Lietuvoje

2019.09.25 19:28

Korepetitoriai septintoje klasėje: „per pamokas nesugebama pateikti informacijos taip, kad vaikai ją įsisavintų“

Jonė Kučinskaitė, LRT Radijo laida „Dešimt balų“2019.09.25 19:28

Mokytojų motyvacijos stoka dėl mažų atlyginimų ir mėginimas aprėpti plačias mokymo programas – prastų mokymosi rezultatų priežastis. Taip sako LRT RADIJO laidos „Dešimt balų“ pašnekovai.

Daugeliui šeimų korepetitoriai skaudžiai kerta per pinigines ir sukelia nemažai streso. Kaip rodo Valstybės kontrolės tyrimas, net 36 proc. visų šalies mokinių turi nuo vieno iki kelių korepetitorių ir jų paslaugos paklausios tiek tarp miestų, tiek tarp rajonų mokyklų mokinių. Daugybė tėvų samdo papildomus mokytojus jau nuo pradinių klasių.

Dar 24 proc. tėvų sako, jog samdytų savo vaikams papildomus mokytojus, tačiau neišgali. Kyla klausimas, ar įmanoma įstoti į elitines mokyklas ir išlaikyti brandos egzaminus be korepetitorių.

LRT RADIJO kalbintas dviejų vaikų tėtis Arūnas Malinovskis sako, jog didžiajai daliai jo vaiko bendraklasių tėvai samdo korepetitorius, dėl ko ir pats emė galvoti apie papildomų mokytojų paslaugas.

„Man buvo didelis šokas, kad septintoje klasėje reikia pagalbos, nors vaikas iki tol mokėsi gerais arba labai gerais pažymiais, tačiau galiausiai supratau, kad mokykla nesugeba suteikti tokių žinių, kad vaikas galėtų išmokti reikiamas temas per pamokas ar namie, darydamas namų darbus. [...] 60 proc. vaikų turi vieną ar du korepetitorius. Tai privertė mane suvokti, kad problema yra ne tėvų motyvacija padedant – per pamokas nesugebama pateikti informacijos taip, kad vaikai ją įsisavintų“, – tikina LRT RADIJO kalbintas vyras.

Anot A. Malinovskio, daugiausia bėdų kyla dėl matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų mokymo.

Jis įsitikinęs, kad progimnazinės klasės yra lygiai tiek pat svarbios, kiek ir gimnazinės, o jei apsileisi ir neišmoksi laiku, toliau mokantis kils problemų.

Neaprėpia plačių programų

Šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją be korepetitorių pagalbos baigęs ir penkis šimtukus gavęs abiturientas, būsimasis teisininkas Karolis Orlauskas sako, jog tokius aukštus rezultatus jam leido pasiekti ne tik didžiulis mokytojų įdirbis, bet ir individualios pastangos.

„Netiesa, kad vien korepetitoriai žino visą sistemą ir tai, kas yra įtraukiama į egzaminus, – tai yra kiekvieno mokytojo kompetencijoje. Mūsų mokykloje mokytojai nuolat kalbėdavo apie programą, atkreipdami dėmesį į tai, kas yra svarbiausia ruošiantis egzaminams“, – sako K. Orlauskas.

Remiantis apklausa, kurią šių metų kovą paskelbė MOSTA, net 44 proc. moksleivių teigia nepajėgiantys įsisavinti pamokų krūvio, todėl ir eina pas papildomus mokytojus.

„Bendrosios mokyklinės programos yra platesnės. Jei mokykla yra nusistačiusi aprėpti visą medžiagą, kurios tik dalis įtraukiama į egzaminų programą, tada gali atsirasti bėdų, kai egzaminams nėra tinkamai paruošiama“, – priduria K. Orlauskas.

Mokytojų motyvacija atsispindi rezultatuose

A. Malinovskio teigimu, poreikis samdyti papildomus mokytojus kyla dėl prastos vadybos mokyklose.

„Mokytojams kyla sunkumų dėl vidinės atmosferos darbe ir dėl motyvacijos sistemos. [...] Pakalbėjus su Vilniaus centre dirbančia užsienio kalbų mokytoja paaiškėja, kad jos atlyginimas yra trečdaliu mažesnis, nei yra afišuojama.

Figos lapeliu bandoma pridengti mūsų nuogybę, užuot konstatavus esamą problemą. Manau, jog tai prasideda nuo švietimo politikos kūrėjų ir baigiasi mokykloje. Dalis direktorių tikrai bando pasinaudoti savo autoritarine padėtimi ir mano, kad viską žino geriau. Tada atsiranda problema, nes mokytojo nemotyvuoja nei atlyginimas, nei atmosfera darbe, o rezultatas matomas pamokose“, – LRT RADIJUI komentuoja A. Malinovskis.

Išsamiau – laidos „Dešimt balų“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.