Lietuvoje

2019.09.26 12:02

Socialiniai darbuotojai rankinėmis bandė atkreipti dėmesį į blogas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus

atnaujinta 12.15
Ramūnas Jakubauskas, Indrė Naureckaitė, BNS, Jadvyga Bieliavska, ELTA2019.09.26 12:02

Iš įvairių Lietuvos regionų į Vilnių atvykę socialiniai darbuotojai prie Vyriausybės ketvirtadienį susirinko į protestą dėl nesaugių darbo sąlygų ir mažų algų.

„Mes norime pasakyti, kad mūsų darbas nesaugus ir įrankių neturime, kad jis būtų saugesnis. Be to, tas nesaugus darbas yra labai mažai apmokamas, o reikalavimai keliami pakankamai aukšti. Taip pat neturime įrankių kompetencijai kelti, nes ši sistema yra chaotiška“, – BNS sakė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė.

Apie porą šimtų socialinį darbą dirbančių žmonių, nešini plakatais „Apginkit nuo šunų ir Vyriausybės“, „Visada kaltas“, „Stresas – mūsų kasdienybė“, „Gerovės valstybė – be socialinio darbuotojo“, „Nesaugūs socialiniai darbuotojai – nesaugi visuomenė“, į Vinco Kudirkos aikštę atvyko iš Rokiškio, Šiaulių, Vilniaus, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos miestų bei regionų.

Vilniuje dirbančios socialinės darbuotojos Gitana ir Margarita savo pavardžių atskleisti nesutiko, tačiau BNS teigė darbo metu patyrusios fizinį ir psichologinį smurtą.

„Tiesiog tave užpuola ir įkanda, taip pat agresyvūs žmonės būna. Gerai, kad yra toks renginys kaip šiandien, čia jautri tema“, – teigė 52-ejų Gitana.

„Dirbu 20 metų. Yra įtampa kiekvieną dieną. Mums labai aktualus šiandien šitas renginys. Buvęs atvejis, kai šalia eina tavo globotinis ir iš niekur nieko tau trenkia į veidą kumščiu. Tai gerai, kad nepataikė į akį, o galėjo ir liūdniau baigtis“, – sakė 60-metė Margarita.

Iš Šiaulių rajono atvykusios socialinės darbuotojos teigia, kad psichologinis smurtas, grasinimai yra kasdienybė.

„Buvo atvejų „palauksiu, aš jus užmušiu, nusmeigsiu, susprogdinsiu“. Buvo atvejis, kai kabinete moteris paėmė telefono aparatą ir sviedė“, – BNS sakė 33-ejų Rasa Vaitkienė.

Į akciją atvyko ir dirbantieji su specialių poreikių turinčiais vaikais arba protinę negalią turinčiais žmonėmis, nesusiduriantys su smurtu. Tačiau jie baiminasi dėl ateities.

„Kol kas dar su smurtu nėra tekę susidurti, bet išreiškiame solidarumą, nes neaišku, kur būsime po 10-15 metų, kokioje įstaigoje dirbsime“, – BNS sakė metus socialine darbuotoja dirbanti vilnietė Jordana Kirnienė.

Į protestą atvyko ir dešimtis socialinį darbą studijuojančių jaunuolių.

„Prieš studijuodamas girdėjau apie išpeštus plaukus ir apie apipiltus srutomis socialinius darbuotojus. Tačiau manau, kad kiekviename darbe yra iššūkių“, – BNS teigė 18-metis pirmakursis G. Baikštys, studijuoti į sostinę atvykęs iš Pravieniškių Kaišiadorių rajone.

Minsiterija rodo į savivaldybes

Į protestą išklausyti socialinių darbuotojų atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė BNS teigė, kad dėl nesaugių darbo sąlygų ketinama kalbėtis su savivaldybėmis.

„Turėsime rimtas diskusijas su savivaldybių administracijomis, nes darbdavys atsako. Darbdavys turi įvertinti tas rizikas ir sukurti konkretų įstaigos darbų saugos aprašą ir įsipareigotų aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis: pradedant nuo vienkartinių pirštinių, kvėpavimo kaukių, šunų atbaidymo priemonių“, – sakė viceministrė.

Anot V. Augienės, galimybės mokyti „orią“ algą socialiniams darbuotojams yra, tačiau ji mano, kad tai priklauso nuo darbdavio požiūrio ir prioritetų.

„Teisinė bazė mokėti orų atlyginimą yra pakankama, tačiau iš dalies turbūt tai yra požiūrio, svarbos ir prioritetų klausimas“, – teigė V. Augienė.

Socialiniai darbuotojai tvirtina, kad dauguma jų „į rankas“ tegauna 620 eurų, taip pat skundžiasi nesaugiomis darbo sąlygomis, chaotiška kvalifikacijos kėlimo sistema, naujų jaunų darbuotojų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu.

Jie reikalauja teisės aktais įtvirtinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugių darbo sąlygų ir profesinės rizikos valdymo aprašą, taip pat suformuoti aiškią ir nuoseklią socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo sistemą ir sukurti struktūrą turinčią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Paluckas apie socialinių darbuotojų protestą: Vyriausybė nenori spręsti viešojo sektoriaus problemų

Prie Vyriausybės ketvirtadienį protestuojantys socialiniai darbuotojai – dar vienas pavyzdys, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas negirdi arba nenori spręsti viešojo sektoriaus problemų, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasak socialdemokratų lyderio, socialinių darbuotojų nesaugumo problema žinoma ne vienerius metus, tačiau valdantieji nerado valios jos imtis, nors valdžioje yra jau trejus metus.

„Taip, viskas kainuoja pinigus. Panašu, kad šiai Vyriausybei reikia pigių ir nesaugių socialinių darbuotojų. Mes taikstytis nesiruošiame. Žmonės savo darbus gali atlikti tik jausdamiesi saugūs, gaudami teisingą atlygį ir sulaukdami jiems reikalingos pagalbos iš institucijų“, – teigė G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad kiekvienų metų rudenį ar žiemą prie Vyriausybės vykstantys protestai jo nestebina. Valdantieji, anot G. Palucko, įpratę negirdėti ištisų visuomenės grupių.

„Tai yra to negirdėjimo, nebendradarbiavimo tąsa. Taigi, situacija nestebina. Socialiniai darbuotojai – dar viena viešojo sektoriaus grupė, ilgą laiką rodžiusi kantrybę, kuomet Vyriausybė negirdėjo ar nenorėjo spręsti tų iškilusių problemų. Bet tai nieko netikėto – anksčiau yra protestavę medikai, mokytojai, dėstytojai. Tai yra viešojo sektoriaus trupinimo pasekmės“, – komentavo G. Paluckas.