Lietuvoje

2019.09.26 21:42

Parlamento naujokų nuomonės išsiskiria dėl gynybos finansavimo ir Pranckiečio palaikymo

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.26 21:42

Darbą oficialiai pradėjus trims naujiems Seimo nariams, buvo perdėliotos komitetų sudėtys. Konservatorė Rasa Petrauskienė kuruos kaimo reikalus, jos frakcijos kolegė Paulė Kuzmickienė – socialinius, o Socialdemokratų frakciją papildęs Liudas Jonaitis paskirtas į Švietimo ir mokslo komitetą.

Parlamento naujokus „Dienos temoje“ kalbina žurnalistė Rasa Tapinienė.

– Pone L. Jonaiti, minėjote, kad, laimėjęs rinkimus, sulaukėte sveikinimų „nugalėjus velnią“. Kaip manote, ar šis jūsų gebėjimas pravers Seime?

L. Jonaitis: Tokį epitetą sakė gerbėjai iš visos Lietuvos. Manau, visada geriausia laimėti ramiai, kultūringai kovojant. Tai ir Seime turėtume susitarti gražiuoju ir geruoju – daugiau pasieksime.

– Politika kartais, sako, – nešvarus reikalas, ypač šiuo atveju laikas iš tikrųjų nėra jūsų naudai, nes turite metus, per kuriuos galite nuveikti ką nors prasmingo, reikšmingo, keičiančio žmogaus gyvenimą, nes artėja kitų metų rinkimai. Koks yra jūsų prioritetas, P. Kuzmickiene? Koks tas pirmas darbas, kuriuo jūs įeisite į žmonių atmintį?

P. Kuzmickienė: Taip, metai – nedidelis laikas, bet kartu ir gera paskata paskubėti, ilgai nebandyti apšilti kojų ar pratintis prie Seimo dalykų. Apie tai kalbėjau su rinkėjais vaikščiodama nuo durų prie durų. Apie socialines problemas, apie neįgaliųjų įtraukimą į ugdymosi sistemą. Daug yra deklaracijų ir mažai nuveikta realiai gyvenime. Taip pat vyresnieji, senjorai, pensininkai – jiems reikalinga tam tikra pagalba. Aišku, jaunos šeimos, jaunų mamų grįžimas į darbo rinką – čia reikia lanksčių darbo sąlygų, ir taip toliau. Esu pasiruošusi išpildyti tai, ką girdėjau nuo durų prie durų vaikščiodama ir, aišku, turiu dar kitus darbus, darysiu, ką esu apsibrėžusi.

– Dar jūs būsite Socialinių reikalų ir darbo komitete. Tai, matyt, erdvės iniciatyvoms tikrai bus. R. Petrauskiene, jūs kaimo reikalus kuruosite. Suprantu, kad bulviakasis, pavyzdžiui, jums nesvetimas. Koks bus jūsų prioritetas komitete?

R. Petrauskienė: Kaimo reikalų komitetas yra ne vien tik žemės ūkis. Kadangi esu iš kaimiškos apygardos, tai viską, kas yra mums svarbu, mūsų savivaldybei, spręsime.

– Bet suprantate, kad čia yra Seimas, ne savivaldybė, ne regioninė, o nacionalinė politika?

R. Petrauskienė: Taip, viską tą suprantu ir labai džiaugiuosi, kad šiame komitete yra kaimo reikalų žinovas Kazys Starkevičius. Mes su juo aptarėme, kad tikrai galėsime puikiai padirbėti šiame komitete.

– Pone L. Jonaiti, jūs – Švietimo ir mokslo komitetas. Patirties turite – 32 metus dirbote mokykloje. Pirmas darbas, kurį padarysite jūs?

L. Jonaitis: Kadangi švietimas yra tokia sritis, kur mes visi viską matome, visi gyventojai gali pasakyti, kad blogai mokytojas išmokė, blogai vadovas vadovavo mokyklos kolektyvui, tai viena didžiausių dabar problemų yra vadovų trūkumas. Mes, galvodami, kad padarysime geriau, įvedėme vadovams kadencijas, įvedėme, o dabar matome, kad trūksta Lietuvoje per 350 ugdymo įstaigų vadovų, ypač rajonuose. Jau pasigendame kiekvienais metais, skelbiami konkursai, 6–7 įstaigų vadovų trūksta. Pirmiausia reikia išspręsti šitą problemą. Žinau, kad yra pateiktas, mano iniciatyva, dar nebuvau nė kandidatu, tačiau aktyvi visuomeninė veikla Profesinių mokymo įstaigų asociacijoje, parengtas projekto pakeitimo projektas atsisakyti kadencijų, kaip tai padarė estai, į kuriuos dažnai kreipiame dėmesį ir sakome, kaip estai pasiekė tokį lygį, o latviai iš viso šitų kadencijų neturėjo.

– Trūksta ne tik mokyklų vadovų, bet ir pedagogų, nes mokytojo prestižas nėra toks, kokio norėtųsi jiems patiems ir kokio reikėtų galbūt visuomenėje. Tačiau pirmas klausimas ir labai svarbus bus kitų metų biudžeto svarstymas, kuris galbūt lems ir iš dalies pokytį švietimo sistemoje. Ar pritariate prezidento siūlymui kurti gerovės valstybę nedidinat neapmokestinamojo pajamų minimumo? Kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų kelias ne į gerovės, o į liūdesio valstybę. Kurią pusę palaikysite – prezidento ar ekonomistų?

P. Kuzmickienė: Bet visų pirma labai gerai, kad prezidentas apie tai kalba. Iš tikrųjų bendraujant su rinkėjais teko susidurti su dideliu žmonių nusivylimu, ir jie, atrodytų, yra palikti vienumoje grumtis su savo sunkumais, kokie jie bebūtų. Todėl tas kalbėjimas apie gerovės valstybę... Galbūt neišbaigti kai kurie dalykai ir ne visi atsakymai yra pateikti prezidento pasiūlytuose momentuose. Aišku, mes diskutuotume ir teiktume savo siūlymus, bet kalbėjimas apie tai...

– Kalbėjimu sotus žmogus nebus. Jūs palaikytumėte šią prezidento iniciatyva ar sutiktumėte su ekonomistais, kurie sako, kad tai nebūtų išeitis?

P. Kuzmickienė: Sudėtingas klausimas, du zuikius, matyt, šiuo atveju nušauti būtų sudėtinga. Vis dėlto turėčiau tartis su frakcija ir galvoti apie geriausią išeitį žmogui.

– R. Petrauskiene, jūs irgi balsuotumėte taip, kaip nuspręs frakcija, ar turite savo nuomonę?

R. Petrauskienė: Šiuo klausimu iš tikrųjų tarsimės su frakcija, nes vis dėlto reikėtų daugiau pasigilinti į šitą klausimą.

– Pone L. Jonaiti, jūs gal turėjote galimybių įsigilinti?

L. Jonaitis: Manau, visiems Seimo nariams reikėtų įsiklausyti į ekonomistų ar kitų mokslininkų nuomonę ir pagrįstumą. Nes mes, kai išrenka į Seimą, pasidarome visų dalykų žinovai, įstatymų kūrėjai, tačiau reikia pirmiausia įsiklausyti į specialistus. Tada gali priimti sprendimą. Kaip sako, devynis kartus atmatuok, o dešimtą kirpk.

– Jūs tikrai pasisakote už bankų apmokestinimą? Ar manote, kad tai tikrai išspręstų skurdo problemą?

L. Jonaitis: Manau, kad skurdo problemos visai neišspręstų, bet kai pagalvoji, tai Lietuvoje yra daug užsienio kapitalo bankų. Kodėl mums neapmokestinti šitų bankų, esančių Lietuvoje? Manau, būtų gal visai neblogai geras paskaičiuotas sprendimas.

– Bet Bankų asociacija sako, kad tas mokestis nuguls ant banko klientų pečių. Tai ar nebus taip, kad padarysite meškos paslaugą savo rinkėjams?

L. Jonaitis: Manau, bankai savo rezervų turi. Sakyčiau, kad jie gąsdina tokiu būdu.

– Konservatorių frakcijos narės kaip balsuos?

P. Kuzmickienė: Be abejonės, kai norima padalyti pyragą, norime jo turėti daug, reikia galvoti, iš kur jo paimti. Kai norime daugiau paskirti ar išmokų, ar sugalvoti tam tikrą socialinę programą, kuri padėtų žmonėms, reikia turėti lėšų. Bet jeigu mes eisime priešpriešinimo būdu rinkoje, nemanau, kad tuo kažkam kažką pasieksime. Aišku, reikia rasti išteklių, kurie būtų tokie, kurie leistų ir verslui gyvuoti, koks verslas bebūtų, ir leistų žmogui turėti tą socialinę paspirtį, tai šiuo atveju vis tiek labai dvejočiau dėl tokių priemonių ir siūlyčiau pagalvoti apie kitas priemones. Investicijos į darbo rinką, darbo rinkos modernizavimas, regioninės politikos priemonės – į tai mes turime sutelkti dėmesį.

– L. Jonaiti, Socialdemokratų partija vienintelė nepasirašė partijų įsipareigojimo didinti išlaidas krašto gynybai. Galite pasakyti, kaip didesnis finansavimas švietimui sustiprintų mūsų nacionalinį saugumą?

L. Jonaitis: Matote, gynybai lėšų reikia. Tačiau jeigu mes neparengsime kvalifikuotų specialistų, gerai išmanančių, ypač šiuolaikines gynybos technines priemones, tai nebus kam įvaldyti šitos technikos, taigi švietimui taip pat reikėtų skirti didesnį dėmesį.

P. Kuzmickienė: Vis dėlto susitarimas, nors gal ir sunkiai pasiektas, bet jis labai svarbus. Mes sutarėme, kad mums labai svarbu mūsų saugumas ir mūsų nepriklausomybė. Tam mes nusprendėme paskirti lėšas po truputį didinant iki 2,5 iki 2030 m., tai turime, manau, to įsipareigojimo laikytis. Kita vertus, kalbant apie švietimą, be abejonės, irgi reikalingas sutarimas ir sutarimas toks, kaip ir dėl krašto apsaugos. Kiek mes sutariame paskirti švietimui, kiek mes sutariame didinti mokytojų atlyginimus – 40–60 proc. atlyginimo, ir kokiomis apimtimis kasmet iš biudžeto skirsime tam lėšų.

– R. Petrauskiene, iš tiesų gal tas biudžetas yra toks, koks yra? Kitaip tariant, kiek surinkome, tiek galima išdalyti. Kaip būtų galima mažinti išlaidas ir didinti pajamas?

R. Petrauskienė: Visų pirma, tai jokiu būdu negalima būtų priešinti socialinių grupių, senjorų, mokytojų. Kaip būdavo, jeigu norime padidinti mokytojams, tai kažkas turi nukentėti. Sakyčiau, reikėtų peržiūrėti vadybiškai, optimizuoti, ką galima optimizuoti, ir atsižvelgti į visas socialines grupes. Tikrai, kad liktų ir vilkas sotus, ir avis sveika.

– Ekonomistai sako, kad jeigu nepakanka pajamų, tai reikėtų pradėti dairytis papildomo pajamų šaltinio. Kokiems papildomiems mokesčiams, pavyzdžiui, jūs pritartumėte?

R. Petrauskienė: Mokesčių sistemos nenorėčiau keisti, pavyzdžiui, žiūrint, kaip pati esu iš savivaldos, tai į savivaldos biudžetą kaip pritraukti. Investicijų didinimas Darbo rinkoje, būtent užsienio investicijų, sąlygų gerėjimas ateiti verslui čia, ir tai padidintų biudžetą.

– Dar vienas klausimas, kuris vėlgi pareikalaus jūsų balso, yra Seimo pirmininko atstatydinimas, kurį Ramūnas Karbauskis žada jau netrukus. Kaip jūs balsuosite?

P. Kuzmickienė: Atrodytų, kad vis dėlto valdantieji turi savo žaidimą ir sprendžia ne Seimo pirmininko, kaip tokios figūros, kuri turi telkti, gebėti organizuoti darbą, ieškoti kompromisų, bet postų dalijimosi dalykus. Mes, kaip opozicija, tokiuose žaidimuose ketiname nedalyvauti.

– R. Petrauskiene, bet R. Karbauskis sako, kad nedalyvaudama, tai yra nebalsuodama dėl Seimo pirmininko atstatydinimo, opozicija tarsi prisiima už jį atsakomybę. Tai kaip bus?

R. Petrauskienė: Vis dėlto jie turėtų išsispręsti savo, jie kelia klausimą.

– Bet jūs turite arba balsuoti, arba nebalsuoti ir prisiimti atsakomybę. Seimo pirmininkas yra jūsų.

R. Petrauskienė: Nebalsuodami prisiimsime atsakomybę ir leisime išsispręsti jų iškeltą klausimą.

– Pone L. Jonaiti, jūs?

L. Jonaitis: Kadangi aš Seimo pirmininką pažįstu labai seniai, kaip A. Stulginskio universiteto dėstytoją, profesorių, kaip kultūringą žmogų, sugebantį telkti, o mažiau žiūrėti į tokius žaidimus, galima pasakyti, aš asmeniškai palaikyčiau jį.

– Palaikytumėte, kad jis liktų dabartiniame poste?

L. Jonaitis: Taip, dabartiniame poste.

– Dėkoju Jums, kad atvykote pas mus į studiją, linkiu, kad tie metai būtų net metai, o ne tik metai.

Dienos tema (su vertimu į gestų k.)

Populiariausi

Karantinas; koronavirusas Lietuvoje; tyrimai Kaune

Lietuvoje

2020.08.15 12:04

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 34 nauji koronaviruso atvejai, keturi iš jų – įvežtiniai dar vienas atvejis, susijęs su protrūkiu Operos teatre

7
Palangos paplūdimys

Lietuvoje

2020.08.15 16:15

Tūkstančiai poilsiautojų nugulė šalies paplūdimius: Palangoje nebuvo vietos ir obuoliui kur nukristi NVSC dėl koronaviruso grėsmės mato dideles rizikas; karšti orai – bent iki trečiadienio

16
Susitiko Gitanas Nausėda ir Darius Jauniškis

Lietuvoje

2020.08.15 15:38

Šeštadienį prezidentūroje – Nausėdos ir VSD vadovo susitikimas: dėl ko tartasi, nedetalizuojama šią savaitę Jauniškis lankėsi jau kelis kartus