenmatch“ reitinge užėmė Lietuva, surinkusi 75,04 balo iš 100 galimų. Palyginimui, mažiausiai klimato paveiktos Islandija, Graikija ir Norvegija atitinkamai tesurinko 36,1, 37,2 ir 41,9 balo.

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, nuo 1970 m. iki 2015 m. vandens lygis jūroje prie Lietuvos krantų kasmet kilo po 4,46 mm – tai didžiausias pokytis tarp visų analizuotų Europos valstybių. Jūros vidutinė temperatūra Lietuvoje nuo 1960 m. iki 2014 m. padidėjo 0,73 °C. Per šį laikotarpį žemės paviršiaus vidutinė temperatūra kas dešimtmetį didėjo po 0,325 °C. Kritulių kiekis nuo 1960 m. iki 2015 m. kiekvieną dešimtmetį didėjo po 20 mm.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMT) konstatuoja, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvoje fiksuojamas itin ryškus vidutinės metinės temperatūros kilimas. Pastebima tendencija, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju.

Alins karščio bangos

Prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra šį amžių Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C, o atskirais mėnesiais net 7 °C.

Vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra didesnė nei 30 °C – LRT.lt). Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 metais. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą.

Klimatologų teigimu, šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad 21 a. pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra nukrenta žemiau –15 °C – LRT.lt) pasitaikys tik sausio–vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 m. laikotarpiu neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir Kaune bei 1 dienos Klaipėdoje.

Užtvindytų Klaipėdą ir Palangą

Lietuvos mokslininkai įspėja, kad didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą. Net dvigubai daugiau kritulių iškris uostamiestyje — 21 a. pabaigoje kritulių norma čia bus 123–163 mm, arba 16–22 proc., didesnė negu buvo praėjusio amžiaus pabaigoje. Tuo metu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10 proc.).

Besikeičianti temperatūra ir krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti nuo pusės iki 1 metro.

Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir didžiausiam šalies kurortui – Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos, spėjama, trikdys Klaipėdos uosto darbą.

Parengė Vismantas Žuklevičius