Lietuvoje

2019.09.24 11:52

Šimašius apie Lukiškių aikštės maketą: toks memorialas galėtų stovėti, bet žodį turi tarti specialistai

pamatykite, kaip atrodytų realybėje; atnaujinta 13.53
Sigita Zumerytė, ELTA2019.09.24 11:52

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, visuomenei pristatytas „Laisvės kalvos“ realaus dydžio bandinys. Dvi savaites aikštėje stovėsianti maža dalis visos būsimos „Laisvės kalvos“ ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą.

Maketo apžiūrėti atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė manąs, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai, laukiama ir teismo sprendimo.

„Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Dabar ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, tai bent jau aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai labai svarbi, ir be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi“, – sakė R. Šimašius.

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes. Ieškinį teismui iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

„Aš tikiu, kad teismas pagal sveiką protą vadovausis, nes, tiesą sakant, kaip teisininkas galiu pasakyti – na vyksta tokia labai keista diskusija, ar čia yra reljefo keitimas, ar statinys? Tai konkursas kaip ir buvo statiniui, na ir buvo padarytas statinys. Tai kai dabar dedami argumentai ant stalo, kurie reiškia, kad kiekviena tūrinė forma, atsiradusi mieste, jinai pakeičia reljefą, tai reiškia, kad bet koks išdygęs medelis ir bet koks atsiradęs statinys pakeičia reljefą. Tai, mes suprantame, kad yra absurdas...“, – sakė R. Šimašius.

Vilniaus meras sako, kad geri kūriniai retai būna visų priimami iš karto, tam esą reikia laiko. Meras turi ir savo interpretaciją apie memorialo nešamą žinią.

„Man atrodo, kad tikrai yra darbas, kurį galima toliau realizuoti ir bus geras rezultatas. Juo labiau, kad tie medžiai man asocijuojasi kažkiek skirtingai negu menininkui, man jie asocijuojasi su mūsų tvirtybe. Nes kažkada okupantas buvo čia stabą pastatęs, o mūsų žmonių jėga ir vienybė, ką man simbolizuoja ir šitie medžiai, įveikė ir tą stabą, ir jo neštas negandas ir mes tvirtai stovime čia laisvoje Lietuvoje“, – sakė R. Šimašius.

Lukiškių aikštėje pastatytas realaus dydžio maketas sudaro mažą dalį visos būsimos „Laisvės kalvos“ – pastatytos dvi plokštės, kurių bendras dydis 3x4 m, vaizduojančios simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai.

Maketas stovi toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęsia memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti „Laisvės kalvos“ dydį. Specialiai „Laisvės kalvai“ sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai gali pamatyti, kaip atrodytų užbaigtas projektas.

Planuojama, kad „Laisvės kalvos“ maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.

Skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir

Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.

Skulptorius A. Labašauskas sako, kad jei visos kliūtys bus įveiktos, tai memorialo plokštes pagaminti bus galima per pusantrų metų.

„Dar yra kūrybinių idėjų kur tobulėti. Nėra taip, kad padarėme ir čia yra tobula. Pamatėme trūkumų ir juos dar taisysime. Bet šitas pirmas blynas visai neblogas, manau“, – sakė A. Labašauskas.

Skulptoriaus A. Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.

Šis projektas sulaukė didelio visuomenės susipriešinimo. Meras R. Šimašius neatmeta galimybės, kad bus protestų daugiau.

„Tai turbūt mitingų, aš spėju, kad bus, tai yra natūrali demokratinės šalies išraiška, žmonės turi skirtingas nuomones. Aš tikrai nesiečiau Jono Noreikos lentos su šituo, bet, aišku, yra dalis žmonių, kurie sieja, ir matyti, kad daugelis buvo tų pačių žmonių, kurie ir ten nelegalią lentą pakabino, ir čia atėjo pamitinguoti, tai yra jų teisė, jie turi savo nuomonę. Bet yra ir kita dalis visuomenės, kurie galiausiai internetiniame balsavime balsavo...“, – sakė R. Šimašius.

Vyriausybė ir Kultūros ministerija šiam projektui yra numačiusi pusę milijono eurų.

Šis projektas sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą. Po pristatymo Lukiškių aikštėje surengtas piketas. Atsineštuose piketo dalyvių plakatuose memorialo siena vadinama geležinės uždangos pradžia.