Lietuvoje

2019.09.26 10:20

Planas, suvienijęs liberalus ir „socialdarbiečius“: nusilpusios partijos siekia palengvinti sau kelią į Seimą?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.26 10:20

Liberalų sąjūdis užsimojo mažinti partijų patekimo į Seimą barjerą nuo 5 iki 4 procentų. Įstatymo projektą pateikęs liberalas Simonas Gentvilas neslepia, kad pasiūlymą derino ir su šiuo metu populiarumu negalinčia pasigirti „Socialdarbiečių“ partija. Šių partijų atstovai pažymi, kad siekia daugiau demokratijos, o kiti opozicijos nariai ragina kolegas neapsimetinėti ir pripažinti, jog jie tiesiog siekia gelbėti savo politines jėgas.

Antradienį, Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, parlamentarai po pateikimo pritarė Liberalų sąjūdžio nario S. Gentvilo pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti rinkėjų balsų, lemiančių partijų atstovų patekimą į Seimą, barjero sumažinimą. Liberalas siūlo, kad partija pretenduotų į mandatus surinkusi ne mažiau kaip 4 proc. rinkėjų balsų, partijų koalicija – 6 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Taip pat pataisomis siūloma iki 2 proc. mažinti ribą, kurios nepasiekus rinkimų užstatas nėra grąžinamas. Šiuo metu ši riba yra 3 proc. apygardos rinkėjų balsų.

LRT.lt šaltinių teigimu, opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai dar praėjusią savaitę minėtą Seimo rinkimų įstatymo projektą derino su valdančiajai koalicijai priklausančia Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Seimo kuluaruose kalbama, kad šios dvi partijos sutarė palaikyti projektą dėl rinkėjų pasitikėjimo barjero sumažinimo, siekdamos palengvinti sau kelią į Seimą 2020 m. parlamento rinkimuose.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa (dienraštyje publikuota rugsėjo 21 d.) parodė, kad šiuo metu 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą perkoptų „valstiečiai“, konservatoriai, socialdemokratai ir Darbo partija, o kitos parlamentinės partijos liktų už ribos: partijos „Tvarka ir teisingumas“ reitingas siekia 4,4 proc., „socialdarbiečių“ ir Liberalų sąjūdžio – 3,2 proc., Centro partijos – 2,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – 2,1 proc., Laisvės partijos – 1,8 proc.

Neneigia kalbėję su LSDDP, bet tvirtina nesiekiantys gelbėtis

LRT.lt kalbintas Liberalų sąjūdžio narys S. Gentvilas neneigė, kad liberalai Seimo rinkimų įstatymo projektą, kuriuo siūloma sumažinti rinkėjų pasitikėjimo barjerą partijoms, derino kartu su „socialdarbiečiais“. Politikas tikino apie projektą kalbėjęsis ir su kitų neparlamentinių partijų atstovais.

„Aš kalbėjau ir su „socialdarbiečiais“, ir su Nagliu Puteikiu dėl Centro partijos, ir su Aušrine Armonaite. Netiesiogiai kalbėta su Lenkų rinkimų akcija. Visi mato, kad yra aukštas perėjimo procentas, partijų biudžetai yra maži, užstatą gali prarasti ir susinaikinti labai greitai su 3 procentais, nes jie atitinka 30 tūkstančių rinkėjų. Tas pateikimas yra aktualus absoliučiai daugumai politinių partijų“, – aiškino S. Gentvilas.

Liberalas, paklaustas, ar įstatymo pataisomis jis siekia gelbėti savo partiją, kuri šiuo metu negali pasigirti dideliu populiarumu, tvirtino, kad tai yra „konservatorių transliuojama tezė“.

„Liberalų laidojimo scenarijų per šiuos ketverius metus buvo daug, bet mes visada pagal surinktų balsų skaičių buvome ketvirta ar penkta partija Lietuvoje. [...] Kaip tokią vietą užimanti partija, mes nejaučiame, kad šis projektas mums reikalingas. Yra partinėje sistemoje lūžiai, visi kiti fragmentuojasi, tai bandymas „prisegti“, kad čia tik liberalams naudinga, kad liberalai gelbėja savo uodegą, yra neteisingas“, – aiškino S. Gentvilas.

Jis pripažino, kad 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą partijos galėtų peržengti ir savo jėgomis, tiesiog stiprindamos savo pozicijas, bendraudamos su rinkėjais, tačiau pridūrė, kad viena vien lozungais partijos nesustiprės.

S. Gentvilas tvirtino, kad siekiu sumažinti reikalingą rinkėjų pasitikėjimo partija barjerą nesiekia padėti LSDDP. Liberalas aiškino, kad kartais, siekiant, jog opozicijos teikiamas projektas susilauktų dėmesio, reikalinga ir valdančiųjų partijų parama.

„Sprendžia rinkėjas, nemistifikuokime. [...] Dėl kiekvieno įstatymo projekto, kurį aš iš opozicijos pateikinėju, aš einu ir žvejoju balsus iš visų partijų. Kalbu ir su „valstiečiais“, ir su „socialdarbiečiais“, ir su „lenkais“. Iš opozicijos neįmanoma pateikti sėkmingai projekto, jei tu nesikalbi su didesnėmis partijomis. O čia yra esmė, kad galutinį sprendimą pateiks rinkėjas. Ta norma (siūloma 4 proc. – LRT.lt) nėra labai žema: Austrijoje, Norvegijoje yra 4 procentai, Danijoje yra 2 procentai, Olandijoje yra 0,6 procento“, – aiškino liberalas.

G. Kirkilas atviras: mažųjų partijų balsai neturėtų atitekti didžiosioms partijoms

LSDDP pirmininkas, parlamentaras Gediminas Kirkilas LRT.lt pripažino, kad liberalai pataisas dėl mažesnio rinkėjų pasitikėjimo partijomis barjero aptarinėjo su jo frakcijos nariais, konkrečiai – su Juozu Bernatoniu.

Jis nesutiko, kad rinkėjų pasitikėjimo partijomis kartelės nuleidimas yra Liberalų sąjūdžio ir LSDDP siekis gelbėtis iš nepavydėtinos situacijos bei pasilengvinti sau kelią į Seimą 2020 m. parlamento rinkimuose. Tiesa, G. Kirkilas neslėpė, kad pataisa būtų naudinga mažiau populiarioms, mažesnėms partijoms.

„Dėl to, koks bus barjeras, sąlygos rinkimuose nesikeičia. Rinkimai yra rinkimai, nesvarbu, koks barjeras. Yra tik vienas klausimas – kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnis barjeras. Rusijos barjeras siekia 10 procentų. Kuo labiau demokratiška visuomenė, tuo ten apskritai nėra barjero.

Tų barjero nepraėjusių partijų balsai atitenka didžiosioms partijoms. Nemanau, kad tai yra teisinga. Mes esame arčiau skandinaviškos demokratijos. Sąlygos čia tikrai nesikeičia ir rinkimai tikrai nebūtų lengvesni“, – aiškino LSDDP lyderis.

G. Kirkilas pripažino, kad mažosios partijos turi stiprėti ir pačios. Jis, kalbėdamas apie LSDDP, akcentavo darbą su rinkėjais, pasakojo apie tai, kad partija aktyviai plečia savo skyrius ir neslėpė tikintis, jog „socialdarbiečiams“ pavyks 2020 m. Seimo rinkimuose įveikti 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą.

„Tam, kad neatitektų didesnėms partijoms mažesnių partijų balsai, nes taip atsitinka“, – sakė G. Kirkilas, paklaustas, kam tada vis dėlto reikia mažinti rinkėjų pasitikėjimo partijomis kartelę.

Patyręs politikas tvirtino nesibaiminantis to, kad pakeitus rinkėjų atstovavimo, partijų atstovų patekimo į Seimą tvarką, parlamente gali atsirasti dar daugiau frakcijų. G. Kirkilas pažymėjo, kad šiaip ar taip Lietuvoje nusistovėjo tradicija, jog valdančioji koalicija yra sudaroma iš 3–4 partijų

„Jeigu būtų pakeistas barjeras, tai galbūt (į valdančiąją koaliciją – LRT.lt) viena ar dviem partijomis daugiau patektų. Susitarimai yra būtini, o skandinaviškoji demokratija tuo ir pagrįsta – konsensusu“, – komentavo pašnekovas.

Mato privatų griūvančių partijų interesą

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt teigė, kad liberalų ir „socialdarbiečių“ argumentai dėl rinkėjų pasitikėjimo partijomis barjero sumažinimo jį stebina. Socdemų lyderio manymu, kalbos apie demokratijos plėtrą šiuo atveju tėra noras pridengti visai kitus tikslus.

„Visi tie argumentai dėl gilesnės demokratijos tėra figos lapas, kuriuo jie mėgina prisidengti savo egzistencinį išlikimo klausimą. Jie mato reitingus, mato, kad 2020 metais neperžengs kartelės ir atitinkamai mėgina pritempti įstatymą, jį pakeisti, kad jis būtų naudingas jiems. Tiek tos demokratijos. Demokratija nėra itin mažos grupės atstovavimas parlamento frakcijos pavidalu, nes yra tam tikros racionalios logikos, kad itin mažą palaikymą visuomenėje turintys politikai ar politinės partijos neperžengia ribos ir atitinkamai stengiasi sutelkti tą palaikymą per neparlamentinį laikotarpį“, – aiškino G. Paluckas.

„Manau, kad tai yra elementarus privatus griūnančios vienos ar kitos politinės jėgos interesas, pridengtas pseudoargumentais apie demokratiją“, – pridūrė socialdemokratų vadovas.

G. Palucko manymu, Seimo rinkimų įstatymo pataisomis mėgina pasinaudoti tiek „socialdarbiečiai“, tiek liberalios jėgos, tiek ir „tvarkiečiai“. Jo įsitikinimu, nusilpusios partijos tiesiog bando gelbėtis, o visas šis procesas galiausiai gali virsti į dar didesnį politinį turgų.

„Iš pradžių buvo sugalvotos Seimo narių rentos – „neturėsime, ką veikti, bet bent jau gausime pinigų“. Aha, su rentomis nepavyko. Tada „pamėginkime susimažinti barjerą ir gal taip praslysime“. Dar pakeliui randami bendražygiai – sutrupėjusios kelios liberalų partijos, „Tvarka ir teisingumas“ pagalvos dėl išlikimo. Ir taip, po truputį rankiojasi palaikymą.

Tai iš tikrųjų nedidina demokratijos, tokie veiksmai didina politinės prekybos postais ir balsais riziką, nes „mikrofrakcijėlės“ ar dariniai Seime didelės įtakos neturi, tačiau turi apetitą ir stengiasi tą savo balsą parduoti manais į postą, poziciją, ką mes matėme pastaruosius tris mėnesius „megaderybose“, kurias organizavo „valstiečiai“, mėgindami sustiprinti savo pozicijas“, – dėstė socdemų pirmininkas.

Kalbas apie demokratiją pavadino dūmų uždanga

Panašią nuomonę LRT.lt išdėstė ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. Politikas tvirtino iniciatyvoje sumažinti rinkėjų pasitikėjimo partijomis kartelę nuo 5 iki 4 proc. mato ne vienos parlamentinės partijos norą susikurti „didesnį saugumo jausmą artėjančiuose Seimo rinkimuose“.

„Matome, kad iš dabar atstovaujamų partijų Seime daugelis yra prie to dabartinio barjero ribos ar net pastebimai žemiau jos. Tai galima pasakyti ir apie G. Kirkilo partiją, ir apie R. Žemaitaičio partiją. Lenkų rinkimų akcijos, nors ji praeidavo tą barjerą pastaruoju metu koalicijoje su Rusų aljansu, situacija gali irgi pasikeisti, kai bus svarstoma apkalta Irinai Rozovai.

Liberalai, kadangi yra projektų teikėjai, matyt taip pat yra išvarginti tos nuolat skelbiamų reitingų situacijos, kai neretai ir jie atsiduria žemiau ribos. Nors aš asmeniškai neabejoju, kad jie tą barjerą įveiks. Bet matyt ir jie nori turėti didesnį saugumo jausmą, todėl ir parengė tą projektą. O visos kitos kalbos apie demokratijos plėtrą, mažų partijų svarbą, aš manau, yra tik dūmų uždanga. Čia yra paminėtų partijų konkretūs interesai“, – kalbėjo J. Razma ir vėliau pridūrė, kad konservatoriai iniciatyvai mažinti patekimo į Seimą barjerą pritarti nežada.

Anot jo, leidus partijoms lengviau prasibrauti į Seimą, parlamente gali gerokai sumažėti stabilumo.

„Rezultatas gali būti toks, kad visuomenė matys tik dar labiau susiskaldžiusį ir fragmentuotą Seimą, dar labiau nestabilias koalicijas“, – akcentavo konservatorius.