„Svarbiausias čia yra saugumo klausimas – visi kiti antraeiliai. Mes turėtume matyti, kad šis projektas yra primestas Rusijos Baltarusijai. Mes turime įstatymus, kuriuose yra konstatuotas faktas, kad šis projektas yra nesaugus, todėl turime interpretuoti, kad ir elektra, kuri yra pagaminta Astrave, nėra saugi”, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.
– Pasaulio dėmesys dabar nukrypęs į Niujorką, kur vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Ten kalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė iškastinio kuro naudojimą keisti biokuru. Buvęs aplinkos ministras sako, kad buvo per mažai akcentuota vėjo ir saulės energetika. Jūs, kaip patarėjas, turbūt nemažai prisidėjote prie šios prezidento kalbos. Kodėl akcentai buvo šitaip sudėlioti?
– Susitikimas Niujorke yra apie tai, kaip kiekviena iš dalyvaujančių valstybių gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Mes negalėjome teikti pasiūlymų, kurie kitose valstybėse yra geriau realizuojami, o ir efektas – ženkliai didesnis. Mums svarbu, kad turime stiprų vėjo energetikos sektorių, kad prasidėjo saulės energetikos plėtra, bet reikšmingiausias reiškinys yra transformacija iš dujų šildymo sistemos į biokuru pagrįstą šildymo sistemą. Mes norėjome atkreipti tų valstybių dėmesį, kurioms šilumos sektorius yra aktualus. Norėjome parodyti, kad tokia transformacija atitinka klimato mažinimo tikslus bei atneša ekonominę naudą.
– O Lietuva, Jūsų nuomone, gali būti pavyzdžiu kitoms šalims?
– Absoliučiai. Daug valstybių iš regiono, Skandinavijos ir kaimyninių šalių prisijungia prie šios iniciatyvos ir paremia prezidentą. Turbūt prisijungs ir dar daugiau valstybių. Tai rodo, kad čia yra geras pavyzdys.
– Kalbant apie elektros pirkimą iš Astravo, kiek žinau, čia prezidentūra turi savo iniciatyvų tam sustabdyti, nors Seimas jau yra priėmęs tam tikrų pakeitimų.
– Svarbiausias čia yra saugumo klausimas – visi kiti yra antraeiliai. Mes turėtume matyti, kad šis projektas tam tikra prasme yra primestas Rusijos Baltarusijai. Mes turime įstatymus, kuriuose yra konstatuotas faktas, kad šis projektas yra nesaugus, todėl turime interpretuoti, kad ir elektra, kuri yra pagaminta Astrave, nėra saugi. Šiame kontekste kalbame su ministerijos reguliatoriumi, kad atitinkamai konstatuotume faktą apie elektros prekybą Lietuvoje, pavyzdžiui, reguliuojant prekybininkus. Reikėtų pakeisti įstatymus taip, kad nuo to momento, kai elektra pradedama gaminti, prekybininkai prarastų licencijas, nes mes jau žinojome, kad ši bus pagaminta nesaugioje elektrinėje. Ta linkme ir dirbama. Jei prekybininkai gudrautų ir dėl to kiltų abejonių, reguliatoriai ar perdavimo sistemos operatoriai turėtų galimybę kreiptis į Vyriausybės nacionalinio saugumo komisiją, kuri padėtų išsiaiškinti tiesą ir priimti atitinkamą sprendimą.
– Bet ar tai užkirs kelią baltarusiškos elektros atkeliavimui per Latviją?
– Toks scenarijus yra. Mes bandome kalbėtis ir su latviais, ir su estais. Neabejoju, kad ši diskusija persikels ir į Briuselį. Kaip bebūtų, neturėtume prarasti pagrindinio tikslo – sinchronizacijos su Vakarų tinklais, nes tai yra esminis šios problemos sprendimas. Taip būtų uždaromos galimybės manipuliuoti elektros rinka iš Rytų. Šią arba kitą savaitę bus pateiktas šis įstatymų paketas.
– Nerimsta aistros dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo. Tik pradėjęs eiti pareigas sakėte, kad ministerija nepasidalijo jokia kaštų naudos analize, o paprašius šios informacijos gautas atsakymas paprašyti formaliai. Ar paprašėte formaliai ir ar gavote tą informaciją?
– Gavome ministerijos atliktą analizę, bet ji yra gana formali. Jeigu jų agentūros paruoštų aplikacijas pinigams, vargu, ar pripažintų tai, kaip rimtą dokumentą. Tačiau ne tai svarbiausia. Matyt ir naujas ministras, pamatęs darbo grupės išvadas, suprato, jog perkėlimui nebuvo gerai pasiruošta. Reikia dar kartą viską gerai apsvarstyti, todėl tai ir yra daroma. Laukiame pasiūlymų iš ministro. Iš principo, neprieštaraujame, kad būtų stiprinami regionai ir ten atsirastų daugiau veiklos. Jeigu ten yra potencialas valstybinėms funkcijoms vykdyti, prezidentas tam pritaria.
– Ar apsimoka perkelti ministeriją?
– Ant stalo buvo padėta sutartis dėl 5 mln. eurų pastato nuomos. Mes negalėjome tam pritarti, nes tokia kaina yra visiškai nepriimtina valstybės institucijai. Nesupratome, kodėl toks sprendimas, kai šalia yra ir kitų alternatyvų. Yra Turto bankas, galintis pasiūlyti visą eilę sprendimų. Į visą tai žiūrėjome labai pragmatiškai.
– Prieš mažiau nei savaitę žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasidalijo planais, kad ministerijos smegenys galėtų likti Vilniuje, 40 darbo vietų galėtų būti perkeltos į Kauną, iki 20 – į Alytų, iki 30 – į Panevėžį ir iki 20 į Šiaulius. Kaip Jums toks planas?
– Šio plano dar nematėme, tačiau, natūralu, kad strateginės funkcijos yra Vilniuje, nes čia yra ir Vyriausybė, ir Seimas. Čia vyksta kasdienis darbas. Sunku įsivaizduoti, kad žmonės kiekvieną rytą važinėtų į sostinę. Reikėtų plačiau pasižiūrėti. Šis klausimas adresuotas Vyriausybei. Apskritai turėtų būti daromi žingsniai optimizuojant viso valstybinio aparato valdymo sistemą, kalbant apie pastatus ir panašiai. Nuo savo laikų ministerijoje pamenu, kiek neefektyviai yra naudojamos lėšos šildymui ir pastatų aptarnavimui. Manau jau subrendome, kad lėšos būtų racionaliai suskaičiuotos ir paskirstytos taupant pinigus.
– Vakar Ramūnas Karbauskis sakė, kad automobilių registracijos mokestis turėtų tapti realybe. Pasak R. Karbauskio, tai būtų vienkartinis mokestis automobilio pirkėjui, o mokesčio dydis priklausytų nuo automobilio kubatūros ir taršos. Prezidentas yra sakęs, kad taršių automobilių mokesčio kol kas nereikia, nes jis padidintų socialinę atskirtį. Kaip registracijos mokestį vertina prezidentūra?
– Visa tai krypsta gera linkme, tačiau mes paprašėme, kad būtų įvertintas ir socialinio efekto faktorius, kad pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams tai netaptų našta. Kol kas ministerija pasiūlymų nedetalizuoja. Kaip suprantu, bus tam tikra progresija – kuo automobilis taršesnis, tuo daugiau mokama.
– Aplinkos ministrui esate perdavęs prezidento linkėjimus netapti miškų kirtimo ministru. Ar ir čia Prezidentūra turės tam tikrų siūlymų?
– Palaikome ryšį su ministerija. Konkrečiai tuo metu buvo didelis sujudimas dėl Punios šilo klausimo. Ministras prezidentui pažadėjo parengti įstatymų ir dokumentų paketą, kuris maksimaliai apsaugotų Punios šilą. Kaip suprantu, ministerijoje vyksta darbai, todėl lauksime rezultatų.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
