Lietuvoje

2019.09.27 10:29

Pirmasis tyrimo dėl Rozovos posėdis: opozicija ėmė įtarinėti, kad jiems bus užkištos burnos

atnaujinta 12.26
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.27 10:29

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį pradėjo ruoštis parlamentiniam tyrimui dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narės Irinos Rozovos ryšių. Pirmame posėdyje buvo aptartas darbo reglamentas, tačiau jau šioje stadijoje komiteto nariai pasinėrė į ginčus, mat opozicijos atstovai ėmė įtarinėti, kad tyrimą komentuoti galės tik NSGK pirmininkas, o kiti turės tylėti.

NSGK komiteto posėdis prasidėjo komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko pranešimu apie tai, kad komiteto nariai turėtų susipažinti su tvarka, kaip turi būti dirbama su įslaptinta informacija. Jis paragino kolegas susipažinti su jiems išsiųsta informacija.

Posėdyje taip pat atėjo kai kurie kitus komitetų narius pavaduojantys parlamentarai. Liberalą Virgilijų Alekną pavaduos Eugenijus Gentvilas, Gabrielių Landsbergį – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

D. Gaižauskas komitete pranešė, kad kai kurie komiteto nariai – „valstiečių“ atstovai Jonas Jarutis ir Audrys Šimas – turi leidimus susipažinti su riboto naudojimo informacija, tad jiems reikės leidimų susipažinti su slapta informacija.

Aptariant tyrimo reglamentą, NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priminė, kad komentarus žiniasklaidai, pagal tvarką, galės teikti jis arba kitas įpareigotas asmuo. Šia nuostata suabejojo konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė, kad kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir gali išreikšti savo nuomonę.

„Jeigu mes būsime paklausti po posėdžio, tai turėsime teisę pasisakyti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

NSGK vadovas D. Gaižauskas ramino, kad tyrimo metu nieko nebus slepiama.

„Visus posėdžius darysime viešus, išskyrus tuos, kai bus nagrinėjama įslaptinta informacija“, – pažymėjo D. Gaižauskas.

Tuo metu E. Gentvilas stebėjosi, kad, pagal reglamentą, apie tyrimo eigą esą galės kalbėti tik komiteto pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.

„Tai bus taip, kad kiti turės tylėti ir kalbės tik pirmininkas ar jo paskirtas asmuo?“, – klausė E. Gentvilas.

NSGK pirmininkas ramino, kad teisė į nuomonę ir jos raišką nebus ribojama, tačiau vėl priminė, kad, pagal darbo reglamentą, oficialius komentarus žiniasklaidai turėtų teikti jis arba kitas įgaliotas asmuo.

Socdemų atstovė NSGK Dovilė Šakalienė dėl komentarų apie tyrimą teikimo tvarko siūlė kreiptis į Teisės departamentą išaiškinimo. Tuo metu „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis ramino opoziciją, kad ir jos atstovai galės komentuoti tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas kartojo, kad niekas neribos galimybės komentuoti, bet pabrėžė, jog taip pat būtina laikytis tvarkos.

„Kas būtų, jeigu tyrimo eigoje komentuosime? [...] Klaidinsime visuomenę. [...] Jeigu esame tyrimo komisija, tai turime laikytis tvarkos“, – pažymėjo D. Gaižauskas.

Galiausiai nutarta, kad oficialius komentarus apie tyrimą teiks NSGK pirmininkas ar įgaliotas asmuo. Kiti komiteto nariai galės išreikšti savo nuomonę.

Chaosas dėl D. Šakalienės

NSGK nusprendus dėl komentarų apie tyrimą dėl I. Rozovos teikimo žiniasklaidai tvarkos, D. Gaižauskas netikėtai pranešė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis nėra pasirašęs reikalingų dokumentų, kurie leistų D. Šakalienei dalyvauti parlamentiniame tyrime.

„Jūs galite dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis“, – D. Šakalienei sakė D. Gaižauskas.

E. Gentvilas neslėpė nuostabos dėl tokios situacijos ir pareiškė, kad D. Gaižauskas turėtų prisiimti atsakomybę, kad D. Šakalienės klausimas nėra išspręstas, nors NSGK posėdyje jau buvo pradėta priimti sprendimu.

NSGK narys Vytautas Bakas savo ruožtu siūlė daryti pertrauką posėdyje iki tol, kol Seimo pirmininkas pasirašys reikalingus dokumentus dėl D. Šakalienės dalyvavimo tyrime. D. Gaižauskas bandė nutraukti įsisiautėjusius ginčus.

„Viskas, užtenka. Aš nusprendžiau“, – aiškino D. Gaižauskas.

Galiausiai NSGK pirmininkas paskelbė balsavimą dėl pertraukos posėdyje, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta.

Vėliau, NSGK kalbant apie tyrimo eigą, D. Gaižauskas ragino kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir paprašyti pateikti absoliučiai visą informaciją apie I. Rozovos ryšius.

„Jeigu turi garso ar vaizdo įrašus, paprašykime ir to. [...] Mano pasiūlymas – gauti absoliučiai visą informaciją“, – pabrėžė komiteto vadovas.

„Tik gavę iš VSD informaciją galime žinoti, kokius ir kiek žmonių galime kviestis į posėdžius“, – pridūrė D. Gaižauskas.

L. Kasčiūnas minėjo, kad apklausti tyrime reikėtų ir premjerą Saulių Skvernelį, ir LLRA-KŠS frakcijos narę Ritą Tamašunienę.

Tiesa, dėl žmonių, kurių paaiškinimus reikėtų išgirsti, NSGK penktadienį nebalsavo. Diskusijoje susikoncentruota į tai, ar apklausą I. Rozovą kviesti prieš tai, kai VSD pateiks informaciją, ar po to. Galiausiai nuspręsta, kad, visų pirma, bus sulaukta VSD informacijos ir tik po to bus apklausta I. Rozova.

Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Seimas šiai iniciatyvai pritarė.