Lietuvoje

2019.09.26 13:21

Garsūs istorikai kreipėsi į Nausėdą su pasiūlymais dėl atminimo politinio reguliavimo Lietuvoje

LRT.lt 2019.09.26 13:21

Garsūs Lietuvos istorikai paskelbė viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl atminimo politinio reguliavimo. Pranešime kviečiama diskutuoti dėl moralinių kriterijų, taikomų vertinant atmintinus įvykius ir asmenybes.

Kreipimąsi prasirašė istorikai Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas), Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas), Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas) ir Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas).

Pranešimo autoriai siūlo politiškai reguliuojant praeities įvykių ir asmenybių viešą atminimą ir vertinimus vadovautis esminiais principais:

- „Visuomenėse paraleliai egzistuoja daugybė dažnai viena kitą ignoruojančių ar konfliktuojančių atminčių, tačiau jų įvairovės išsaugojimas, prieštaravimų derinimas ir dialogo tarp šių atminčių nešėjų paieškos yra svarbi politikų ir visų Lietuvos piliečių pareiga kuriant pilietinę visuomenę.

- Skirtingų atminčių derinimas demokratinėse visuomenėse vyksta viešų diskusijų metu. Šių diskusijų bet koks ribojimas, sprendimų dėl praeities vertinimų centralizavimas, kaip ir bet koks politikų bandymas daryti įtaką diskusijoms, jas riboti, taip pat naudojant teisines priemones, yra žalingas.

- Atminimo arba istorijos politika yra vykdoma bendradarbiaujant visuomenės atstovams, politikams ir profesionaliems istorijos ekspertams. „Ideali“ atminimo politika, kai politikai kartu su istorijos ekspertais sprendimus dėl atskirų įvykių ir asmenybių pagerbimo, įamžinimo, kitokio jų išskyrimo priima matydami visuomenėje besiformuojantį konsensusą.

- Kai visuomenėje nesama konsensuso dėl įvykių ar asmenybių, kuriuos norima įamžinti, o profesionalūs istorikai šiuo klausimu nėra pateikę savo vertinimo arba į tokį vertinimą nėra atsižvelgiama, tokio įamžinimo sankcionavimas tik supriešina visuomenę ir sudaro pagrindą „atminčių karams“.

Kaip teigiama kreipimesi, daugiausia kontroversijų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kelia Antrojo pasaulinio karo, nacionalsocializmo ir socializmo epochos įvykiai. Todėl, istorikų manymu, per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu nacionalsocializmo bei komunizmo ideologijų vardu padaryti nusikalstami veiksmai turi būti suvokiami, vertinami pagal tuos pačius moralės kriterijus.

„Šiuo atveju nesvarbu, kas juos vykdė – valstybių, kurios laikėsi šių ideologijų, valdžios struktūros ar atitinkamų politinių režimų talkininkai Lietuvoje. Todėl pripažindami Holokaustą vienu gėdingiausių pasaulio istorijos epizodu, laikydami verta pagarbos kovą prieš nacionalsocializmą ir komunizmą, kartu raginame atskirus įvykius, konkrečių asmenų nuopelnus ar nusikaltimus vertinti individualiai.

Su naciais kolaboravo ir Holokaustą vykdė ne tautos, o konkretūs individai, taip pat ir su komunistiniu režimu kovojo ar su juo kolaboravo konkretūs žmonės“, – dėsto istorikai

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus principus, istorikai siūlo:

1. „Numatyti priemones, kurios stiprintų žiniasklaidos vaidmenį skatinant visuomenės diskusijas praeities vertinimo klausimais.

2. Skatinti diskusijas dėl praeities, o ne jas kriminalizuoti, vengti bet kokio tokių diskusijų teisinio reglamentavimo.

3. Įamžinant aktualius praeities įvykius ir asmenybes, nustatyti aiškias procedūras, kurios įtrauktų profesionalius istorijos ekspertus iš Lietuvos universitetų, mokslo institutų, muziejų. Ypatingas dėmesys skirtinas Tarptautinei komisijai nacių ir sovietų nusikaltimams tirti prie Lietuvos Respublikos Prezidento, kurios sėkmingai veiklai būtiną užtikrinti tolesnį finansavimą.

4. Siekti maksimalaus viešumo ir procedūrų skaidrumo priimant sprendimus, susijusius su praeities įvykių ir asmenybių įamžinimu.

5. Skirti tikslinį finansavimą informacijos apie aktualius visuomenei įvykius sklaidai ir moksliniams tyrimams“.